Evangelijos pagal Joną studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šią knygą?
Laikais, kai krisčionys buvo vis labiau persekiojami, kerojo atsimetimas ir kilo vis daugiau diskusijų dėl Jėzaus Kristaus būdo, Jonas užrašė savo liudijimą apie Gelbėtoją. Studijuodami Evangeliją pagal Joną, Dangiškąjį Tėvą pažinsite per Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus tarnystę. Iš Jono aprašymo išmokstame, kad gyvenantieji pagal Jėzaus Kristaus mokymus gali gauti didžių palaiminimų, įskaitant amžinąjį gyvenimą.
Kas parašė šią knygą?
Šią knygą parašė apaštalas Jonas. Šioje knygoje Jonas save nurodydavo kaip mokinį, kurį mylėjo Jėzus (žr. Jono 13:23; 19:26; 20:2; 21:7, 20).
Jonas ir jo brolis Jokūbas buvo žvejai (žr. Mato 4:21). Akivaizdu, kad prieš tapdamas Jėzaus Kristaus mokiniu ir apaštalu Jonas buvo Jono Krikštytojo mokinys (žr. Jono 1:35–40; Raštų rodyklės skyrių Jonas, Zebediejaus sūnus,scriptures.lds.org).
Kada ir kur tai buvo parašyta?
Mes tiksliai nežinome, kada Jonas parašė šią knygą. Gali būti, kad tai įvyko maždaug nuo 60 m. po Kr. iki 100 m. po Kr. Ankstyvieji mūsų eros antrojo amžiaus rašytojai mano, kad šią knygą Jonas parašė Efeze, Mažojoje Azijoje (dabartinėje Turkijoje).
Kam ši knyga parašyta ir kodėl?
Nepaisant to, kad Jono raštai skirti visiems, jo žinia taip yra skirta tam tikrai auditorijai. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė: „Jono evangelija skirta šventiesiems; ji, visų pirma, yra Bažnyčios Evangelija“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:65). Jonas teigė, kad šią knygą jis parašė norėdamas, „kad tikėtu[me], jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtu[me] gyvenimą per jo vardą“ (Jono 20:31). „[Jono] piešiami vaizdai iš Jėzaus gyvenimo kruopščiai atrinkti ir pritaikyti, turint tai omenyje“ (Raštų rodyklė, Jonas, Zebediejaus sūnus; Evangelija pagal Joną).
Kokie išskirtiniai šios knygos bruožai?
Maždaug 92 procentų medžiagos, pateiktos Evangelijoje pagal Joną, nėra jokioje kitoje evangelijoje. Tikriausiai todėl, kad Jono klausytojai – Bažnyčios nariai, kurie jau žinojo apie Jėzų Kristų, – neabejotinai skyrėsi nuo Mato, Morkaus ir Luko klausytojų. Penki iš septynių Jono aprašytų stebuklų nėra aprašomi jokioje kitoje Evangelijoje. Matas, Morkus ir Lukas pateikė daug informacijos apie Jėzaus tarnystę Galijėjoje, o Jonas užrašė daugybę įvykių, kurie nutiko Judėjoje. Evangelija pagal Joną yra sodri doktrinos, kurios pagrindinės temos yra: Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, dieviškumas; Kristaus Apmokėjimas; amžinasis gyvenimas; Šventoji Dvasia; būtinybė užgimti iš naujo; meilės aplinkiniams ir tikėjimo Gelbėtoju svarba.
Jonas akcentavo Kristaus, Dievo Sūnaus, dieviškumą. Jis užrašė daugiau negu 100 atvejų, kai Jėzus kalbėjo apie Savo Tėvą, iš kurių daugiau negu 20 yra Jono 14 skyriuje. Vienas didžiausių Jono įnašų yra tas, kad jis užrašė tai, ko Gelbėtojas mokė Savo mokinius prieš pat suėmimą, taip pat užtarimo maldą, sukalbėtą tą naktį, kai Jis kentėjo Getsemanėje. Šis Jono įrašas (Jono 13–17 skyriai) apima daugiau negu 18 procentų Jono užrašų ir padeda mums geriau suprasti Gelbėtojo doktriną bei tai, ko Jis tikisi iš Savo mokinių.
Knygos planas
Jono 1. Jonas liudija apie Jėzaus Kristaus ikimirtingąjį dieviškumą ir misiją suteikti išgelbėjimą žmonijai. Jonas rašo apie Jėzaus krikštą ir kai kurių Jo apaštalų pašaukimą.
Jono 2–4. Jėzus Kristus vandenį paverčia vynu. Jis moko Nikodemą apie užgimimą iš dvasios ir paliudija moteriai prie šulinio, kad Jis yra Kristus. Jis išgydo valdininko sūnų.
Jono 5–7. Gelbėtojas išgydo luošą vyrą prie Betzatos maudyklės ir paskelbia Savo dievišką galią ir įgaliojimą. Ruošdamasis kalbai apie gyvenimo duoną Jis pamaitina daugiau negu 5 000 žmonių, paskelbia, kad Jis yra Mesijas, ir Palapinių šventėje pareiškia, kad tik Jį priimantieji gaus amžinąjį gyvenimą.
Jono 8–10. Remdamasis svetimavusios moters nutikimu Jėzus moko apie užuojautą ir atgailą. Jis paskelbia, kad yra Jehova, didysis Aš Esu. Išgydo aklą gimusį vyrą ir apibūdina save kaip Gerąjį Ganytoją, kuris myli Savo avis ir guldo už jas gyvybę.
Jono 11–13. Jėzus Kristus prikelia Lozorių iš mirties, taip parodydamas Savo galią prieš mirtį. Jis šlovingai įžengia į Jeruzalę. Per paskutinę vakarienę Jėzus nuplauna Savo mokiniams kojas ir moko juos mylėti vienam kitą.
Jono 14–16. Jėzus moko Savo mokinius meilės ir paklusnumo sąsajos. Jis pažada atsiųsti Globėją (Šventąją Dvasią) ir asmeniškai tarnauti Savo mokiniams. Jis pareiškia, kad Jis yra Tikrasis Vynmedis ir kad Jis nugalėjo pasaulį.
Jono 17–19. Jėzus sukalba užtarimo maldą dėl Savo mokinių ir tų, kurie patikės jų pamokslavimu. Jis yra išduodamas, suimamas, tardomas ir pasmerkiamas myriop. Iškentęs nukryžiavimo mirtį, Jis miršta ir yra palaidojamas.
Jono 20–21. Prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodo Marijai Magdalietei prie sodo kapo, o po to kai kuriems Savo mokiniams Jeruzalėje. Jis pasirodo septyniems Savo mokiniams prie Galilėjos ežero ir suteikia įgaliojimą Petrui vadovauti mokiniams tarnaujant kitiems.