Biblioteka
Pirmojo laiško tesalonikiečiams studijų įvadas


Pirmojo laiško tesalonikiečiams studijų įvadas

Kodėl verta studijuoti šį laišką?

Manoma, kad Pirmasis laiškas tesalonikiečiams yra pirmasis iš apaštalo Pauliaus laiškų ir galimai seniausia Naujojo Testamento knyga. Pauliaus mokymai šiame laiške visų pirma sukoncentruoti į antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą, įskaitant sunkumus, su kuriais susidurs Jėzaus Kristaus pasekėjai prieš Jam sugrįžtant (žr. 1 Tesalonikiečiams 3:3), į krikščionių prisikėlimą antrojo atėjimo metu (žr. 1 Tesalonikiečiams 4:13–14) ir į Kristaus atėjimo metą (žr. 1 Tesalonikiečiams 5:1–2). Studijuodami šį laišką sužinosite apie antrąjį atėjimą ir būsite raginami išlikti ištikimi Viešpačiui.

Kas parašė šį laišką?

Pirmąjį laišką tesalonikiečiams parašė Paulius (žr. 1 Tesalonikiečiams 1:1; taip pat žr. 1 Tesalonikiečiams 2:18).

Kada ir kur jis buvo parašytas?

Paulius laiškus tesalonikiečiams parašė Korinte savo antrosios misionieriškos kelionės metu, apie 50–51 m. po Kr. (Raštų rodyklė, „Pauliaus laiškai“, scriptures.lds.org).

Kam jis buvo parašytas ir kodėl?

Paulius Pirmąjį laišką tesalonikiečiams parašė Bažnyčios nariams Tesalonikoje. Tesalonika buvo daugiausiai gyventojų turintis ir labiausiai klestintis senovės laikų Makedonijos karalystės miestas Graikijoje dėl dviejų priežasčių: miestas buvo pastatytas prie geriausio natūralaus Egėjo jūros uosto ir prie pagrindinio kelio, jungiančio Romą su Azija.

Antrosios Pauliaus misionieriškos kelionės metu Dvasia nurodė Pauliui ir jo bendražygiams – Silvanui, Timotiejui ir Lukui – per Egėjo jūrą keliauti į Makedoniją (žr. Apaštalų darbų 16:6–12). Tai davė pradžią Evangelijos skelbimui Europoje. Po pamokslavimų Filipuose (žr. Apaštalų darbų 16:12–40) Paulius su Silvanu nukeliavo į Tesaloniką.

Paulius kartu su Silvanu darbavosi Tesalonikoje, tačiau žydų vadovai juos išvarė iš miesto (žr. Apaštalų darbai 17:1–9). Vėliau Timotiejus pranešė Pauliui, kad nepaisydami persekiojimoTesalonikos šventieji liko ištikimi, ir jų teisi įtaka plito tolyn (žr. Apaštalų darbų 18:5; 1 Tesalonikiečiams 1:7–8; 3:6–8).

Tesalonikos atsivertusieji buvo vieni pirmųjų europiečių, priėmusių Evangeliją ir dėl to patyrusių persekiojimą. Jie taip pat turėjo daug klausimų apie antrąjį atėjimą. Todėl šiame laiške tesalonikiečiams Paulius drąsino, stiprino juos ir atsakė į jų klausimus apie antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą.

Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?

Viena pagrindinių Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams temų yra antrasis atėjimas. Jis dėmesį skyrė teisiųjų, ypatingai anksčiau mirusiųjų, šventųjų dalyvavimui antrojo atėjimo įvykiuose (žr. 1 Tesalonikiečiams 2:19; 3:13; 4:13–17; 5:1–10). Kitaip nei daugumoje kitų Pauliaus laiškų, Pirmajame laiške tesalonikiečiams nėra jokių didelių priekaištų, bet jame yra giriami Tesalonikos šventieji ir jiems dėkojama.

Laiško planas

1 Tesalonikiečiams 1–3. Paulius išreiškia didžiulį dėkingumą šventiesiems Tesalonikoje. Jis primena skaitytojams apie savo malonią tarnystę tarp jų ir džiaugiasi jų ištikimybe. Jis ragina šventuosius augti meilėje vienas kitam ir visiems žmonėms.

1 Tesalonikiečiams 4–5. Paulius prašo šventuosius būti šventus ir pasišventusius. Jis aiškina, kad, kai vėl ateis Viešpats, ištikimi savo liudijimui apie Kristų šventieji, tiek mirusieji, tiek ir gyvieji, pakils ir susitiks su Viešpačiu. Apaštalas primena Bažnyčios nariams ruoštis ir laukti Kristaus atėjimo dienos.

Spausdinti