Jėzus Galilėjos ežero pakrantėse mokė pasitelkdamas palyginimus. Gelbėtojas nuramino ežere kilusią audrą, o Jo mokiniai stebėjosi Jo galia įsakinėti gamtos stichijai. Jėzus parodė savo galią prieš demonus, juos išvarydamas iš apsėsto vyro. Tarnaudamas Kafarnaume, Jis išgydė moterį, sirgusią kraujoplūdžiu, ir iš mirusiųjų prikėlė Jayro dukterį.
Jėzus moko apie Dievo karalystę palyginimais ir nuramina audrą
Paveikslėlis
Audros nuraminimas
Prisiminkite baisiausią kada nors išgyventą audrą. Pamąstykite, kaip apibūdintumėte savo patyrimą toje audroje nebuvusiam žmogui.
Kaip audrai prilygsta tam tikri iššūkiai ir sunkumai?
Raštų studijavimo žurnale nusibraižykite čia pateiktą lentelę. Tada kiekvienoje kategorijoje, paliktoje tuščioje vietoje, parašykite fizinių, dvasinių, protinių ir socialinių audrų, kurias galite patirti, pavyzdžių.
Fizinė audra
Dvasinė audra
Protinė audra
Socialinė audra
Studijuodami Morkaus 4–5 skyrius ieškokite principų, kurie galėtų padėti jums, atsidūrus tose gyvenimo audrose.
Morkaus 4:1–34 eilutėse skaitome, kad Galilėjos ežero pakrantėje Jėzus Kristus žmonių minią mokė keleto palyginimų. (Šioje pamokoje minėtosios eilutės nebus aptarinėjamos, nes tuos palyginimus jau studijavote Mato 13 skyriuje.)
Perskaitykite Morkaus 4:35–38 ir išsiaiškinkite, į kokią bėdą pakliuvo Gelbėtojas ir Jo mokiniai, bandydami perplaukti Galilėjos ežerą.
Paveikslėlis
Galilėjos ežeras
Galilėjos ežeras yra apie 215 metrų žemiau jūros lygio ir jį iš trijų pusių supa kalnai. Kartais vėjo gūsiai praūžia kalnų šlaitais ir sukelia staigias ir stiprias audras, o šiame mažame vandens telkinyje pakyla didžiulės bangos. Kai kurie mokiniai buvo patyrę žvejai, tačiau dėl audros bangos ėmė semti valtį ir „jie išsigando ir atsidūrė pavojuje“ (Joseph Smith Translation, Luke 8:23).
Jei tokiomis aplinkybėmis būtumėte buvę valtyje su Jėzumi ir mokiniais, ką pamanytumėte ir ką jaustumėte kreipęsi pagalbos į Gelbėtoją ir pamatę jį miegantį?
Perskaitykite Morkaus 4:39–40 ir suraskite Gelbėtojo atsakymą į mokinių pagalbos šauksmą. Galite Raštuose pasižymėti frazes „nutilk, nurimk!“ ir „visiškai ramu“ (Morkaus 4:39). Galite toliau pateiktą principą užsirašyti Raštuose arba Raštų studijavimo žurnale: Jei bėdoje ar apimti baimės pagalbos kreipsimės į Gelbėtoją, Jis galės mums suteikti ramybės.
Minutėlę susimąstykite, ką reiškia bėdoje ir apėmus baimei pagalbos kreiptis į Gelbėtoją. Pagalvokite, kaip tai padaryti.
Perskaitykite Morkaus 4:41 ir išsiaiškinkite, ko mokiniai klausė apie Jėzų. Raštuose galite pasibraukti tą klausimą.
Jei būtumėte ten buvę ir galėję atsakyti į mokinių klausimą, ką jiems būtumėte pasakę apie Jėzų Kristų ir Jo galią?
Kaip prisiminimas, kad Jėzus Kristus turi galią nuraminti audras ir suteikti ramybės, veikia jūsų tikėjimą sunkiomis akimirkomis?
Perskaitykite giesmės „Viešpatie, vėtra pakilo“ (Giesmės, nr. 51) žodžius ir apmąstykite jos žinią. Prisiminkite, kada jums ar jūsų pažįstamiems teko pagalbos kreiptis į Viešpatį per iškilusią gyvenimo audrą. Kaip Gelbėtojas padėjo nuraminti tą audrą ar suteikė ramybės? Raštų studijavimo žurnale aprašykite, ką galite daryti, kad sulauktumėte Gelbėtojo pagalbos sunkiomis gyvenimo akimirkomis.
Morkaus 5:1–18 aprašyta, kad Jėzus išgydo vyrą, pilną „netyrų“, arba piktų, dvasių. Šios netyros dvasios, palikusios vyro kūną, apniko kiaulių kaimenę, kuri ūmiai metėsi nuo skardžio į ežerą. Išgydytas vyras norėjo pasilikti su Jėzumi.
Perskaitykite Morkaus 5:19–20 ir išsiaiškinkite, ką Jėzus nurodė tam vyrui daryti.
Vienas pamokantis principas šioje istorijoje yra tai, kad, savo gyvenime patyrę Gelbėtojo galią, galime kitiems liudyti apie Jo palaiminimus ir atjautą. Tačiau, jeigu patyrimas labai šventas, jums nederėtų apie tai pasakoti, nebent tai daryti nurodytų Šventoji Dvasia.
Apmąstykite, kaip arba kam galėtumėte paliudyti apie Gelbėtojo palaiminimus ir atjautą savo gyvenime.
Jėzus išgydo moterį, sirgusią kraujoplūdžiu, ir iš mirusiųjų prikelia Jayro dukterį
Vyresnysis Šeinas M. Bouvenas iš Septyniasdešimties papasakojo apie skaudų patyrimą, nutikusį jų šeimai:
Paveikslėlis
Vyresnysis Šeinas M. Bouvenas
„1990 m. vasario 4 d. gimė mūsų šeštasis vaikas, trečias sūnus. Pavadinome jį Taisonu. […]
Kai buvo aštuonių mėnesių, Taisonas prarijo ant kilimo rastą kreidos gabalėlį. Ta kreidelė užstrigo Taisono gerklėje, ir jis nustojo kvėpuoti. Jo vyresnysis brolis užnešė Taisoną laiptais į viršų klaikiai šaukdamas: „Kūdikis nekvėpuoja! Kūdikis nekvėpuoja!“ Pradėjome daryti dirbtinį kvėpavimą, iškvietėme greitąją pagalbą.
Atvyko medikai ir skubiai nuvežė Taisoną į ligoninę. Laukiamajame mes toliau karštai meldėmės, maldaudami Dievo, kad įvyktų stebuklas. Praėjus, kaip atrodė, ištisam gyvenimui, į kambarį įėjo gydytoja ir pasakė: „Man labai gaila. Daugiau nieko nebegalime padaryti. Galite pabūti su juo tiek, kiek tik reikės.“ Tada ji išėjo.“ („Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Jei Taisonas būtų jūsų brolis, ką tą akimirką būtumėte pamanę ar jautę?
Kaip toks patyrimas išbando žmogaus tikėjimą?
Skaitydami Morkaus 5:21–24 suraskite, kaip žydų vyresnysis, vardu Jayras, išgyveno panašų iššūkį, išbandžiusį jo tikėjimą.
Perskaitykite Morkaus 5:25–26 ir išsiaiškinkite, kas iš minios sekė paskui Jėzų į Jayro namus.
Nors Naujojo Testamento pasakojimuose tiksliai neapibrėžiama moters „kraujoplūdžio“, arba hemoragijos, (Morkaus 5:25) problema, žinome, kad jai tai buvo sunku pakelti. Be to, pagal Mozės įstatymą, žmogus sergantis kraujoplūdžiu, paprastai buvo laikomas nešvariu (žr. Kunigų 15:19–33). Tai tikriausiai reiškė, kad ši moteris per pastaruosius 12 jos ligos metų buvo atstumta ir atskirta. Šioje situacijoje ją apėmusi neviltis matoma iš to, kad ji „išleid[o] visa, ką turėjo“ (Morkaus 5:26), ieškodama gydytojų, kurie ją pagydytų.
Perskaitykite Morkaus 5:27–34 ir suraskite, ką ši moteris darė, kad jai padėtų Gelbėtojas. Frazė „ji prasiskverbė pro minią“ (Morkaus 5:27) nurodo, kad jai buvo nelengva praeiti pro susirinkusią žmonių minią, kad prisiliestų prie Jėzaus apsiausto. 30 eilutėje žodis jėga taip pat gali reikšti galią.
Iš šio pasakojimo apie moters patyrimą sužinome, kad, jeigu savo pastangomis ateiti pas Jėzų Kristų rodysime savo tikėjimą Juo, Jis galės mus išgydyti.
Svarbu atminti, kad pasveikimas nuo bet kokios negalios per tikėjimą Jėzumi Kristumi priklauso ne vien nuo mūsų pastangų artintis prie Jo, bet taip pat ir nuo Dievo plano ir valios, kaip matėme tai Jėzaus apsiaustą palietusios moters atveju.
Susimąstykite apie tai, kad Jėzui Kristui sustojus padėti moteriai, kankinamai kraujoplūdžio, visai tikėtina, jog Jayras nekantravo, kad Gelbėtojas eitų su juo ir padėtų jo dukteriai.
Perskaitykite Morkaus 5:35 ir suraskite, kas buvo pasakyta Jayrui, kai Jėzus buvo sustojęs padėti moteriai.
Ką tą akimirką būtumėte galvoję ar jautę būdami Jayro vietoje?
Perskaitykite Morkaus 5:36 ir suraskite, ką pasakė Gelbėtojas, kad sustiprintų Jayro tikėjimą. Galite pažymėti, ką radote.
Šioje istorijoje mes sužinome, kad naudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi reiškia Juo tikėti net tais atvejais, kai abejojame.
Apmąstykite tokius klausimus: Kokiu būdu galėtume pritaikyti šį principą savo gyvenime? Kodėl, jūsų manymu, Dievas kartais išbando mūsų tikėjimą?
Skaitydami Morkaus 5:37–43 išsiaiškinkite, kas nutiko Jayro dukteriai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad žmonės, kurie „juokėsi iš [Jėzaus]“ (Morkaus 5:40), buvo „vamzdinink[ai] bei raudan[ti] mini[a]“ (žr. Mato 9:23–24), o ne Petras, Jokūbas, Jonas ar mergaitės tėvai.
Paveikslėlis
Jėzus palaimina Jayro dukterį
Jėzus prikėlė iš mirusiųjų Jayro dukterį.
Kartais Gelbėtojas nuramina mūsų gyvenimo audras pašalindamas mūsų sunkumus ar baimę. Kitais atvejais Jis gali ir nepašalinti mūsų išbandymų, kaip tai iliustruoja vyresniojo Bouveno pasakojimas apie jo sūnaus mirtį. Tačiau, jeigu nepaliaujamai naudosime tikėjimą Jėzumi Kristumi, net dvejonių akimirkomis, mūsų sunkumuose Jis suteiks mums ramybės.
Perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo Bouveno liudijimą ir apmąstykite, kaip galime neapleisti tikėjimo nepaisydami mūsų išbandymų rezultato:
„Pajutęs, jog kaltės, pykčio ir savigailos jausmai mėgina mane praryti, meldžiausi prašydamas, kad mano širdis pasikeistų. Per labai šventus asmeninius potyrius Viešpats suteikė man naują širdį, ir mano požiūris pasikeitė, nors vis dar jaučiau vienišumą ir skausmą. Man buvo leista pažinti, kad aš nebuvau apiplėštas, bet kad ateityje manęs laukia didžiulė palaima, jeigu pasirodysiu ištikimas. […]
Liudiju, kad […] „jei pasikliauname Jėzaus Kristaus Apmokėjimu, Jis padės mums ištverti mūsų išbandymus, ligas ir skausmą. Mes galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą [Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis (2004), p. 64]” („Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokiose situacijose jūs arba jūsų pažįstami neišsižadėjo tikėjimo Jėzumi Kristumi, kai užklupo išbandymų ir dvejonių akimirka?
Kokius palaiminimus gavote už ištikimybę? (Galite vėl peržvelgti Raštų studijavimo žurnale šios pamokos pradžioje nubraižytą lentelę ir keliais sakiniais aprašyti, kaip Gelbėtojas padėjo jums išbandymuose, susijusiuose su kiekviena kategorija – fizine audra, dvasine audra, protine audra ir socialine audra.)
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Morkaus 4–5 skyrius išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: