Pirmojo Jono laiško studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Šiame laiške apaštalas Jonas aptarė pavojingą atsimetėlių įtakos plitimą Bažnyčioje. Jis perspėjo šventuosius vengti tamsos ir pasilikti apsaugančioje Evangelijos šviesoje. Studijuodami Pirmąjį Jono laišką galite išmokti geriau atskirti netikrus mokymus apie Jėzų Kristų, o sekdami Jono patarimu galite išsaugoti artimą draugystę su Viešpačiu, jei išliksite tiesoje. Be to, studijuodami šį laišką galite imti geriau suvokti, kaip smarkiai Dangiškasis Tėvas myli kiekvieną Savo vaiką ir tai parodo paaukodamas savo Sūnų Jėzų Kristų už visą žmoniją.
Kas parašė šį laišką?
„Nė viename iš šių trijų laiškų autorius savęs nemini vardu, tačiau tradiciškai jie priskiriami Jonui“, vienam iš pirmųjų dvylikos apaštalų (Bible Dictionary, “John, Epistles of”). Jono laiškų autorius matė prisikėlusį Gelbėtoją, o tai neabejotinai galima priskirti Jonui (žr. 1 Jono 1:1–4; 4:14).
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tiksliai nežinoma, kada buvo parašytas Pirmasis Jono laiškas. Tikėtina, kad jis buvo parašytas pirmojo amžiaus po Kr. pabaigoje.
Nors didžiąją savo gyvenimo pradžios dalį Jonas praleido Palestinoje, krašte, kuriame buvo priešiškai nusiteikta prieš krikščionius ir žydus po to, kai Jeruzalė ir jos šventykla buvo sunaikinta 70 m. po Kr., manoma, kad vėliau Jonas iš Palestinos išvyko gyventi į Efezą. Jei taip ir buvo, iš Efezo Jonas galėjo parašyti laišką maždaug 70–100 m. po Kr.
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Jono pirmojo laiško auditorija aiškiai neįvardijama, tačiau iš jo žodžių aišku, kad Jonas rašė tikintiesiems (žr. 1 Jono 1:3–4; 2:12–14), galbūt tikintiesiems Mažojoje Azijoje (dabartinėje Turkijoje), kur, anot tam tikrų istorinių šaltinių, Jonas galėjo gyventi ir tarnauti pirmojo amžiaus po Kr. pabaigoje.
Tuo metu netikri mokytojai sukėlė schizmą, arba skilimą, tarp tame krašte gyvenusių šventųjų (žr. 1 Jono 2:18–19, 22, 26; 4:1) ir atsimetimas ėmė sklisti Bažnyčioje. Tuo metu plito doketizmo filosofija. Doketizmas buvo priskiriamas didesniam gnosticizmo judėjimui. Daugelio gnosticizmo srovių mokymai rėmėsi idėja, kad dvasia yra visiškai gera, o materija, įskaitant fizinį kūną, – visiškai bloga.
Gnosticizmo sekėjai tikėjo, kad išgelbėjimas pasiekiamas ne per išsilaisvinimą iš nuodėmės, bet, greičiau, per dvasios atsilaisvinimą nuo materijos, t. y. nuo fizinio kūno. Jie taip pat tikėjo, kad išgelbėjimas pasiekiamas per ypatingą žinojimą (gnosis), o ne per tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Doketizmo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio dokeō, kuris reiškia „atrodyti“ arba „rodytis“. Doketizmo sekėjai taip perdėtai akcentuodavo Jėzaus dvasinę prigimtį, kad net pradėjo atmesti mokymą, jog Jis, atėjęs į žemę, įgijo kūną. Jie tikėjo, kad Dievas yra nematomas, nemirtingas, visažinis, nematerialus, o fizinį pasaulį ir fizinį kūną laikė sugedusiu ir blogu. Taip pat jie tikėjo, kad būdamas Dievo Sūnus Jėzus negalėjo patirti žmogui priskiriamų apribojimų. Jų manymu, Jėzus Kristus negimė ir neapsigyveno fiziniame kūne, todėl negalėjo kraujuoti, kentėti, mirti ar prisikelti neturėdamas fizinio kūno – tik atrodė, kad Jis taip darė.
Nors savo pirmame laiške apaštalas Jonas paneigė šiuos klaidingus mokymus, jie neišnyko ir paplito tarp Bažnyčios narių. Šios ir kitos netikros doktrinos iš dalies tapo didžiojo atsimetimo priežastimi.
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Kaip vienas iš pirmųjų Jėzaus Kristaus apaštalų, Jonas buvo ypatingas prisikėlusio Gelbėtojo liudytojas. Jonas šį laišką pradėjo pareiškimu, kad jis pats asmeniškai matė, girdėjo ir lietė Jėzų Kristų. Tęsdamas tą asmeninio liudijimo temą jis skaitytojus pakvietė „turėt[i] bendravimą […] su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (1 Jono 1:3). Meilė yra pagrindinė Pirmojo Jono laiško tema. Jonas pabrėžia, kad tie, kurie sakosi mylį Dievą, tačiau nemyli aplinkinių, yra melagiai (žr. 1 Jono 4:20–21).
Laiško planas
1 Jono 1–3. Jonas moko, kad per paklusnumą galime pažinti Dievą, su Juo bendrauti ir tapti tokie, kaip Jis. Paskutinėmis dienomis atsiras antikristai. Gelbėtojo meilė mums pasireiškia per Jo apmokančiąją auką.
1 Jono 4–5. Jonas ragina šventuosius išsiaiškinti, ar mokytojas yra iš Dievo. Dievas yra meilė ir iš savo didžiulės meilės mums Jis siuntė Savo Sūnų kentėti už mus. Mylintys Dievą laikysis Jo įsakymų. Tikintys Jėzų Kristų ir užgimę iš Dievo nugalės pasaulį.