Luko 16

Įvadas

Jėzus mokė palyginimo apie apsukrųjį prievaizdą. Fariziejai girdėjo Jėzaus mokymus ir šaipėsi iš Jo. Tai išgirdęs, Jėzus sudraudė fariziejus ir mokė juos palyginimo apie turtuolį ir Lozorių.

Luko 16:1–12

Jėzus davė palyginimą apie apsukrųjį prievaizdą

Paliktoje vietoje užrašykite kelis pasaulietinius daiktus, kurių žmonės užsigeidžia ir stengiasi įsigyti:

Dabar užrašykite keletą amžinųjų turtų, kurių Dangiškasis Tėvas ragina mus siekti (pvz., amžinoji šeima, ramybė ir t. t.):

Kai kuriais šiais amžinaisiais turtais galime mėgautis jau šiame gyvenime. Apibraukite vieną ar du amžinuosius jūsų įvardytus turtus, kurie jums labai svarbūs. Studijuodami Luko 16 skyrių ieškokite tiesų, kurios gali padėti įgyti amžinuosius turtus.

Baigęs mokyti palyginimų apie pasiklydusią avelę, pamestą drachmą ir sūnų palaidūną, Gelbėtojas savo mokinius mokė palyginimo apie apsukrųjį prievaizdą. Prievaizdas – tai asmuo prižiūrintis kito žmogaus verslą, pinigus ir nuosavybę.

Perskaitykite Luko 16:1–2 ir suraskite, ką palyginime aprašytas turtuolis sužinojo apie savo prievaizdą.

Atkreipkite dėmesį į tai, dėl ko prievaizdas buvo apkaltintas. Dėl turto iššvaistymo jis neteko prievaizdo darbo.

Luko 16:3–7 sužinome, kad prievaizdas nerimavo, ką jam teks daryti praradus darbą, nes nemanė galėsiąs dirbti fizinį darbą ir gėdijosi prašyti išmaldos. Jis sumanė planą, kuris, jo manymu, turėjo padėti jam rasti darbą pas kitus šeimininkus. Jis susitiko su dviem turtuolio skolininkais ir žymiai sumažino jų skolą, kas, jo manymu, jiems turėtų palikti gerą įspūdį.

Perskaitykite Luko 16:8 ir suraskite turtuolio reakciją sužinojus apie savo prievaizdo poelgį. Gali būti pravartu žinoti, kad „šio pasaulio vaikai“ yra žmonės, kurie mąsto kaip pasauliečiai, o „šviesos vaikai“ yra Dievo pasekėjai arba dvasiškai mąstantys žmonės.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad turtuolis pagyrė prievaizdo sumanumą įgyjant turtuolio skolininkų palankumą. Jis negyrė prievaizdo nesąžiningo poelgio.

Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ko mokė Gelbėtojas palyginimu apie apsukrųjį prievaizdą: „Mūsų Viešpats norėjo parodyti skirtumą tarp žmonių, užsiimančių finansiniais šio pasaulio reikalais, rūpestingumo, sumanumo bei pasišventimo ir daugumos žmonių, kurie dedasi siekią dvasinių turtų, abejingumo. Žmonės, kurie mąsto kaip pasauliečiai, nepraleidžia progų pasirūpinti savo ateitimi ir dažnai nuodėmingai siekia sukaupti sau turtus, o „šviesos vaikai“, arba tikintys, kad dvasiniai turtai yra daug svarbesni už žemiškuosius, nėra tokie užsidegę krautis pasaulio turtų, jie ne tokie apsukrūs ar išmintingi“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 463).

Skaitydami Luko 16:10–12 išsiaiškinkite, ką, anot Gelbėtojo, turime daryti, kad būtume palaiminti amžinaisiais turtais. Atkreipkite dėmesį į tai, kad 11 eilutėje Mamona reiškia žemiškuosius turtus, tiek pinigus, tiek nuosavybę. Gali būti pravartu žinoti, kad būti patikimu smulkmenose (žr. Luko 16:10) reiškia išmintingai elgtis su žemiškaisiais turtais.

Iš Gelbėtojo mokymų, aprašytų Luko 16:1–12, sužinome, kad, jei išmintingai ruošimės amžinybei ir teisiai elgsimės su žemiškaisiais turtais, būsime palaiminti amžinaisiais turtais.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į vieną arba į abu šiuos klausimus:
1. Kaip teisingai naudodamiesi savo žemiškaisiais turtais parodome, kad mums galima patikėti amžinuosius turtus?
2. Kaip jau nuo jaunystės galite teisingai elgtis su žemiškaisiais turtais? Kaip tai galite daryti būdami suaugę? (Žr. Jokūbo knygos 2:17–19.)

Luko 16:13–31

Jėzus sudraudžia fariziejus ir moko juos palyginimu apie turtuolį ir Lozorių

Studijuodami Luko 16:13–26 apmąstykite, kaip žemiškieji turtai gali sutrukdyti gauti amžinuosius.

Kaip rašoma Luko 16:13–14, Gelbėtojas mokė, kad „negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Luko 16:13). Fariziejai išgirdo Gelbėtojo mokymus ir „šaipėsi“ (Luko 16:14) iš Jo. Luko 16:14 suraskite fariziejus apibūdinantį žodį, kuris paaiškina, kodėl jie šaipėsi iš Gelbėtojo mokymų.

Fariziejai buvo godūs, o tai reiškia, kad jie buvo savanaudžiai ir norėjo kuo daugiau turto, ypač to, kuris priklausė kitiems. Jie geidė žemiškųjų turtų ir valdžios (žr. Mato 23:2–6, 14). Kodėl, jūsų manymu, jų godumas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių jie šaipėsi iš Gelbėtojo?

Perskaitykite Džozefo Smito vertimo, Luko 16:16–23 (Raštų rodyklėje) ir ieškokite papildomų įžvalgų apie Gelbėtojo pokalbį su fariziejais.

Iš šių eilučių sužinome, jog fariziejai teigė, kad Mozės įstatymas turi tarnauti jiems, ir dėl to jie nepriėmė Jėzaus savo teisėju. Jėzus paaiškino, kad Mozės įstatymas ir pranašai liudijo apie Jį. Dėl to, kad fariziejai neigė tai, kas parašyta, Jis barė juos už teisingo kelio iškraipymą (žr. Džozefo Smito Vertimas, Luko 16:21). Kad padėtų šiems godiems fariziejams suprasti savo poelgius ir jų pasekmes, Gelbėtojas palygino juos su turtuoliu, aprašytu palyginime Luko 16:19–31.

Skaitydami Luko 16:19–31, įsivaizduokite šio palyginimo veikėjus ir tai, ką jie daro. Šias eilutes galite perskaityti garsiai, lyg stovėtumėte prieš auditoriją ir cituotumėte Gelbėtojo (Luko 16:19–23), turtuolio (Luko 16:24, 27, 28, 30) ir Abraomo (Luko 16:25, 26, 29, 31) žodžius. Gali būti pravartu priminti, kad „Abraomo prieglobstis“ (Luko 16:22) reiškia rojų dvasių pasaulyje ir kad „mirusiųjų pasaulis“ (Luko 16:23) yra dvasių pasaulis (žr. Bible Dictionary, “Abraham’s Bosom,”; Raštų rodyklė, „Pragaras“).

Kuo mirtingasis turtuolio gyvenimas skyrėsi nuo Lozoriaus mirtingojo gyvenimo?

Kokią įtaką turtuolio godumas arba meilė žemiškiems turtams padarė jo pomirtiniam gyvenimui?

Ko, jūsų manymu, buvo norėta pamokyti fariziejus šiuo palyginimu?

Vienas principas, kurio galime pasimokyti iš šio palyginimo, yra tai, kad, jeigu būsime godūs ir nenaudosime savo žemiškųjų turtų teisingai, galiausiai patirsime kančią ir širdgėlą ( taip pat žr. DS 104:18).

elgeta ir šunys — Šunys laižė Lozoriaus, elgetos gulėjusio prie turtuolio durų, žaizdas.

Iš šio palyginimo galime pasimokyti papildomų tiesų. Ką, anot Luko 16:30, turtuolis manė atsitiksiant, jei Lozorius nueitų pas turtuolio brolius?

Turtuolis manė, kad, jei Lozorius nueitų pas jo brolius, jie atgailautų ir atsiverstų į tiesą. Atsivertimas yra „įsitikinimų, širdies ir gyvenimo pasikeitimas, pasiryžus priimti Dievo valią ir paklusti jai“ (Raštų rodyklė, „Atsivertimas, atsivertusysis“, scriptures.lds.org).

Kodėl, anot Luko 16:29, 31, Abraomas nepasiuntė Lozoriaus pas turtuolio brolius?

Paminėdamas Mozę ir pranašus Gelbėtojas vėl kalbėjo apie Raštus, kuriais fariziejai dėjosi tikį ir pagal juos gyveną, o realybėje juos atmetė.

Iš šio palyginimo sužinome, kad atsivertimas ateina per tikėjimą pranašų žodžiais ir jų vykdymą, o ne per stebuklus ar angelų regėjimą.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl, jūsų manymu, atsivertimas iš esmės ateina per tikėjimą ir paklusnumą pranašų žodžiams, o ne per stebuklų ir angelų regėjimą?
2. Kokie konkretūs pranašų mokymai prisidėjo prie jūsų atsivertimo?

Ant atskiro popieriaus lapo užsirašykite tikslą, kaip galite tvirčiau tikėti arba paklusti konkretiems pranašų mokymams ar patarimams, kad jūsų atsivertimas būtų dar tvirtesnis. Idėjų galite ieškoti knygelėje Jaunimo stiprybės vardan. Šį popieriaus lapą pasidėkite tokioje vietoje, kad kasdien matytumėte ir prisimintumėte savo tikslą (pvz., savo Raštuose).

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Luko 16 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: