7 dalis. 3 diena

Morkaus 1

Įvadas

Jonas Krikštytojas skelbė atgailos „krikštą nuodėmėms atleisti“ (Morkaus 1:4). Jonui Jį pakrikštijus, Gelbėtojas dieviška galia ir įgaliojimu pradėjo skelbti Evangeliją ir daryti stebuklus. Jis išvarė piktąsias dvasias ir išgydė raupsuotąjį. Po Galilėją pasklido žinios apie Jo darbus.

Morkaus 1:1–20

Jėzus pradeda savo tarnystę

1. Dviejų ar daugiau žmonių (šeimos narių, draugų, klasės draugų ar kitų) paprašykite savo liudijimu apie Jėzų Kristų pasidalyti su jumis. Gali tekti duoti jiems šiek tiek laiko apmąstyti ir pasiruošti savo liudijimu pasidalyti su jumis. Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite jų paliudytas tiesas.

Apmąstykite tokius klausimus:

• Kodėl vertingiau išgirsti kelių, o ne vieno žmogaus liudijimą?

• Kodėl, jūsų manymu, verta studijuoti Morkaus liudijimą, kai jau išstudijavote Mato liudijimą?

Perskaitykite Morkaus 1:1–4, 9–11 eilutes ir išsiaiškinkite įvykį, kuriuo Morkus pradėjo Gelbėtojo gyvenimo aprašymą.

Morkaus pasakojimas apie Gelbėtojo gyvenimą skiriasi nuo Mato pasakojimo. Jis pradedamas staiga, o įvykių eiga sparčiai plėtojama pasakojimu apie Jo darbus ir stebuklus, pabrėžiant dievišką Gelbėtojo prigimtį. Manoma, kad Morkaus pasakojimas paremtas tuo, ką jis sužinojo iš apaštalo Petro. Daugelis mokslininkų mano, kad jis buvo parašytas maždaug 66 m. po Kr. – 73 m. po Kr., laikotarpiu, kai Romos imperijoje krisčionys buvo stipriai persekiojami.

Morkaus 1:12–20 eilutėse skaitome, kad po 40 dienų pasninko Jėzus buvo gundomas velnio (taip pat žr. Mato 4:1–11). Jis taip pat skelbė atgailą Galilėjoje ir kvietė mokinius sekti paskui Jį.

Morkaus 1:21–39

Jėzus išveja demonus ir išgydo ligonį

Kokie pavojai tyko priešo teritorijoje esančio kareivio?

Perskaitykite toliau pateiktą prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Visų šių pasaulio įvykių apsupty, kai žemėja moralės standartai, jūs, jaunieji žmonės, augate priešo teritorijoje.

Iš Raštų žinome, kad danguje vyko karas ir kad Liuciferis maištavo ir kartu su savo pasekėjais „buvo išmestas žemėn“ [Apreiškimo 12:9]. Jis pasiryžęs sužlugdyti mūsų Dangiškojo Tėvo planą ir siekia užvaldyti visų protus ir elgesį“ („Patarimai jaunimui“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą: Kokia prasme, pasiremiant prezidento Pakerio mokymu ir savo pačių patirtimi, jūsų žemiškasis gyvenimas panašus į būvimą priešo teritorijoje?

Prisiminkite tas gyvenimo akimirkas, kai jautėtės prislėgti piktos įtakos ar jus supančių pagundų. Studijuodami Morkaus 1:21–37 suraskite tiesą, padėsiančią užklupus blogio įtakai ir pagundoms.

Perskaitykite Morkaus 1:21–22 ir išsiaiškinkite, ką Kafarnaume padarė Jėzus ir kaip žydai į tai reagavo.

Kodėl žydus nustebino Gelbėtojo mokymai?

22 eilutėje paminėti Rašto aiškintojai buvo laikomi Mozės įstatymo žinovais. Kartais jie dar būdavo vadinami „įstatymo mokytojais arba įstatymo žinovais. Jie išplėtojo įstatymą ir taikė jį savo laikmečio aplinkybėmis“ (Raštų rodyklė, „Raštininkas, Rašto žinovas“, scriptures.lds.org). Pamokslaudami jie dažnai cituodavo ankstesnius įstatymo žinovus. Tačiau Jėzus kalbėjo Savo Tėvo galia ir įgaliojimu. Jis taip pat buvo didysis Jehova, davęs Mozės įstatymą. Iš Džozefo Smito vertimo sužinome, kad jis mokė ne Raštų aiškintojų įgaliojimu, bet kaip turintis Dievo įgaliojimą (žr. Joseph Smith Translation, Matthew 7:37).

Jėzui mokant sinagogoje, prie Jo priėjo vyras, apsėstas netyros, piktos dvasios. Perskaitykite Morkaus 1:23–26 ir išsiaiškinkite, ką netyra dvasia žinojo apie Jėzų.

Jei turite prieigą, galite pažiūrėti filmuką „Jesus Heals a Possessed Man“ (liet. „Jėzus išgydo apsėstą vyrą“ ) (1:48) iš ciklo The Life of Jesus Christ Bible Videos (liet. Biblijos filmukai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą), kurį rasite svetainėje LDS.org, ir išsiaiškinti, ką netyra dvasia žinojo apie Jėzų.

Piktosios dvasios, mėginančios užvaldyti fizinius kūnus, yra Liuciferio pasekėjai. Prieš tai, kai buvo išvaryti iš dangaus, jie gyveno Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus akivaizdoje.

Ką manytumėte apie Jėzų, jei tuo metu būtumėte buvę sinagogoje ir matę, kas įvyko?

Perskaitykite Morkaus 1:27–28 ir išsiaiškinkite, kaip žmonės reagavo pamatę Jėzų, iš vyro išvarantį netyrą dvasią.

Tiesa, kurios pasimokome iš šio pasakojimo yra ta, kad Gelbėtojas turi galią prieš velnią ir jo pasekėjus.

3. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą: Kaip žinojimas, kad Gelbėtojas turi galią prieš velnią ir jo pasekėjus, gali padėti jums pasijutus prislėgtam jus supančios piktos įtakos ir pagundų?

Perskaitykite toliau pateiktą prezidento Džeimso E. Fausto iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir pasižymėkite, ką galime daryti, kad gautume daugiau galios, padėsiančios atsispirti velniui:

„Pranašas Džozefas Smitas […] sakė: „Piktosios dvasios turi ribas, apribojimus ir dėsnius, kuriems jos turi paklusti“ [iš History of the Church, 4:576]. Taigi, Šėtonas ir jo angelai nėra visagaliai. […]

[…] Šėtono pastangas gali sugriauti visi, kurie ateina pas Kristų, paklusdami Evangelijos sandoroms ir apeigoms. Nuolankūs dieviško Mokytojo sekėjai gali išvengti velnio melo pinklių. Šėtonas nepalaiko, nepakylėja ir nelaimina. Tuos, kuriuos nustveria, jis palieka merdinčius gėdoje ir kančiose. Dievo dvasia yra palaikanti ir pakylėjanti galia“ (“Serving the Lord and Resisting the Devil,” Ensign, Sept. 1995, 6, 7).

Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Mes atėjome į šią žemę, kad gautume kūną ir pristatytume jį tyrą priešais Dievą celestialinėje karalystėje. Didysis laimės principas neatsiejamai susijęs su kūno turėjimu. Velnias neturi kūno, ir tai yra jo bausmė. Jis patenkintas, kai jam pavyksta užvaldyti žmogaus kūną. Gelbėtojo išvarytas jis prašė leisti įeiti į kiaulių kaimenę [žr. Morkaus 5:1–13]. Tai rodo, kad jis verčiau gyventų kiaulės kūne, nei liktų visai be jo. Visos kūną turinčios esybės, turi galią toms, kurios jo neturi“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010 m.], p. 203).

Perskaitykite Morkaus 1:28 ir išsiaiškinkite, kas nutiko po to, kai Gelbėtojas išvarė piktąją dvasią.

Simonas Petras buvo vedęs, tad Morkaus 1:29–31 eilutėse skaitome, kad Gelbėtojas išgydė jo uošvę nuo karščiavimo. Morkaus 1:32–39 eilutėse skaitome, kad Jėzus išgydė ir daugelį kitų ligonių, išvarė daug demonų ir pamokslavo visoje Galilėjoje.

Morkaus 1:40–45

Jėzus išgydo raupsuotąjį

Perskaitykite Morkaus 1:40 ir suraskite, kas aplankė Gelbėtoją, kai šis pamokslavo Galilėjoje.

Jei turite, galite peržiūrėti filmuką „Lesson 18: New Testament Customs—Leprosy“ (liet. 18 pamoka. Naujojo Testamento laikmečio papročiai – raupsai“) (1:01), kurį rasite internete adresu LDS.org.

Senovėje asmuo, sergantis raupsais, buvo vadinamas raupsuotuoju. „Raupsai yra lėtinė liga, kuri pažeidžia odą, nervus, akis, kaulus ir galūnes. Negydoma ši liga palaipsniui suluošina savo aukas, kol jos galiausiai miršta skausminga mirtimi. Senovės Izraelyje raupsuotieji buvo karantinuojami [jie buvo verčiami gyventi už miesto ribų], jiems buvo liepiama prie jų besiartinančius žmones perspėti sušunkant „Nešvarus!“, ir buvo manoma, kad jie užkrečia visus, kurie prie jų prisiartina (žr. Kunigų13:45–46)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 103).

Įsivaizduokite esąs raupsuotasis Jėzaus Kristaus dienomis. Kaip raupsų liga paveiktų jūsų gyvenimą?

Perskaitykite Morkaus 1:40 ir išsiaiškinkite, ką darė raupsuotasis, pamatęs Gelbėtoją.

Kaip raupsuotasis parodė tikėjimą Jėzumi Kristumi?

Frazė „Jei panorėsi“ rodo, kad vyras suprato, jog jo pasveikimas priklauso nuo Gelbėtojo valios. Perskaitykite Morkaus 1:41–42 ir suraskite, kaip Gelbėtojas atsakė į to vyro maldavimą.

Apmąstykite tokius klausimus:

• Ką būtumėte pajautę to raupsuotojo vietoje, jeigu Gelbėtojas būtų jus palietęs? Kodėl?

• Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jeigu Jėzus Kristus išgydytų jus nuo raupsų?

Skaitydami toliau pateiktą vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį pasižymėkite, kaip raupsai gali būti palyginti su nuodėme (žr. Kunigų 14): „Bibliniais laikais raupsai, be siaubingų jų pasekmių kūnui, buvo laikomi nuodėmės ir netyrumo simboliu, rodančiu, kad, kaip ši baisi liga alina ir niokoja kūną, taip ir nuodėmė alina ir užkrečia dvasinę žmogaus pusę. […] Senajame Testamente pasitaikė atvejų (Mirjama, Gehazis, Uzijas), kai maištaujantieji buvo prakeikti raupsais kaip bausme už jų piktadarystes“ (The Mortal Messiah: From Bethlehem to Calvary, 4 vols. [1979–81], 2:45).

Svarbu suprasti, kad tokios ligos kaip raupsai nėra nuodėmės pasekmės. Tačiau yra ir panašumo tarp raupsų ir nuodėmės pasekmių. Perskaitykite Morkaus 1:40–42. Šį kartą žodį raupsuotasis pakeiskite į nuodėmingasis, o raupsai į nuodėmė. Skaitydami suraskite, kaip šio raupsuotojo išgijimą galime palyginti su apsivalymu nuo nuodėmės.

Pritaikykite Raštus

Pritaikyti Raštus reiškia palyginti juos su savo gyvenimu. Kai imsite pastebėti panašumus tarp savo ir Raštuose aprašytų patyrimų, galėsite geriau atpažinti Evangelijos doktrinas ir principus. Taip pat pamatysite, kaip savo gyvenime galite pritaikyti tuos principus ir doktrinas.

Kokie žodžiai, šitaip skaitant šias eilutes, padeda suprasti, kad buvo atleista?

Kaip galime tai, ką raupsuotasis darė, kad apsivalytų nuo raupsų, palyginti su tuo, ką turime daryti, kad apsivalytume nuo nuodėmės?

Palygindami išgijimą nuo raupsų su apsivalymu nuo nuodėmės išmokstame principo, kad, jeigu naudosime tikėjimą ir ateisime pas Gelbėtoją, Jis mūsų pasigailės ir apvalys nuo nuodėmės. Galite šią tiesą užsirašyti Raštų paraštėje, šalia Morkaus 1:40–42.

4. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip turime naudoti tikėjimą ir ateiti pas Gelbėtoją, kad Jis galėtų apvalyti mus nuo nuodėmių?

   2. Vėl pamąstykite, koks buvo raupsuotojo gyvenimas prieš išgijimą ir po jo. Kaip galėtų pasikeisti žmogaus gyvenimas, jeigu jis ateitų pas Jėzų Kristų, kad būtų apvalytas nuo nuodėmės?

   3. Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas, kai jis Kristaus Apmokėjimo galia apsivalo nuo nuodėmės?

Pagalvokite, nuo kokių nuodėmių jums reikia apsivalyti. Jeigu ateisite pas Gelbėtoją ir per maldą, atgailą ir paklusnumą panaudosite tikėjimą Juo, tai Jis jus apvalys.

Perskaitykite Morkaus 1:43-45 ir suraskite, ką Gelbėtojas nurodė pagijusiam raupsuotajam. Mozės įstatymas reikalavo, kad pagijusieji nuo raupsų pasirodytų šventyklos kunigui. Po to, kai kunigas paskelbdavo, kad raupsuotasis pasveiko, buvo aukojamos atnašos ir taip pranešama, kad raupsuotasis pasveiko ir vėl gali bendrauti su šeima ir bendruomene.

Ką tas vyras darė po to, kai Gelbėtojas liepė jam niekam apie tai nepasakoti?

Kas nutiko dėl to, kad tas vyras paskleidė žinią apie savo išgijimą?

5. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Morkaus 1 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: