2 dalis. 1 diena
Mato 1–2
Įvadas
Matas pateikė Jėzaus Kristaus genealogiją, o angelas paskelbė Juozapui apie Jėzaus dievišką kilmę. Atkeliavę Rytų išminčiai rado kūdikį ir jį pagarbino. Juozapui sapne pasakyta pasiimti šeimą ir bėgti į Egiptą, nes Herodas nori nužudyti Jėzų.
Mato 1:1–17
Matas pateikia Jėzaus genealogiją
Pažvelkite į savo tėvų nuotrauką ir pamėginkite rasti fizinių ir kitokių bruožų, kuriuos paveldėjote iš tėvų. Kelis tokius bruožus (pvz., akių ar plaukų spalvą, ūgį, charakterį ar intelektą) užrašykite tuščioje vietoje virš brūkšnio:
Studijuodami Mato 1–2 skyrius ieškokite tiesų apie Gelbėtojo tėvus – Dangiškąjį Tėvą ir Mariją – ir bruožų bei savybių, kurias Jis iš jų paveldėjo.
Mato 1:1–17 nurodomi Gelbėtojo protėviai. 1 eilutėje minima, kad Jėzus Kristus yra Dovydo (kuris užmušė Galijotą ir vėliau tapo Izraelio karaliumi) ir Abraomo (žinomo kaip Dievo sandoros žmonių tėvo) palikuonis.
Karalius Dovydas, Abraomas
„Senojo Testamento pranašystės skelbė, kad Mesijas bus Dovydo palikuonis (žr. 2 Samuelio 7:12–13; Izaijo 9:6–7; Jeremijo 23:5–6) ir kad Abraomo palikuonis palaimins „visas žemės tautas“ (Pradžios 22:18; taip pat žr. Abraomo 2:11)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 12). Matas rašė konkrečiai žydams ir norėjo, kad jie žinotų, jog Jėzus išpildė Senojo Testamento pranašystes apie Mesiją. Mato 1:1–17 užrašyta genealogija parodo, kad Jėzus buvo pažadėtasis Mesijas ir teisėtas Dovydo sosto paveldėtojas. Studijuodami šią Mato knygą ieškokite kitų pavyzdžių, kaip Jėzus išpildė Senojo Testamento pranašystes apie Mesiją.
Perskaitykite Mato 1:16 ir suraskite, kaip Jėzus buvo pavadintas.
Žodis Kristus yra graikiškas aramėjų kalbos žodžio Mesijas, reiškiančio „pateptasis“, atitikmuo. Ikimirtingajame gyvenime Dangiškasis Tėvas patepė Jėzų Kristų būti mūsų pranašu, kunigu, karaliumi ir išvaduotoju (žr. Raštų rodyklę, „Pateptasis“, „Mesijas“, scriptures.lds.org).
Mato 1:18–25
Angelas paskelbia Juozapui apie dievišką Jėzaus kilmę
Mato 1 skyriaus 16 eilutėje, baigdamas rašyti Jėzaus genealogiją, Matas užsimena, kad Marija buvo Juozapo žmona. Mato 1:18–25 pasakojama apie įvykius prieš jų santuoką ir Jėzaus gimimą.
Kaip užrašyta Mato 1:18, Matas paaiškino, kad Juozapas su Marija buvo susižadėję. Tai reiškia, kad jie pasiskelbė susituoksiantys ir buvo teisiškai susaistyti, bet dar negyveno kartu kaip vyras ir žmona. Tačiau prieš vedybas Juozapas sužinojo, kad Marija nėščia.
Perskaitykite Mato 1:19 ir išsiaiškinkite, ką Juozapas sumanė padaryti?
„Tylomis ją atleisti“ reiškia, kad Juozapas planavo išspręsti Marijos nėštumo klausimą neversdamas jos patirti viešo pažeminimo.
Ko šioje eilutėje esame mokomi apie Juozapo būdą ir jo meilę Marijai?
Perskaitykite Mato 1:20 ir išsiaiškinkite, kas įvyko Juozapui nusprendus nutraukti oficialų savo susižadėjimą su Marija.
Kodėl angelas Juozapui liepė nebijoti susituokti su Marija?
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie būtinybę Juozapui gauti liudijimą apie tiesą mokė:
„Juozapas mąstė ir meldėsi. Ar Marija nėščia iš Šventosios Dvasios, ar kokiu kitu būdu? Apie tai, kas tikrasis negimusio vaikelio tėvas, žinojo Marija, Elzbieta, Zacharijas. Visi jie savo liudijimus įgijo per apreiškimą, ir Juozapas turėjo pats tai sužinoti tuo pačiu būdu. […]
Galime spėti, kad pati Marija apie savo padėtį papasakojo Juozapui, kad po to nukeliavo pas Elzbietą, kad Juozapas tą problemą svarstė beveik tris mėnesius, patirdamas visokiausius išbandymus, kad Gabrielius atnešė tą pranešimą, kad Juozapas nusiuntė žinią apie savo atsivertimą Marijai, kad ji skubiai su džiaugsmu sugrįžo, kad tuoj pat buvo atlikta antroji santuokos ceremonijos dalis“ (The Mortal Messiah: From Bethlehem to Calvary, 4 vols. [1979–1981], 1:332–333).
Kad suprastumėte žodžių „vaisius […] iš Šventosios Dvasios“ (Mato 1:20) prasmę, perskaitykite šį vyresniojo Makonkio teiginį: „Kaip Jėzus yra tikras Marijos sūnus, lygiai taip jis yra tikras Dievo, Amžinojo Tėvo, palikuonis. […] Mato teiginį „Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia“ tinkamiau būtų versti „Šventosios Dvasios galia ji tapo nėščia“ (Mato 1:18). Luko pasakojime (Luko 1:35) tiksliai užrašyta, kas įvyko. Kaip buvo pradėtas ir gimė mūsų Viešpats, Alma tobulai apibūdina šioje pranašystėje: Kristus „gims iš Marijos […], ji bus mergelė, brangus ir išrinktas indas, kuris bus pridengtas šešėliu ir pradės Šventosios Dvasios galia, ir atves sūnų, taip, būtent Dievo Sūnų“ (Almos 7:10). Nefis panašiai kalbėjo sakydamas, kad Marija tapo nėščia, kai „buvo nunešta Dvasioje“, todėl iš jos gimęs vaikelis yra „Dievo Avinėlis, taip, netgi Amžinojo Tėvo Sūnus“ (1 Nef 11:19–21)“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:82–83).
Šie mokymai patvirtina tokią doktriną: Jėzus Kristus yra dieviškas Dangiškojo Tėvo ir Marijos Sūnus. Galite šią doktriną užrašyti Raštuose, paraštėje šalia Mato 1:18–25.
Prisiminkite žiūrėtą savo tėvų nuotrauką ir užrašytus iš jų paveldėtus bruožus. Tada perskaitykite šį vyresniojo Džeimso E. Talmidžo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir išsiaiškinkite, kodėl svarbu suprasti, kad Jėzus yra dieviškas Dangiškojo Tėvo ir Marijos Sūnus: „Tas Marijai turėjęs gimti vaikelis buvo pradėtas Elohimo, Amžinojo Tėvo. […] Jo prigimtyje Dievybės galios susijungė su mirtingojo gyvenimo pajėgomis ir galimybėmis. […] Vaikelis Jėzus turėjo paveldėti fizines, protines ir dvasines savybes, polinkius ir galias, kurios buvo būdingos Jo gimdytojams – nemirtingam ir pašlovintam Dievui ir mirtingai moteriai“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 81).
Ką Jėzus paveldėjo iš Savo Tėvo? Ką Jis paveldėjo iš Savo motinos?
Būdamas nemirtingo Tėvo ir mirtingos motinos Sūnus, Jėzus galėjo gyventi amžinai, jei būtų tai pasirinkęs, ir galėjo mirti. Dėl tokios unikalios dieviškos savybės Jis galėjo kentėti už mūsų nuodėmes, mirti ant kryžiaus ir prisikelti (žr. Almos 34:9–10).
-
Įsivaizduokite, kad turite progą padėti nekrikščioniui draugui suprasti, kas yra Jėzus Kristus. Kaip tam draugui paaiškintumėte dievišką Jėzaus Kristaus prigimtį? Savo atsakymą užsirašykite Raštų studijavimo žurnale.
Mato 2:1–12
Išminčiai vedami pas Jėzų
Kas gimus Gelbėtojui atnešė Jam dovanų?
Evangelija pagal Matą yra vienintelė evangelija, kurioje užrašytas pasakojimas apie išminčius. Savo atsakymus į klausimus dėl išminčių užrašykite tuščioje vietoje į dešinę nuo klausimo.
|
Ką žinote apie išminčius? | |
|---|---|
|
Kaip išminčiai sužinojo, kad gimė Mesijas? | |
|
Kodėl išminčiai norėjo rasti Mesiją? | |
|
Kaip vyriausieji kunigai ir Rašto žinovai sužinojo, kur turėjo gimti Mesijas? | |
|
Ką Herodas norėjo, kad išminčiai padarytų radę Mesiją? | |
|
Ką padarė išminčiai? | |
Dabar perskaitykite Mato 2:1–12 ir į šiuos klausimus raskite atsakymus. Jei reikia, ištaisykite ar papildykite savo atsakymus.
Ar apie išminčius sužinojote ką nors naujo? Jei taip, tada šalia klausimo, kuris padėjo sužinoti ką nors naujo, nupieškite žvaigždutę.
„Nežinome, kas buvo tie vyrai, tačiau, be abejo, jie buvo nepaprasti žmonės. Tai, kad jiems teko privilegija rasti Dievo Sūnų ir įteikti Jam dovanas, kad jie buvo dvasiškai jautrūs ir turėjo pakankamai žinių, rodo, kad iš tikrųjų jie buvo dievišką pavedimą atlikę pranašai“ (Bible Dictionary, “Wise Men of the East”).
„Dvasia vedė [tuos išminčius] pamatyti Dievo Sūnų ir […] grįžti pas savo žmones, ir liudyti, kad karalius Emanuelis iš tiesų gimė kūne“ (Bible Dictionary, “Magi”).
Dažnai žmonės mano, kad išminčiai Gelbėtoją aplankė Jo gimimo naktį kartu su piemenimis. Tačiau Mato 2:11 rašoma, kad tai įvyko vėliau, maždaug po metų ar dvejų (išminčiai rado Jėzų ne ėdžiose, bet name, Jis buvo nebe naujagimis, bet paaugęs kūdikis). Taip pat atkreipkite dėmesį, jog Herodas norėjo, kad išminčiai, radę Mesiją, praneštų jam, kad jis galėtų Jį nužudyti (žr. Mato 2:13).
Kaip išminčiai sužinojo, kur rasti Mesiją?
Išminčių pavyzdys padeda mums suprasti tokį principą: Jei nuoširdžiai ir stropiai ieškosime Gelbėtojo, būsime pas Jį vedami.
-
Radę Gelbėtoją išminčiai įteikė Jam dovanų. Jie tai padarė, kad Jį pagarbintų ir pašlovintų. Ko galime pasimokyti iš šio išminčių pavyzdžio duoti Jėzui dovanų?
Kad suprastumėte, kaip galime Gelbėtojui įteikti prasmingų dovanų, perskaitykite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Senovėje žmonės, norėdami garbinti Viešpatį ir ieškodami Jo palaimų, dažnai atnešdavo Jam dovaną. […]
Ar jumyse arba jūsų gyvenime yra kažkas netyro ar neverto? Kai to atsikratysite, tai bus dovana Gelbėtojui. Ar jūsų gyvenime trūksta gerų įpročių arba savybių? Įgydami juos ir keisdami savo charakterį, jūs dovanojate Viešpačiui dovaną. Kartais tai daryti sunku, bet ar jūsų atgailos ir paklusnumo dovanos būtų vertingos, jei jums jos nieko nekainuotų? Nesibaiminkite skirti būtinų pastangų. Ir atminkite: neturite to daryti vieni. Jėzus Kristus padės jums padaryti iš savęs vertingą dovaną“ (“When Thou Art Converted,” Ensign, May 2004, 12).
-
Komentuodamas ankstyvuosius Jėzaus Kristaus mirtingojo gyvenimo metus vyresnysis Briusas R. Makonkis juos apibendrino taip:
„Nors mūsų Viešpaties ankstyvųjų metų kelionių ir svečiavimosi chronologinė tvarka nėra visiškai aiški, bet, regis, galime būti tikri dėl šių dalykų:
1) Susituokę Juozapas ir Marija gyveno Nazarete, rytinėje Galilėjos provincijos dalyje (Luko 1:26–35; 1 Nef 11:13).
2) Dievo apvaizdos vedami jie nukeliavo į Betliejų, Dovydo miestą, kur tvartelyje gimė Jėzus (Luko 2:1–7).
3) Aštuntąją dieną, porai vis dar esant Betliejuje, Jėzus buvo apipjaustytas (Luko 2:21).
4) Po Marijos apsivalymo dienų, keturiasdešimties dienų laikotarpio (Kun 12), šventoji šeima nukeliavo į Jeruzalę, kur Jėzus buvo pristatytas šventykloje, o Simeonas ir Ona paliudijo apie jo dievišką Sūnystę (Luko 2:22–38).
5) Taip „atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas“, jie tuoj pat nuvyko į Nazaretą. (Luko 2:39). Akivaizdu, kad išminčiai dar nebuvo atkeliavę pagarbinti savo Karaliaus, nes po jų apsilankymo bėgama į Egiptą. Kad per tas keturiasdešimt dienų jie negalėjo nukeliauti į Egiptą ir grįžti į Betliejų yra aišku, nes a) jie buvo Egipte, kai Herodas mirė, o tai įvyko po Kristaus gimimo praėjus maždaug dvejiems metams, ir b) iš Egipto jie grįžo ne į Betliejų, bet į Nazaretą.
6) Po to, dėl nežinomų ir neužrašytų priežasčių, Juozapas su Marija ir vaikeliu grįžo į Betliejų, įsigijo ten namą ir gyveno toje bendruomenėje, kai atvyko išminčiai (Mato 2:1–12).
7) Tada Dievo įspėta šventoji šeima pabėgo į Egiptą ir viešėjo ten nežinomą laiką, greičiausiai vieną ar vos keletą savaičių ar mėnesių (Mato 2:13–15).
8) Po Herodo mirties jie grižo su akivaizdžiu tikslu vėl apsigyventi Betliejuje, kuriame greičiausiai turėjo tinkamą vietą gyventi. Tačiau, bijodami Herodo sūnaus Archelajaus, jie paliko tą Judėjos provinciją, nes Galilėjoje buvo saugiau. Todėl jie sugrįžo į Nazaretą ir ten apsigyveno (Mato 2:19–23).
9) Nuo tada iki pat viešos savo tarnystės pradžios, galbūt dvidešimt septynerius ar dvidešimt aštuonerius metus, mūsų Viešpats gyveno Nazarete (Luko 2:51–52; I. V. Mato 3:22–26)“ (Doctrinal New Testament Commentary, 1:108–109).
Mato 2:13–23
Juozapas su Marija ir Jėzumi bėga į Egiptą
Kaip aprašyta Mato 2:13–23, Herodas labai įniršo, kai išminčiai „pasuko į savo kraštą“ (Mato 2:12) nepranešę jam, kur yra Mesijas. Tikėdamasis nužudyti Mesiją, jis įsakė išžudyti visus dvejų metų ir jaunesnius kūdikius Betliejuje ir apylinkėse.
Perskaitykite Mato 2:13–14 ir išsiaiškinkite, kas Juozapui pasakė, kaip apsaugoti savo šeimą.
Kur Juozapas su Marija ir Jėzumi nukeliavo?
Juozapas, Marija ir Jėzus Egipte išbuvo iki Herodo mirties. Kaip aprašyta Mato 2:19–23, Dievas per sapnus nurodė Juozapui nugabenti savo šeimą atgal į Judėją, ir jie apsigyveno Nazareto mieste.
Kaip Juozapo jautrumas dvasiniams dalykams palaimino kitų žmonių gyvenimus?
Baikite rašyti šią frazę užrašydami principą, kurio galime iš Juozapo pasimokyti: Jei esame jautrūs Dvasiai, tai .
-
Nors apie Jėzaus vaikystę ir jaunystę užrašyta labai nedaug, Džozefo Smito Vertime pridėtos trys eilutės, kurios eitų po karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo Mato 2 skyriaus 23 eilutės. Šiose eilutėse pateikiamos tam tikros to Gelbėtojo gyvenimo tarpsnio detalės. Skaitydami papildomą Džozefo Smito Vertimo informaciją apsvarstykite, koks nuolankus buvo Jėzus jaunystėje:
„Ir buvo taip, kad Jėzus augo su savo broliais ir stiprėjo, ir laukė, kada Viešpats pasakys, jog atėjo jo tarnystės laikas.
Ir jis tarnavo vadovaujamas savo tėvo, ir jis nekalbėjo kaip kiti žmonės, nė negalėjo būti pamokytas, nes jam nereikėjo, kad kuris žmogus jį mokytų.
Ir po daugelio metų atėjo jo tarnystės valanda“ (Džozefo Smito Vertimas, Mato 3:24–26 [Raštų rodyklėje]).
-
Mato 1–2 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: