Apaštalas Paulius patarė Bažnyčios nariams žydams bėgti mokinystės lenktynėse sekant Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Jis taip pat paaiškino apie palaiminimus priimant Viešpaties drausminimą. Jokūbas, kuris taip pat buvo Jėzaus Kristaus apaštalas, ragino išsklaidytus Izraelio namus būti kantrius savo suspaudimuose ir siekti Dangiškojo Tėvo išminties. Jokūbas taip pat mokė juos, kaip atsispirti pagundai, būti žodžio vykdytojais, tarnauti kitiems ir išlikti dvasiškai švarius.
Paulius pataria šventiesiems su tikėjimu ir kantrybe bėgti gyvenimo lenktynėse
Tam skirtoje vietoje apibūdinkite sunkumus, su kuriais gali susidurti bėgikas, bėgantis ilgų nuotolių distanciją:
Paveikslėlis
vaikinas bėga
Kas gali motyvuoti bėgiką toliau bėgti, net susidūrus su sunkumais?
Kokiu būdu Jėzaus Kristaus mokinio gyvenimas yra panašus į ištvermės lenktynes? Su kokiais sunkumais galime susidurti kaip Jėzaus Kristaus mokiniai? Su kokiais sunkumais esate susidūręs kaip Jėzaus Kristaus pasekėjas?
Studijuodami Hebrajams 12 skyrių ieškokite tiesų, kurios padės jums ir toliau sekti Jėzumi Kristumi net tada, kai tai daryti bus labai sudėtinga.
Perskaitykite Hebrajams 12:1 ir raskite, ką apaštalas Paulius pasakė šventiesiems daryti, kad jie galėtų sėkmingai bėgti mokinystės lenktynėse.
Įsivaizduokite, kad dalyvaujate bėgimo lenktynėse nešini kuprine, pilna akmenų. Kaip tokia kuprinė ant nugaros paveiktų jūsų bėgimą?
Kuo jūsų nuodėmės panašios į akmenis kuprinėje? Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės po kurį laiką trukusio bėgimo nusiėmę tą kuprinę.
Apmąstykite, ką reiškia kantriai bėgti mokinystės lenktynėse.
Perskaitykite Hebrajams 12:2–4 ir suraskite, ką Paulius patarė šventiesiems daryti, idant paliktų savo nuodėmes ir kantriai kęstų priešinimąsi. Žodis priešgyniavimas3 eilutėje reiškia priešinimąsi.
Iš to, ko Paulius mokė šventuosius, galime išmokti vieno principo: Žvelgdami į Jėzaus Kristaus pavyzdį galime įgyti stiprybės atsisakyti savo nuodėmių ir kantriai ištverti priešinimąsi.
Paveikslėlis
Kristaus nukryžiavimas
Dar kartą perskaitykite Hebrajams 12:2–4 ir raskite, kokį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka Gelbėtojas.
Ką, jūsų manymu, turėjo omeny Paulius, 2 eilutėje Jėzų Kristų apibūdindamas kaip mūsų „tikėjimo vadovą ir ištobulintoją“. Galite pasižymėti priešinimosi, kurį ištvėrė Gelbėtojas mirtingajame gyvenime, būdus.
Paulius pasakė šventiesiems, kad Jėzus Kristus pasirinko iškęsti mirtį ant kryžiaus ir pasaulio gėdą, nes Jis žinojo, kokį džiaugsmą patirs, jei išliks ištikimas Dangiškajam Tėvui.
Paveikslėlis
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad „išmokti paniekinti pasaulio gėdą reiškia nekreipti į ją dėmesio, taip kaip ir į pagundą (žr. DS 20:22)“ (Lord, Increase Our Faith [1994], 99).
Štai ką pasakė vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, kalbėdamas apie Gelbėtojo ištvermę: „Jėzus laikėsi. Jis veržėsi pirmyn. Jame esantis kilnumas leido tikėjimui nugalėti netgi didžiausioje kančioje. Pasitikėjimas, kuriuo Jis gyveno, leido jam suprasti, kad nepaisant to, ką jautė, dieviška užuojauta niekada neprapuola, kad Dievas visada ištikimas, visada šalia, niekada nemiega, nenuvilia ir nepabėga“ („Nė vieno nebuvo su Juo“,2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pagalvokite, kaip žvelgimas į Jėzaus Kristaus pavyzdį galėtų padėti jums, susidūrus su kančia ar kliūtimis. Apmąstykite, kaip žvelgimas į Jėzaus Kristaus pavyzdį galėtų įkvėpti jus atsisakyti savo nuodėmių ir atrasti daugiau kantrybės su savimi ir aplinkiniais.
Paveikslėlis
drausminamas berniukas
Kaip reaguojate į drausminimą?
Prisiminkite, kuomet buvote sudrausminti. Kaip reagavote į tą drausminimą? Kodėl kartais būna sunku būti kieno nors sudrausmintam?
Kokios, jūsų nuomone, gali būti priežastys, dėl kurių žmonės galėtų norėti mus sudrausminti, ypač kai jie žino, kad mums gali nepatikti jų drausminimas?
Bėgdami mokinystės lenktynėse galime tikėtis drausminimo arba auklėjimo.
Perskaitykite Hebrajams 12:6–9 ir raskite, kas ir kodėl mus drausmins. Žodis pavainikiai8 eilutėje reiškia gimusiuosius ne santuokoje, kurie nebuvo laikomi teisėtais paveldėtojais. (Hebrajams 12:9 yra Raštų įvaldymo eilutė. Šią eilutę galite pasižymėti ryškiai, kad ateityje galėtumėte lengvai ją surasti.)
Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokiu būdu Dangiškojo Tėvo drausminimas yra meilės Jo vaikams išraiška?
Kaip Dangiškasis Tėvas gali mus sudrausminti?
Nors Dangiškasis Tėvas gali drausminti įvairiai, turėtume būti atsargūs manydami, kad kiekvienas mūsų patiriamas išbandymas ar kančia ateina iš Dievo.
Hebrajams 12:10 Paulius pripažino, kad mūsų žemiškieji tėvai, kurie mus myli, kartais gali sudrausminti mus netobulais būdais, bet Dangiškojo Tėvo drausminimas yra tobulas ir sumodeliuotas mūsų labui.
Perskaitykite Hebrajams 12:10–11 ir suraskite, kokie palaiminimai ateina, kai Dievo drausminimą priimame nuolankiai. Frazė „jo šventumo dalininkais“ 10 eilutėje reiškia tapimą panašesniems į Dievą.
Atkreipkite dėmesį, ko mokė Paulius 11 eilutėje apie tai, kaip galime jaustis ką tik sudrausminti. Prisiminimas, kad Dangiškasis Tėvas žino, kas mums geriausia, gali padėti mums priimti drausminimą, kai jis ateina. Iš šių eilučių galime pasimokyti vieno principo: Jei priimame drausminimą iš Dangiškojo Tėvo, tampame panašesni į Jį ir atrandame ramybę, kuri ateina dėl teisumo.
Jei turite prieigą prie interneto, pažiūrėkite Mormon Messages filmuką „The Will of God“ (liet. „Dievo valia“) (3:02), kurį galite rasti internete adresu LDS.org. Šiame filmuke parodoma meilė ir išmintis, kurios ateina per Dangiškojo Tėvo drausminimą mūsų gyvenime.
Pagalvokite, kada jautėtės Dangiškojo Tėvo drausminami. Kaip į tai reagavote? Ant atskiro popieriaus lapo galite sukurti ir nubraižyti ženklą, kuris ateityje primintų jums pasiduoti Dangiškojo Tėvo drausminimui. Šį ženklą pasidėkite matomoje vietoje, kur jis primintų jums Pauliaus mokymus Laiške hebrajams.
Hebrajams 12:12–29 Paulius ragino šventuosius padėti kitiems Bažnyčios nariams likti ištikimiems, kad jie neprarastų Dievo palaiminimų. Jis taip pat paaiškino, kad šventieji, kurie lieka ištikimi ir tarnauja Dievui, gaus neprilygstamą šlovę ir vietą Dievo karalystėje.
Perskaitykite Hebrajams 12:9 ir raskite daugiau doktrinų, kurių galime pasimokyti apie Dangiškąjį Tėvą. Savo Raštų studijavimo žurnale išvardykite tai, ką radote. Taip pat atsakykite į šį klausimą: Kodėl svarbu tikėti, jog esame Dievo vaikai?
Paulius baigia savo laišką hebrajų šventiesiems, pateikdamas patarimų įvairiomis temomis. Perskaitykite Hebrajams 13:1–9, 17 ir raskite, kokių patarimų Paulius davė šventiesiems.
Kuris, jūsų nuomone, iš perskaitytų patarimų yra reikalingiausias mūsų dienomis? Kodėl?
Apmąstykite, kurį iš Pauliaus patarimų galėtumėte geriau pritaikyti savo gyvenime.
Hebrajams 13:10–25 Paulius mokė, kad, Jėzui Kristui įvykdžius Apmokėjimą, gyvulių aukojimas tapo nebereikalingas (žr. 3 Nefio 9:18–20). Vietoj to šventieji turėtų atnašauti garbinimus Dievui ir gerus darbus.
Jokūbas ragina išblaškytąjį Izraelį siekti Dievo išminties ir būti žodžio vykdytojais
Ar kada norėjote būti išmintingesni arba geriau suprasti Dangiškojo Tėvo valią jums? Pagalvokite, kokiose savo gyvenimo situacijose būtumėte norėję turėti daugiau išminties.
Skaitydamas Jokūbo laišką Džozefas sužinojo, kaip rasti atsakymus į savo klausimus. Jokūbas buvo Jėzaus Kristaus apaštalas ir vyskupas Jeruzalėje. Krikščionių tradicijoje taip pat yra paplitusi nuomonė, kad Jokūbas buvo Marijos ir Juozapo sūnus, tad ir paties Jėzaus Kristaus įbrolis.
Perskaitykite Jokūbo 1:1–4 ir raskite, ko Jokūbas mokė Izraelio namus apie jų vargus ir suspaudimus. Džozefo Smito vertimo Jokūbo 1:2 (Raštų rodyklėje, Jokūbo 1:2, raštai.lds.org) frazė „visokius išmėginimus“ yra pakeista į „daugybę suspaudimų“.
Atkreipkite dėmesį į kantrybės užuominą Jokūbo 1:3–4. Kodėl svarbu turėti kantrybės vargų ir suspaudimų metu?
Skaitydami Jokūbo 1:5–6 išsiaiškinkite, ką tokio sužinojo Džozefas Smitas, kas jam padėjo atrasti atsakymus į savo klausimus. Pravartu būtų žinoti, kad 5 eilutėje žodis dosniai reiškia su noru ir nešykštint, o priekaištauti reiškia barti ir kritikuoti. (Jokūbo 1:5–6 yra Raštų įvaldymo eilutės. Šias eilutes galite pasižymėti išskirtinai, kad ateityje galėtumėte lengvai surasti.)
Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite vieną ar du principus, kurių galite išmokti iš Jokūbo 1:5–6 eilučių.
Kaip manote, ką reiškia prašyti tvirtai tikint, nė kiek neabejojant (žr. Jokūbo 1:6)?
Pagalvokite apie tai, kada Dangiškasis Tėvas dosniai atsakė į jūsų maldas po to, kai meldėtės Jam su tikėjimu. Apmąstykite, kaip galėtumėte pritaikyti Jokūbo 1:5–6 rastus principus, kad gautumėte išminties ir atsakymų į savo klausimus.
Kaip rašoma Jokūbo 1:7–11, Jokūbas įspėjo dėl neryžtingumo, arba dvejonių, ištikimybėje ir atsidavime Viešpačiui. Jis taip pat įspėjo turtinguosius apie problemas, kurios gali ateiti su turtais.
Jokūbo 1:12–21 Jokūbas mokė, kad savo meilę Viešpačiui parodome atsispirdami pagundoms, o tai yra vienas iš reikalavimų amžinojo gyvenimo karūnai gauti. Jis taip pat mokė, kad visos geros dovanos ateina iš Dievo ir kad šventieji turėtų atsisakyti „visų nešvarybių“, o Viešpaties žodį priimti „su romumu“ (Jokūbas 1:21).
Perskaitykite Jokūbo 1:22 ir raskite, ką Jokūbas skatino šventuosius daryti su Dievo žodžiu.
Apmąstykite, kaip Džozefas Smitas pasinaudojo šiuo patarimu. Pagalvokite, kaip jūs veiksite pagal tai, ką išmokote studijuodami šią pamoką.
Perskaitykite Jokūbo 1:27 ir raskite, kaip galėtumėte būti žodžio vykdytojai. Jokūbo panaudotas žodis religija šiame kontekste reiškia mūsų atsidavimo Dievui išraišką.
Jei mintinai išmoksite Jokūbo 1:5–6, tai padės jums jūsų gyvenime, kai kils klausimų apie Evangeliją, kai sieksite Viešpaties pagalbos priimant sprendimus ir kai mokysite Evangelijos kitus.
Skirkite kelias minutes, kad išmoktumėte mintinai Jokūbo 1:5–6. Prisiminkite reguliariai kartoti įsimintas Raštų įvaldymo eilutes, kad nepamirštumėte, ką išmokote.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Hebrajams 12 – Jokūbo 1 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: