Antrojo Petro laiško studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Pranašas Džozefas Smitas sakė: „Petras rašė tauriausia kalba iš visų apaštalų“ (History of the Church, 5:392). Taurus reiškia pakilių minčių, išskirtinės vertės ir linkęs įkvėpti pasigėrėjimą.
Kadangi savo akimis buvo matęs Jėzaus Kristaus atsimainymą (žr. 2 Petro 1:16–18), Petras ragino skaitytojus augti Gelbėtojo pažinime ir siekti įgyti dieviškų savybių, kad jie galėtų tapti „dieviškos prigimties dalininkais“ (žr. 2 Petro 1:4–8). Jis patikino savo skaitytojus, kad toks dvasinis augimas padės jiems „sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą“ (2 Petro 1:10). „Petras dar kartą patvirtina, kad Viešpats ateis iš dangaus didžioje šlovėje ir su teismu žemei“ (Bible Dictionary, „Peter, Epistles of“). Studijuodami Antrąjį Petro laišką, jūs galėsite ugdyti stipresnį tikėjimą Jėzumi Kristumi ir gauti nurodymų bei įkvėpimo, kurie gali padėti jums tapti panašesniems į Jį.
Kas parašė šį laišką?
Visuotinio Antrojo Petro laiško autorius yra Simonas Petras, vyriausias Jėzaus Kristaus apaštalas (žr. 2 Petro 1:1).
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Mes tiksliai nežinome, kada ir kur buvo parašytas šis laiškas. Paprastai daroma prielaida, kad Petras parašė jį Romoje, po to kai buvo parašytas laiškas, žinomas kaip Pirmasis Petro laiškas, kuris, spėjama, buvo parašytas maždaug 64 m. po Kr. (žr. Bible Dictionary, „Peter, Epistles of“).
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Petras teigė, kad jis rašo „gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą“ (2 Petro 1:1). Tai gali reikšti, kad Petro skaitytojai buvo tie patys kitataučiai krikščionys, kurie gavo jo pirmąjį laišką (žr. 2 Petro 3:1). 2 Petro 1:12–15 turinys rodo, kad Petrui šis laiškas buvo atsisveikinimo žinia jo skaitytojams.
Kitaip nei Pirmasis Petro laiškas, kuris padėjo šventiesiems įveikti išorinį persekiojimą, Antrasis Petro laiškas atkreipia dėmesį į vidinį atsimetimą, kuris kėlė grėsmę Bažnyčios ateičiai. Netikri pranašai ir mokytojai skleidė „pražūting[us] klaidamoksli[us], išsigindami net juos išpirkusio Valdovo“ (2 Petro 2:1). Petras parašė šį laišką, kad padrąsintų šventuosius augti Viešpaties pažinime ir „sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą“ (2 Petro 1:10).
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
„Šis antrasis laiškas, matyt, buvo skirtas toms pačioms bažnyčioms kaip ir pirmasis (3:1). Jis buvo parašytas nujaučiant artėjančią mirtį (1:14) ir buvo skirtas apsaugoti nuo atsimetimo“ (Bible Dictionary, „Peter, Epistles of“). Jame taip pat yra galingiausi Petro žodžiai ir paskutinis liudijimas.
Pagrindinė Antrojo Petro laiško tema yra pažinimo apie Jėzų Kristų įgijimo svarba. Petras pažadėjo savo skaitytojams, kad, jeigu jie sieks dieviškųjų savybių ir ugdys dieviškąją prigimtį, tai neleis jiems „apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime“ (2 Petro 1:8) ir sutvirtins „[jų] pašaukimą ir išrinkimą“ (2 Petro 1:10).
Petras tikrąjį pažinimą apie Jėzų Kristų palygino su klaidingomis žiniomis ir mokymais, kuriuos skleidė atsimetusieji (žr. 2 Petro 2). Baigdamas savo laišką Petras kvietė šventuosius augti „malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu“ (2 Petro 3:18).
Laiško planas
2 Petro 1. Petras paaiškina, kad Jėzaus Kristaus pažadai leidžia šventiesiems tapti „dieviškosios prigimties dalininkais“ (2 Petro 1:4). Jis skatina juos „sutvirtinti savąjį pašaukimą ir išrinkimą“ (2 Petro 1:10). Petras prisimena savo patirtį ant Atsimainymo kalno, kai matė pašlovintą Kristų ir girdėjo Tėvo balsą. Petras sako, kad „mes turime tvirčiausią pranašų žodį“ (2 Petro 1:19).
2 Petro 2. Petras įspėja Bažnyčios narius apie netikrus pranašus ir mokytojus, kurie ateis tarp jų ir sieks nuklaidinti šventuosius. Šie nelabi mokytojai neigs Viešpatį ir piktžodžiaus „tiesos keliui“ (2 Petro 2:2). Petras moko, kad geriau yra nepriimti Evangelijos, nei sudaryti sandoras ir jų nesilaikyti.
2 Petro 3. Petras patvirtina, kad Kristus tikrai ateis savo laiku, išvalys žemę ugnimi, sunaikins nelabuosius ir išgelbės uoliuosius bei ištikimuosius. Petras ragina šventuosius augti „malone ir […] Jėzaus Kristaus pažinimu“ (2 Petro 3:18).