13 dalis. 4 diena
Jono 5–6
Įvadas
Jėzus dalyvavo Jeruzalėje vykusioje šventėje (turbūt Paschoje) ir išgydė Betzatos maudyklėje buvusį nusilpusį žmogų. Jis taip pat kalbėjo apie tuos, kurie liudijo apie Jo dieviškumą. Grįžęs į Galilėją, Jis stebuklingai pamaitino didesnę negu 5 000 žmonių minią ir mokė, kad Jis yra gyvenimo duona.
Jono 5:1–30
Jėzus per šabą išgydo nusilpusį žmogų ir moko apie Savo ir Tėvo santykius.
Prisiminkite atvejį, kada jūs ar jums pažįstamas žmogus sugadinote ką nors vertingo.
Būdami Dangiškojo Tėvo vaikai, mes visi esame svarbūs ir labai brangūs. Tačiau dėl mūsų pasirinkimų arba dėl patiriamų sunkumų, kartais galime jaustis sugniuždyti arba menkaverčiai.
Kokiomis aplinkybėmis galime jaustis dvasiškai, fiziškai arba emociškai sugniuždyti?
Prisiminkite atvejus, kai taip jautėtės patys. Studijuodami Jono 5:1–9 ieškokite tiesos, kuri galėtų jus paguosti ir padėtų atgauti viltį, kai jaučiatės sugniuždyti.
Jono 5:1 skaitome, kad Jėzus Kristus po tarnystės Galilėjoje, laikydamasis papročio, nuvyko į Jeruzalėje vykusią šventę, tikriausiai Paschą (žr. Jono 5:1, išnašą a Karaliaus Jokūbo Biblijoje anglų kalba). Būdamas Jeruzalėje Jis nuėjo prie maudyklės, esančios netoli šventyklos.
Perskaitykite Jono 5:2–4 ir išsiaiškinkite, kas rinkosi prie tos maudyklės ir ko jie laukė.
3 eilutėje žodžiais ligonis, aklas, raišas ir išsekęs vadinami žmonės, kurie buvo ligoti, nusilpę ar kaip nors suluošinti. Galbūt į šią maudyklę atitekantis šaltinis kartais sukeldavo burbulus vandens paviršiuje (žr. Bible Dictionary, „Bethesda“).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Nėra abejonių, kad Betzata buvo mineralinio vandens šaltinis, turintis tam tikrų gydomųjų savybių. Tačiau pažiūra, kad tą vandenį sudrumsdavo nusileidęs angelas ir pirmasis į tokį vandenį įlipęs išgydavo, buvo grynas prietaras. Išgydymo stebuklai taip nevyksta“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:188).
Pabandykite įsivaizduoti, kaip ši maudyklė galėjo atrodyti, kai joje buvo susirinkę daugybė žmonių, norinčių įlipti į ją pirma kitų ir pasveikti.
Perskaitykite Jono 5:5–7 ir suraskite, ką, gulintį prie maudyklės, pastebėjo Gelbėtojas.
Kas šiose eilutėse parašyta apie žmogų, kurį išvydo Gelbėtojas? Kodėl tas žmogus niekaip negalėjo suspėti ir pirmas įžengti į vandenį?
Perskaitykite Jono 5:8–9 ieškodami, ką Gelbėtojas pasakė tam žmogui.
9 eilutėje galite pažymėti žodžius „žmogus bematant išgijo“. Šis išgydymas įvyko prie Betzatos maudyklės. Žodis Betzata reiškia „malonės namai“ (Bible Dictionary, „Bethesda“). Malonė – tai širdingumas arba gerumas. Didžiausia kada buvusi malonė buvo išreikšta Jėzaus Kristaus Apmokėjimu.
Kodėl Betzatos vardas taip tinka šiai vietai, ypač po to, kai Gelbėtojas išgydė tą žmogų?
Kuo mes galime būti panašūs į tą žmogų, sėdėjusį prie Betzatos maudyklės krašto?
Šis pasakojimas, kaip Gelbėtojas išgydė vyrą, moko, kad Jėzus Kristus yra pakankamai galingas ir maloningas, kad mus išgydytų.
Kad geriau suprastumėte šią tiesą, perskaitykite vyresniojo Merilo Dž. Beitmeno iš Septyniasdešimties teiginį ir raskite, kaip, pasak jo, Gelbėtojas gali mus išgydyti: „Kaip luošam žmogui prie Betzatos maudyklės reikėjo už jį stipresnio pagalbos norint išgyti (žr. Jono 5:1–9), taip ir mums reikia Kristaus Apmokėjimo stebuklų, kad mūsų sielos būtų išgydytos nuo širdgėlos, sielvarto ir nuodėmės. […] Kristus gydo sudužusias širdis ir nerimą bei liūdesį pakeičia ramybe“ (“The Power to Heal from Within,” Ensign, May 1995, 13).
Svarbu atminti, kad mes išgydomi arba šiame, arba ateinančiame gyvenime Viešpaties nustatytu laiku.
-
Pagalvokite apie metą, kai jūs patys ar kas kitas buvote dvasiškai, fiziškai ar emociškai sužlugdytas, ir kaip Jėzaus Kristaus galia, malonė ir širdingumas padėjo jums ar tam kitam žmogui. Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite ir užbaikite šį teiginį: „Žinau, kad Gelbėtojas yra maloningas ir užjaučiantis, ir gailestingas, nes …“
Jono 5:10–30 skaitome, kad vėliau Gelbėtojas sutiko tą žmogų šventykloje ir patarė jam daugiau nebenusidėti. Kai žydų vadovai sužinojo, kad Jėzus tą vyrą išgydė per šabą, jie persekiojo Jėzų ir stengėsi Jį nužudyti. Jėzus mokė žydų vadovus, kad išgydydamas tą žmogų, Jis atliko Dangiškojo Tėvo darbą. Tuomet Gelbėtojas mokė apie Savo ir Tėvo santykius. Jis taip pat mokė, kad esantieji dvasių pasaulyje greitai bus mokomi Evangelijos.
Jono 5:31–47
Jėzus mokė apie daugybę liudytojų, kurie liudijo Jo dieviškumą
Prisiminkite atvejį, kai kas nors pasakė jums ką nors, kuo buvo sunku ar sudėtinga patikėti.
Kaip pareiškimo tikrumas yra sustiprinamas turint daugiau negu vieną liudijimą?
Perskaitykite Jono 5:31 ir raskite, ką Gelbėtojas sakė apie Savo paties liudijimą apie Savo ir Dangiškojo Tėvo santykius.
Džozefo Smito Vertimo Jono 5:31–32 patikslina:
„Todėl aš pats apie save liudiju, ir mano liudijimas yra tikras.
Visgi apie mane liudija kitas“ (žr. Džozefo Smito Vertimas, Jono 5:32–33).
Gelbėtojas mokė žydus, kad be Jo yra dar vienas liudytojas.
Perskaitykite šias eilutes ir raskite, kas liudija apie Jėzaus dieviškumą:
Nepaisant daugybės liudijimų apie Jėzų Kristų, žydų vadovai netikėjo Jėzaus dieviškumu. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Jono 5:39 kalbėdamas apie Raštus Jėzus sakė: „Manote rasią juose amžinąjį gyvenimą.“ „Jėzaus dienomis daug žydų studijavo Raštus tikėdami, kad tokiu būdu įgis amžinąjį gyvenimą. […] Gelbėtojas bandė pataisyti šį klaidingą įsitikinimą, mokydamas, kad Raštai, kuriuos žydai laikė didžiausiu autoritetu, liudijo, jog amžinasis gyvenimas įgyjamas ne dėl Raštų, o dėl Jėzaus Kristaus. Žydai taip pat nesuprato, kad Raštai yra Kristaus žodžiai ir kad jie skirti atvesti žmones pas Kristų, nes Jis yra didžiausias tiesos ir gyvybės šaltinis“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 219–220).
Perskaitykite Jono 5:40, ieškodami, ką žydai turėjo daryti norėdami įgyti amžinąjį gyvenimą.
Nepaisant to, kad žydai studijavo Raštus, ko, padėsiančio jiems įgyti amžinąjį gyvenimą, jie nenorėjo daryti?
Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš Gelbėtojo mokymų, esančių Jono 5:39–40, užbaikite šį principą: „Tik ateidami pas galime įgyti amžinąjį gyvenimą.“
Atminkite, kad įgyti amžinąjį gyvenimą taip pat reiškia tapti panašiam į Dangiškąjį Tėvą ir drauge su vertais mūsų šeimos nariais gyventi Jo akivaizdoje. Kad įgytume šią dovaną, privalome ateiti pas Jėzų Kristų vadovaudamiesi tikėjimu Juo, atgailaudami už mūsų nuodėmes, priimdami Evangelijos apeigas, gerbdami mūsų sandoras ir paklusdami Viešpaties įsakymams.
Pamąstykite, kodėl norint įgyti amžinąjį gyvenimą taip svarbu ateiti pas Jėzų Kristų?
-
Grįžkite prie anksčiau sudaryto Jėzaus Kristaus liudytojų sąrašo. Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip vienas iš šių Jėzaus Kristaus liudytojų jums padėjo (arba galėtų padėti) ateiti pas Jį?
Apmąstykite, ką galite daryti, kad dar labiau priartėtumėte prie Kristaus ir įgytumėte amžinąjį gyvenimą?
Jono 6:1–59
Jėzus moko, kad Jis yra gyvybės duona
Jono 6:1–13 skaitome, kad grįžęs į Galilėją Jėzus daugiau negu 5 000 žmonių stebuklingai pamaitino penkiais kepalėliais duonos ir dviem žuvelėmis. (Šį įvykį jau nagrinėjote aptardami Mato 14 ir Morkaus 6 skyrius.)
Perskaitykite Jono 6:14–15 ir išsiaiškinkite, ką žmonės norėjo daryti po to, kai Jėzus juos stebuklingai pamaitino.
Jėzaus laikais tarp žydų taip pat buvo pasklidęs prietaras, kad, kai pasirodys Mesijas, Izraelio Karalius, Jis maitins žmones duona iš dangaus.
Jono 6:16–21 užrašyta, kad Gelbėtojas nusiuntė mokinius kitapus Galilėjos ežero, tuomet vėlyvą vakarą, kai mokiniai vargo irdamiesi prieš bangas ir vėją, Jėzus pas juos atėjo vandens paviršiumi. Jonas aprašydamas šį įvykį pabrėžė, kad kai mokiniai „panoro“ pasiimti į valtį Jėzų, jie „iškart“ (Jono 6:21) saugiai priartėjo prie kranto. Kai noriai priimame Gelbėtoją ir Jo mokymus, Jis gali mus saugiai vesti per mirtingojo gyvenimo vargus.
Jono 6:22–59 rašoma, kad dauguma tų žmonių, kuriuos Jėzus stebuklingai pamaitino, ieškodami Jo nuvyko į Kafarnaumą, nes norėjo gauti daugiau duonos. Kai kurie žmonės murmėjo prieš Gelbėtoją, kadangi Jis mokė esąs iš dangaus nužengusi duona. Jėzus mokė, kad Jis yra gyvenimo duona, ir jei žmonės ateis pas Jį ir priims Jo mokymus ir Apmokėjimą – įgis amžinąjį gyvenimą.
Jono 6:60–71
Petras liudija, kad Jėzus turi amžinojo gyvenimo žodžius
Pagalvokite apie metą, kai turėjote pasirinkti, ar tęsite ką nors, ką sunku daryti, ar liausitės tai darę.
Po to, kai Jėzus mokė, kad Jis yra gyvenimo duona, kai kurie Jo mokiniai pradėjo abejoti, ar ir toliau Juo seks. Perskaitykite Jono 6:60, 66 ir raskite, kaip į Jėzaus mokymus reagavo dauguma Jo mokinių.
60 eilutėje esantis apibūdinimas „kieti žodžiai“ reiškia, kad Jėzaus mokymai jiems atrodė pernelyg sunkūs vykdyti.
Kurie Jėzaus Kristaus mokymai gali atrodyti pernelyg sunkūs kai kuriems žmonėms šiomis dienomis? (Jei reikia, apžvelkite knygelėje Jaunimo stiprybės vardan esančius mokymus, kurie kai kuriems jauniems žmonėms gali atrodyti pernelyg sunkūs.)
Perskaitykite Jono 6:67–69 ir raskite, kokį klausimą Savo apaštalams uždavė Jėzus, ir ką atsakė Petras.
Iš Petro atsakymo mokomės šios tiesos: tvirtas liudijimas apie Jėzų Kristų padės mums išlikti ištikimiems, kai sekti Gelbėtoju ar gyventi pagal Jo mokymus gali būti sunku. Galite šią doktriną užsirašyti Raštuose, šalia Jono 6:67–69.
-
Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip tvirtas liudijimas apie Gelbėtoją padėjo jums arba kuriam nors jūsų pažįstamam išlikti tvirtiems netgi tuomet, kai gyventi pagal Evangelijos mokymus atrodė sunku.
-
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Jono 5–6 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: