14 dalis. 3 diena
Jono 9
Įvadas
Jėzus išgydė neregiu gimusį vyrą. Fariziejai apklausė šį vyrą ir išmetė jį iš sinagogos, nes jis atsisakė pasmerkti Jėzų už gydymo per šabą nuodėmę. Gelbėtojas susirado tą vyrą ir paklausė, kuo šis tiki, tuomet tas žmogus pagarbino Jėzų kaip Dievo Sūnų.
Jono 9:1–7
Jėzus išgydo neregiu gimusį vyrą
Prisiminkite keletą dalykų, dėl kurių jūsų aplinkiniai patiria nelaimių, arba nelaimes, pranešamas per vietines naujienas:
Kai kurie žmonės stebisi, kodėl Dievas leidžia, kad jų gyvenime būtų tokių didelių nelaimių. Studijuodami Jono 9:1–5 ieškokite tiesos, kuri galėtų mums padėti suprasti, kodėl Dievas leidžia mums patirti nelaimes.
Būdamas Jeruzalėje Jėzus sutiko vyrą, kuris vargo nuo pat gimimo. Perskaitykite Jono 9:1–2 ir išsiaiškinkite, kas vargino tą vyrą?
Kokį klausimą apie to vyro patiriamų nelaimių priežastis uždavė mokiniai?
Gelbėtojo dienomis daug žmonių manė, kad nelaimės yra to žmogaus ar jo tėvų nuodėmės pasekmė. Kaip manote, ar tikrai taip yra? Kodėl taip arba ne?
Perskaitykite Jono 9:3–5 ieškodami, ko Gelbėtojas mokė atsakydamas mokiniams apie šio vyro aklumą.
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad „jame turi apsireikšti Dievo darbai“? (Jono 9:3).
Iš šiose eilutėse esančių Gelbėtojo mokymų sužinome, kad Dievas gali panaudoti mūsų nelaimes rodydamas Savo darbą ir galią. Kitaip sakant, nors mūsų nelaimės gali būti kilusios dėl įvairių priežasčių, Dievas gali panaudoti mūsų nelaimes įgyvendindamas Savo teisius tikslus.
Norėdami geriau suprasti šią tiesą, perskaitykite vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Mes esame atsiųsti čia, kad būtume išbandyti. Priešingybė turi būti visur. Mums reikia mokytis ir augti, patiriant tą priešingybę, susiduriant su iššūkiais, ir to paties mokyti kitus. […] Viešpats ne tik pašventins mūsų suspaudimus mūsų naudai, Jis panaudos juos tam, kad palaimintų daugybę kitų žmonių.
Jėzus mokė šios pamokos, kai kartu su mokiniais sutiko nuo gimimo aklą vyrą. [Tuomet vyresnysis Ouksas pacitavo Jono 9:2–3.]
Jeigu žvelgsime į gyvenimą per dvasinius lęšius, pamatysime daugybę pavyzdžių, kai Dievo darbai buvo dirbami per Jo vaikų nelaimes. […]
Kai suprantame principą, kad Dievas suteikia mums progų laiminti ir laimina mus per mūsų ir kitų žmonių patiriamas nelaimes, galime suvokti, kodėl Jis vėl ir vėl įsako mums „visame kame dėko[ti] Viešpačiui, savo Dievui“ (DS 59:7)“ („Visame kame dėkokime“, 2003 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Prisiminkite neseniai patirtą arba tebepatiriamą nelaimę. Toliau studijuodami Jono 9 skyrių, mąstykite, kaip dėl šios nelaimės Dievas galėtų parodyti Savo darbus ir galią.
Perskaitykite Jono 9:6–7 ieškodami, kaip Dievas apreiškė Savo darbą ir galią per šio žmogaus aklumą.
Kaip, jūsų manymu, jautėsi šis žmogus, kai praregėjo?
Jono 9:8–41
Gelbėtojas suranda tą išgydytą žmogų, kai fariziejai jį išmeta
Jono 9:8–15 užrašyta, kad po to, kai aklasis buvo išgydytas, kai kurie žmonės abejojo, ar tai tas pats aklas gimęs žmogus. Kiti stebėjosi, kaip jis buvo išgydytas, ir atvedė jį pas fariziejus, kad šie jį apklaustų.
Jono 9:14 raskite, kurią dieną Gelbėtojas išgydė tą aklą žmogų.
Kaip manote, kaip fariziejai reagavo į tai, kad Jėzus išgydė žmogų per šabą?
Perskaitykite Jono 9:16 ir išsiaiškinkite, kokią išvadą apie Jėzų padarė fariziejai.
Perskaitykite Jono 9:17 ir suraskite, kokią išvadą apie Jėzų padarė aklasis.
Toliau studijuodami Jono 9 skyrių atkreipkite dėmesį, kaip keitėsi aklojo žmogaus požiūris į Gelbėtoją?
Abejodami to žmogaus aklumu fariziejai pasikvietė jo tėvus, kad apklaustų. Iš Jono 9:19–23 sužinome, kad apklausos metu jo tėvai paliudijo, kad tai jų sūnus, kuris gimė aklas, tačiau teigė nežiną, kaip jis buvo išgydytas. Bijodami būti pašalinti iš sinagogos ir bendruomenės, jie nenorėjo pasisakyti tikintys, kad Jėzus yra Mesijas, todėl pasiūlė, kad sūnus kalbėtų pats už save.
Perskaitykite Jono 9:24–27, 30–33 ir išsiaškinkite, ką tas žmogus atsakė fariziejams. Galbūt norėsite pasižymėti žodžius, kuriais jis gynė Jėzų ,liudydamas, kad Jis buvo „iš Dievo“ (Jono 9:33).
-
Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką iš šio žmogaus atsakymo įsiminėte?
Iš Jono 9:34 sužinome, kad tas žmogus dėl to, jog nebijodamas gynė Gelbėtoją, buvo išmestas (labiausiai tikėtina, kad jį išmetė iš sinagogos [žr. Jono 9:22]).
„Sinagogos – tai religinis ir socialinis žydų bendruomenių centras. Sinagogose buvo mokoma dvasinių dalykų ir garbinama, taip pat jos teikdavo švietimo ir bendravimo galimybes. Kadangi sinagoga buvo neatskiriama žydų visuomenės dalis, būti išvarytam iš sinagogos […] buvo didesnė bausmė nei pašalinimas iš bažnyčios ir narystės religinėje bendruomenėje praradimas. Tai reiškė ištrėmimą iš kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 230).
Kaip manote, kodėl šis žmogus buvo pasiruošęs likti ištikimas tam, ką žinojo apie Jėzų, nors tai reiškė išmetimą iš sinagogos?
Po to, kai tas žmogus buvo išmestas iš sinagogos, Gelbėtojas jį surado ir pasiteiravo, ar jis „tiki Žmogaus Sūnų“ (Jono 9:35). Perskaitykite Jono 9:36–38 ir raskite, ką tas žmogus atsakė.
Jo žodžiai: „Tikiu, Viešpatie!“, ir tai, kad jis „pagarbino jį“ (Jono 9:38), rodo, jog jo dvasinės akys buvo atvertos ir jis suprato, kad Jėzus Kristus yra pažadėtasis Mesijas ir Dievo Sūnus.
Iš šios istorijos sužinome, kad mūsų liudijimai bus sustiprinti, jei nepaisydami pasipriešinimo liksime ištikimi. Mūsų liudijimai bėgant laikui tik stiprės.
-
-
Kaip manote, kodėl atlaikius pasipriešinimą ir tikėjimo išbandymus mūsų liudijimai sustiprėja?
-
Kaip sustiprėjo jūsų liudijimas dėl to, kad ištikimai atlaikėte pasipriešinimą?
-
Tam, kad suprastumėte kitą šiame pasakojime esantį principą, prisimerkite tiek, kad vos matytumėte šiek tiek šviesos. Tuomet atsimerkite pusiau. Tuomet atsimerkite visiškai. Atkreipkite dėmesį, kaip kaskart keičiasi jūsų rega.
Prisiminkite, kad to aklo žmogaus rega tapo aiški, kai Jėzus jį išgydė. Perskaitykite Jono 9:11, 17, 33, 35–38 ir suraskite, kokie žodžiai žymi to žmogaus dvasinio regėjimo ir supratimo apie Jėzų brendimą.
Iš pradžių kalbėdamas apie Jėzų jis sakė: „Žmogus, vardu Jėzus“ (Jono 9:11), kiek vėliau pavadino Jį „pranaš[u]“ (Jono 9:17) ir gindamas teigė Jį esant „iš Dievo“ (Jono 9:33). Bėgant laikui jo dvasinė rega atsivėrė ir jis galiausiai suprato, kad Jėzus Kristus yra pažadėtasis Mesijas ir Dievo Sūnus.
Kaip manote, kodėl jo supratimas apie Gelbėtoją tapo aiškesnis? Kaip tai patirdamas jis parodė tikėjimą Jėzumi Kristumi?
Kalbėdamas apie šio žmogaus patyrimą prezidentas Hovardas V. Hanteris mokė: „Šiuo atveju regėjimas buvo duotas dukart: vieną kartą, kad išgytų nuo įgimto trūkumo [fizinio defekto nuo gimimo], o kitą kartą, kad pamatytų Karalių Karalių prieš jam pakylant į Savo amžinąjį sostą. Jėzus atgaivino abu: fizinį ir dvasinį regėjimą. Jis įžiebė šviesą tamsumoje ir šis žmogus, taip pat kaip ir kiti žmonės tomis ir mūsų dienomis, priėmė šviesą ir praregėjo“ (“The God That Doest Wonders,” Ensign, May 1989, 16–17).
Iš šio įvykio sužinome, kad mūsų dvasinė rega ir supratimas taps aiškesni, kai rodysime tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Kaip manote, kodėl, norint aiškiau pamatyti ir suprasti dvasinę tiesą, reikia parodyti tikėjimą?
Kai kurie fariziejai buvo šalia, kai tas žmogus praregėjo ir pagarbino Jėzų kaip Žmogaus Sūnų. Perskaitykite Jono 9:39–41 ieškodami, ko Gelbėtojas mokė apie aklumą.
Atsakydamas į fariziejų klausimą: „Tai gal ir mes akli?“ (Jono 9:40), „Gelbėtojas metaforiškai paaiškino, kad aklieji – nežinantys, kas Jis toks, – „netur[i] nuodėmės“ (Jono 9:41). Kita vertus, tie, kurie galėjo „matyti“, – tie, kurie gavo pakankamai liudijimų apie Gelbėtoją ir Jo dievišką misiją, kad galėtų žinoti, kas Jis buvo, – bus atsakingi už savo veiksmus. Fariziejai buvo vieni iš tų, kurie galėjo „matyti“, „taigi [jie] kalti“. Dvasiškai kalbant, jie pasirinko likti akli, nes atsisakė pripažinti Jėzų esant Dievo Sūnų, nors gavo daugybę liudijimų“ (New Testament Student Manual, 231).
-
-
Jono 9 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: