Morkaus 2–3

Įvadas

Jėzus atleido nuodėmes suparalyžiuotam vyrui, jį išgydė ir pašaukė Matą sekti paskui Jį. Rašto aiškintojus ir fariziejus Jis mokė apie šabo dieną. Gelbėtojas ir toliau gydė daugybę žmonių, pasiuntė savo apaštalus skelbti Evangelijos ir įspėjo apie piktžodžiavimą prieš Šventąją Dvasią.

Morkaus 2:1–12

Jėzus atleidžia nuodėmes paralyžiuotam vyrui ir jį išgydo

Įsivaizduokite, kad jūsų mylimas žmogus serga gyvybei pavojinga fizine liga ir jam reikia ypatingo gydymo. Į ką kreiptumėtės pagalbos savo mylimam žmogui? Kodėl? Ką būtumėte pasiruošę daryti, jeigu būtų tik vienas galintis padėti gydytojas, tačiau su juo būtų sunku susitikti?

Kaip aprašyta Morkaus 2:1–4, Kafarnaumo kaime, Galilėjoje, gyveno „paralyžiuot[as]“ vyras (Morkaus 2:3). Keturi vyrai atnešė jį prie namo, kuriame lankėsi Jėzus, tačiau name buvo tiek daug žmonių, kad jie negalėjo įeiti. Tie keturi vyrai išardė dalį namo stogo ir nuleido paralyžiuotąjį prie Gelbėtojo.

Perskaitykite Morkaus 2:5 ir suraskite, ką Jėzus pasakė paralyžiuotajam.

Perskaitykite Morkaus 2:6–12 ir išsiaiškinkite, kas įvyko po to.

Atkreipkite dėmesį, kad „keletas Rašto aiškintojų“ (Morkaus 2:6) skeptiškai žiūrėjo į tai, kad Gelbėtojas gali atleisti nuodėmes. Apsvarstykite, ko Jėzus paklausė Rašto aiškintojų (žr. Morkaus 2:9).

Šiame pasakojime galime atpažinti tokią tiesą: Jėzus Kristus turi galią išgydyti mus dvasiškai ir fiziškai.

Morkaus 2:13–22

Jėzus pašaukia Matą sekti paskui Jį ir valgo su muitininkais bei nusidėjėliais

Rašto aiškintojai, pamatę, kad paralyžiuotasis atsikėlė nuo neštuvų ir ėmė vaikščioti, gavo nepaneigiamą įrodymą, kad Jėzus Kristus turi galią gydyti ligonius, ir išgirdo Jį liudijant, kad Jis gali atleisti nuodėmes. Tačiau iš šio pasakojimo neaišku, ar šie vyrai vėliau nuėjo pas Jėzų ir ar patys prašė atleisti jiems nuodėmes.

Raštų studijavimo žurnale sudarykite priežasčių, paaiškinančių, kodėl žmonės neprašo Viešpaties atleisti jų nuodėmes, sąrašą. Sudarinėdami šį sąrašą paprašykite šeimos nario arba draugo pagalbos.

Studijuodami Morkaus 2 skyrių ieškokite tiesų, galinčių jus pastūmėti ieškoti Viešpaties atleidimo.

Perskaitykite Morkaus 2:13–15 ir suraskite, ką Gelbėtojas darė išgydęs paralyžiuotąjį.

Levis vėliau buvo žinomas kaip Matas. Tai tas pats Matas, kuris parašė Evangeliją pagal Matą. Frazė „sėdintį muitinėje“ (Morkaus 2:14) reiškia, kad Matas buvo muitininkas, „mokesčių romėnams rinkėj[as] Kafarnaume, [ir] tikriausiai buvo Herodo Antipo tarnautojas“ (Raštų rodyklė, „Matas“; scriptures.lds.org). Daugelis žydų nekentė muitininkų, nes juos laikė išdavikais, iš savųjų renkančiais pinigus romėnams.

Atkreipkite dėmesį, kad Mato vakarienėje su Jėzumi ir Jo mokiniais dalyvavo daug muitininkų ir nusidėjėlių. Tais laikais dalinimasis maistu reiškė daug daugiau nei valgymą drauge. Tai rodydavo, kad prie stalo susėdusius žmones jungia draugystės ir taikos saitai.

Perskaitykite Morkaus 2:16 ir suraskite, kaip Rašto aiškintojai ir fariziejai reagavo matydami Gelbėtoją vakarieniaujant su šiais žmonėmis.

Kodėl, jūsų nuomone, Rašto aiškintojai ir fariziejai kritikavo Jėzų už valgymą drauge su muitininkais ir nusidėjėliais?

Perskaitykite Morkaus 2:17 ir išsiaiškinkite, koks buvo Gelbėtojo atsakas į Rašto aiškintojų ir fariziejų kritiką. Galite apibraukti žodžius, kuriais Gelbėtojas apibūdino Save.

Pavartodamas žodį gydytojas Gelbėtojas dar kartą paliudijo apie Savo galią išgydyti tiek dvasiškai, tiek ir fiziškai. Iš 17 eilutės sužinome, kad Gelbėtojas trokšta padėti mums atgailauti už savo nuodėmes ir išgyti.

Apmąstykite, kodėl svarbu tikėti, kad Jėzus trokšta padėti mums atgailauti ir išgyti.

Vyresnysis Kreigas A. Kardonas iš Septyniasdešimties sakė:

„Viešpats mus myli ir nori, kad suprastume Jo norą atleisti. […]

[…] Dėl Savo gailestingumo Jis leidžia, kad tobulėjimas vyktų laikui bėgant, ir nereikalauja tobulumo iš karto. Netgi esant gausybei nuodėmių, kurias sukelia mirtingojo gyvenimo silpnumas, kiekvieną kartą, kai tik atgailaujame ir siekiame Jo atleidimo, Jis vėl ir vėl atleidžia [žr. Moronio 6:8].

Todėl visi mes, įskaitant kovojančius su tokiomis priklausomybėmis, kaip narkotikų vartojimas ar pornografija, ir jų artimuosius, galime žinoti, kad Viešpats įvertins jų doras pastangas ir, kai atgaila bus užbaigta, su meile atleis. […] Bet tai nereiškia, kad žmogus gali sąmoningai grįžti prie nuodėmės ir likti nenubaustas“ („Gelbėtojas nori atleisti“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pamąstykite, ar jūs esate kaip muitininkai ir nusidėjėliai (pripažinę, kad jiems reikia Gelbėtojo ir atėję pas Jį) ar kaip Rašto aiškintojai ir fariziejai (neatėję pas Gelbėtoją prašyti Jo atleidimo ir išgydymo galios). Nuspręskite jau šiandien ateiti pas Gelbėtoją ir leisti Jam padėti patenkinti fizinius ir dvasinius jūsų poreikius.

Kaip rašoma Morkaus 2:18–22, Jėzus mokė, kodėl Jo mokiniai nepasninkavo Jam būnant su jais. Jis taip pat mokė, kodėl kai kuriems žmonėms sunku priimti Jo Evangeliją (taip pat žr. Mato 9:14–17).

Morkaus 2:23–3:6

Jėzus moko apie šabą

Ar kada nors pasirinkote nedalyvauti kažkokioje veikloje, kad paklustumėte įsakymui švęsti šabo dieną? Studijuodami Morkaus 2–3 apmąstykite tokį klausimą: Kaip žinoti, ar tam tikras užsiėmimas yra tinkamas šabo dienai?

Skaitydami Morkaus 2:23–24 ir Morkaus 3:1–2 išsiaiškinkite, ką tokio padarė Gelbėtojas ir Jo mokiniai, kad sadukiejai pamanė, jog tai pažeidžia šabo įstatymą.

Atminkite, kad žydų mokytojai Mozės įstatymą papildė savomis taisyklėmis ir interpretacijomis, vadintomis sakytiniais įstatymais arba tradicijomis. Tikėtasi, kad šios papildomos taisyklės užkirs kelią Dievo įstatymo pažeidimams, tačiau kai kuriems žmonėms jos sutrukdė suprasti tikrąją įsakymų, tarp jų ir įsakymo švęsti šabo dieną, prasmę.

Perskaitykite Morkaus 2:27–28 ir tada atkreipkite dėmesį į tai, kaip Džozefo Smito vertime paaiškinama, kodėl Viešpats mums davė šabą:

„Todėl šabas buvo duotas žmogui ilsėtis; ir taip pat žmogus turėtų garbinti Dievą ir jam neuždrausta valgyti;

nes Žmogaus Sūnus padarė šabą, todėl Žmogaus Sūnus taip pat yra ir Šabo Viešpats“ (Joseph Smith Translation, Mark 2:26–27 [in the Bible appendix]).

Skaitydami Morkaus 3:3–5 raskite, ko Gelbėtojas mokė apie žmogaus su padžiūvusia ranka išgydymą per šabą.

Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš Džozefo Smito vertimo ir Morkaus 3:3–5, užbaikite žemiau pateiktą tiesą: Mes galime švęsti šabo dieną .

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip galime šlovinti Dievą Jo šventą dieną?
2. Kokius gerus darbus galima daryti per šabą?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 59:9-13. Tada perskaitykite toliau pateiktą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir apmąstykite, kaip galite nuspręsti, ką dera daryti per šabą:

„Kur nubrėžti liniją sprendžiant, kas priimtina ir kas nepriimtina per šabą? Remdamiesi duotais nurodymais kiekvienas turime atsakyti į šį klausimą pats sau. Nors šie nurodymai yra Raštuose ir dabartinių pranašų žodžiuose, jie taip pat turi būti išraižyti mūsų širdyse ir sąžinė turi jais vadovautis. […] Mažai tikėtina, kad rimtai pažeisime šabo dienos šventimą, jeigu nuolankiai ateisime pas Viešpatį ir atiduosime Jam savo širdį, sielą ir protą. (Žr. Mato 22:37.)

Kiekvienas, stengdamasis būti sąžiningas su Viešpačiu, turės nuspręsti, ką dera ir ko nedera daryti per šabo dieną. Šabo dieną garbinimo dvasioje turime daryti tai, kas būtina ir derama. Visi kiti užsiėmimai turėtų būti ribojami“ (“The Lord’s Day,” Ensign, Nov. 1991, 35).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokius palaiminimus esate patyrę už pastangas per šabą garbinti Dievą ir daryti gerus darbus?
2. Įvardykite vieną pavyzdį, kaip geriau švęsite šabo dieną?

Morkaus 3:7––35

Jėzus išgydo daugybę žmonių, išsiunčia savo apaštalus skelbti Evangelijos ir įspėja žmones dėl piktžodžiavimo

Kaip tai aprašyta Morkaus 3:7–35 eilutėse, Jėzus nuėjo prie Galilėjos ežero ir išgydė daug paskui Jį atsekusių žmonių, įskaitant tuos, kurie buvo apsėsti netyrų dvasių. Išsirinkęs Dvylika apaštalų, Jėzus juos įšventino ir pasiuntė skelbti Evangelijos, gydyti ir išvarinėti demonų. Tai padaręs jis įspėjo Rašto aiškintojus dėl piktžodžiavimo prieš Šventąją Dvasią ir mokė, kad Jo šeima – tai žmonės, kurie vykdo Dangiškojo Tėvo valią. Apie kelis iš aprašytų įvykių jūs sužinojote studijuodami Mato 12:22–35.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Morkaus 2–3 skyrius išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: