5 dalis. 1 diena

Mato 18–20

Įvadas

Jėzus Kristus Savo mokinius mokė principų, padėsiančių jiems vadovauti Jo Bažnyčiai po Jo pakilimo į dangų. Taip pat atsakydamas į Petro klausimą dėl atleidimo Jis pasakė palyginimą apie beširdį tarną ir mokė apie santuokos šventumą. Gelbėtojas pabrėžė, kaip svarbu pasirinkti ne pasaulietiškus turtus, o amžinąjį gyvenimą, ir pasakė palyginimą apie vynuogyno darbininkus.

Mato 18

Jėzus Kristus mokinius moko principų, padėsiančių jiems vadovauti Jo Bažnyčiai, ir pasako palyginimą apie beširdį tarną

Šioje prezidento Tomo S. Monsono papasakotoje istorijoje kalbama apie šeimą, kurioje mirė dviejų mėnesių kūdikis: „Tėvas buvo stalius. Jis išgražino karstą savo brangaus vaiko kūneliui. Atspindėdama jų netekties liūdesį, laidotuvių diena buvo apsiniaukusi. Kai šeima pajudėjo link bažnyčios, tėvas nešė mažutį karstą, o juos supo maža draugų grupelė. Tačiau bažnyčios durys buvo užrakintos. Užsiėmęs vyskupas pamiršo apie laidotuves. Mėginimai su juo susisiekti buvo nesėkmingi. Nežinodamas, ką daryti, tėvas, laikydamas rankoje karstelį, kartu su šeima ėjo namo pliaupiant smarkiam lietui“ (“Hidden Wedges,” Ensign, May 2002, 19).

1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Jei būtumėte tos šeimos narys, kaip jaustumėtės laidotuvėse nepasirodžius vyskupui?

   2. Kodėl būtų sunku atleisti tokiam vyskupui?

Mato 18:1–20 skaitome, kad Galilėjoje Jėzus Kristus mokinius mokė būti nuolankius ir tapti kaip maži vaikai. Taip pat Jis paaiškino, jog kas „papiktintų“ tokius nuolankius Jo pasekėjus, arba juos nuklaidintų, tas turėtų kentėti (žr. 6–7 eilutes).

Vaikų nuolankumą galima palyginti su naujų Bažnyčios atsivertusiųjų nuolankumu. Ko galime pasimokyti iš naujų atsivertusiųjų? Kaip galime ugdyti vaikus ir Bažnyčios naujai atsivertusiuosius?

Tada Gelbėtojas mokiniams patarė pašalinti iš savo gyvenimo tai, kas gali tuos žmones papiktinti ar priversti suklupti (žr. 9 eilutę). Jis taip pat mokė apaštalus, kad, jei kas nors nusikalsta, arba nusideda, jiems, jie tą problemą pirmiausia turėtų pamėginti išspręsti su tokiu žmogumi asmeniškai. Jei atsisako atgailauti, tas žmogus turi būti atvestas pas Bažnyčios vadovus. (Pastaba. Gelbėtojo mokymai, užrašyti Mato 18:1–14, bus smulkiau aptarti pamokose, kuriose studijuosite Morkaus 9 ir Luko 15 skyrius.

Po šių nurodymų Petras Viešpaties paklausė apie atleidimą. Perskaitykite Mato 18:21 ir raskite Petro klausimą.

Petro dienomis kai kurie religiniai vadovai mokė, kad žmogui nereikia atleisti daugiau nei tris kartus. Klausdamas Viešpaties, ar turėtų kam nors atleisti septynis kartus, Petras turbūt galvojo esąs kilnus (žr. Bruce R. McConkie, The Mortal Messiah: From Bethlehem to Calvary, 4 vols. [1979–1981], 3:91). Perskaitykite Mato 18:22 ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas atsakė Petrui.

„Septyniasdešimt septyni kartai“ – tai posakis, reiškiantis, kad kitiems turime atleisti neribotą skaičių kartų. Gelbėtojo atsakymas Petrui moko tiesos, kad Viešpats įsakė atleisti mums nusikaltusiems ar nusidėjusiems žmonėms.

Atleisti kitiems reiškia su jums nusikaltusiu ar jus užgavusiu žmogumi elgtis su meile ir neturėti blogų jausmų jam (žr. Raštų rodyklę, „Atleisti“, scriptures.lds.org; DS 64:9–11). Atleisti nereiškia, kad ir toliau leisite kitiems jums kenkti ar kad skriaudikas už savo veiksmus neturės atsakyti teisiškai ar kaip nors kitaip.

Atsakęs į Petro klausimą, Gelbėtojas mokiniams pasakė palyginimą, kuris gali padėti mums suprasti, kodėl turėtume atleisti kitiems.

Perskaitykite Mato 18:23–30 ir išsiaiškinkite, kokias pinigų sumas buvo skolingi tarnas ir jo tarnybos draugas.

Kiek tarnas buvo skolingas karaliui?

Kiek tarnybos draugas buvo skolingas tarnui?

Remdamiesi šia informacija apskaičiuokite, kaip ilgai abu skolininkai galėjo užtrukti grąžindami savo skolą:

„Buvo paskaičiuota, kad [Jėzaus dienomis] 10 000 talentų buvo lygūs 100 000 000 denarų [Romos valiuta]. Paprastas darbininkas per dieną įprastai uždirbdavo vieną denarą ” (Jay A. Parry ir Donald W. Parry, Understanding the Parables of Jesus Christ [2006], 95). Paskaičiuokite, kiek tarnui užtruktų išmokėti savo skolą, 100 000 000 denarų padalindami iš 365 dienų.

Jei atiduotų visą savo uždarbį, kiek dienų tarnui reikėtų skolai išmokėti?

Palyginkite tai su faktu, kad 100 skatikų lygu 100 denarų. (Atminkite, kad dauguma darbininkų per dieną uždirbdavo vieną denarą.) Paskaičiuokite, kiek tam tarnybos draugui reikėtų laiko, kad grąžintų savo skolą.

Jei atiduotų visą savo uždarbį, kiek dienų reikėtų tarnybos draugui skolai grąžinti?

Perskaitykite Mato 18:31–35 ir išsiaiškinkite, kaip reagavo karalius, sužinojęs apie tarno poelgį su tarnybos draugu.

Kodėl, jūsų manymu, karalius pasakė tarnui, kad šis yra nedoras, nes neatleido savo tarnybos draugui jo skolos?

Remdamiesi tuo, ką sužinojote perskaitę 35 eilutę, užrašykite, ką, jūsų manymu, palyginime galėtų simbolizuoti šie trys žmonės:

karalius = 

tarnas = 

tarnybos draugas = 

Vadovaudamiesi tuo, ką sužinojote iš šio palyginimo, baikite rašyti šį principą: Jei norime, kad Dievas mums atleistų, . Šį principą galite užsirašyti Raštų paraštėje, šalia Mato 18:24–35.

Ką žmogus gali daryti, jeigu jam kam nors sunku atleisti?

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:

„Turime atpažinti ir pripažinti piktus jausmus. Tam reikės nuolankumo, bet, jei atsiklaupsime ir paprašysime Dangiškąjį Tėvą gebėjimo atleisti, Jis mums padės. Viešpats reikalauja, kad atleistume visiems žmonėms [žr. DS 64:10] savo pačių labui, nes „neapykanta stabdo dvasinį augimą“ [Orson F. Whitney, Gospel Themes (1914), 144]. Tik tuomet, kai atsikratome neapykantos ir pykčio, Viešpats į mūsų širdį gali įdėti paguodą. […]

Ištikus tragedijai, neturėtume siekti patys atkeršyti, o turėtume atiduoti tai teisingumui ir tada pamiršti. Nelengva pamiršti graužiantį apmaudą ir išmesti jį iš širdies. Per Apmokėjimą Gelbėtojas visiems mums suteikė brangią ramybę, bet ją patirti galėsime tik tuomet, kai pasiryšime išmesti neigiamus pykčio, pagiežos ir keršto jausmus. Nes visiems mums, kurie „atleidžiame savo kaltininkams“ [Mato 6:13], netgi padariusiems rimtų nusikaltimų, Apmokėjimas atneša daug ramybės ir paguodos“ („Gydanti atleidimo galia“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

2. Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kai Viešpats jums padėjo atleisti jums nusidėjusiam ar prasikaltusiam žmogui.

Tai anksčiau šioje pamokoje pateiktos prezidento Monsono papasakotos istorijos pabaiga: „Jei jie būtų buvę silpnesnio charakterio, būtų galėję kaltinti vyskupą ir supykti. Vyskupas, sužinojęs apie tragediją, aplankė šeimą ir atsiprašė. Su vis dar matomu skausmu ir ašaromis akyse, tėvas priėmė atsiprašymą ir jiedu apsikabino supratimo dvasioje“ („Hidden Wedges“, Ensign, May 2002, p. 19).

Prisiminkite žmones, kuriems jūs savo gyvenime galbūt dar neatleidote. Melskite troškimo atleisti ir sugebėjimo pamiršti skausmą ir pyktį, kad Jėzus Kristus galėtų padėti jums per Jo Apmokėjimą pajusti ramybę ir paguodą.

Mato 19:1–12

Gelbėtojas moko apie santuokos šventumą

Viešpaties doktrina apie santuoką ir ištuoką skiriasi nuo daugelio pasaulietiškų įsitikinimų.

Kokių yra pasaulietiškų įsitikinimų dėl santuokos ir ištuokos?

Studijuodami Mato 19:1–12 išsiaiškinkite, ko Viešpats mokė apie santuoką ir ištuoką, ir apsvarstykite, kiek tie mokymai yra svarbūs jums.

Perskaitykite Mato 19:1–3 ir išsiaiškinkite, ko Jėzaus paklausė fariziejai.

Frazė „dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną“ (Mato 19:3) reiškia ištuoką, kai vyras išsiskiria su žmona dėl kokių nors, net smulkmeniškų ar savanaudiškų, priežasčių.

Perskaitykite Mato 19:4–6 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas mokė apie santuoką ir ištuoką.

Tose eilutėse mokoma, kad santuoka tarp vyro ir žmonos yra šventi santykiai, kuriuos sukūrė ir įsteigė Dievas. Šią doktriną galite užsirašyti Raštų paraštėje, šalia Mato 19:6. Šiuolaikiniame apreiškime Viešpats patvirtino, kad „naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora“ (santuoka šventykloje) yra būtina išaukštinimui (žr. DS 131:1–4).

Perskaitykite Mato 19:7 ir išsiaiškinkite, ko dar Jėzaus paklausė fariziejai.

Mato 19:8–9 užrašyta, kad Gelbėtojas fariziejams ir sadukiejams pasakė, jog Mozė savo laiku leidęs žmonėms išsituokti dėl jų širdies kietumo. Žodis „atleisti“ šiose eilutėse reiškia išsiskirti ar palikti.

Šis vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginys paaiškina, kaip šis mokymas siejasi su mūsų dienomis: „Siekiant išaukštinimui būtinos santuokos – amžinos pagal trukmę ir dieviškos pagal kokybę – ištuokos galimybės nederėtų nė svarstyti. Viešpaties šventyklose poros sutuokiamos visai amžinybei. Bet kai kurios santuokos neištobulėja iki to idealo. Dėl „[mūsų] širdžių kietumo“ [Mato 19:8] Viešpats šiuo metu neįgyvendina celestialinio standarto pasekmių. Jis leidžia išsituokusiems asmenims vėl susituokti neužsitraukiant amoralumo žymės, nurodytos aukštesniame įstatyme“ („Ištuoka“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)

3. Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip jūs ruošiatės tai „išaukštinimui būtinai santuokai“, kurią apibūdino vyresnysis Ouksas. Kaip galite amžinąją santuoką sudaryti tvirtai įsipareigodami visus skirtumus išspręsti be ištuokos?

Mato 19:13–20:34

Jėzus moko apie amžinąjį gyvenimą ir pasako palyginimą apie vynuogyno darbininkus

Mato 19:13–30 užrašyta, kad Jėzus ragino Savo pasekėjus, užuot siekus pasaulietiškų turtų, siekti amžinojo gyvenimo. Petras paklausė, ką mokiniai gaus už tai, kad paliko savo pasaulietiškąjį turtą ir seka paskui Gelbėtoją. (Pastaba. Šiose eilutėse aprašomi įvykiai bus detaliau aptarti Morkaus 10 skyrių nagrinėjančioje pamokoje.)

Mato 20:1–16 skaitome, kad Gelbėtojas mokinius mokė palyginimu, norėdamas padėti jiems suprasti Dangiškojo Tėvo troškimą visiems Savo vaikams suteikti galimybę gauti amžinąjį gyvenimą. Tame palyginime šeimininkas darbui savo vynuogyne samdo darbininkus visą dieną skirtingu metu, o tada dienos pabaigoje visiems sumoka vienodą užmokestį.

Mato 20:17–34 užrašyta, kad Jėzus Kristus išpranašauja, jog grįžęs į Jeruzalę bus išduotas ir pasmerktas mirti. Jis mokė mokinius, kad, užuot siekę postų ir valdžios, jie turėtų sekti Jo pavyzdžiu ir gelbėti kitus.

4. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Mato 18–20 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: