Evangelijos pagal Morkų studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šią knygą?
Evangelijoje pagal Morkų aprašyta Jėzaus Kristaus tarnystė, mirtis ir prisikėlimas. Visa tai daroma sparčiai pereinant nuo vieno pasakojimo prie kito ir dažnai susitelkiant į galingus Gelbėtojo darbus. Svarbiausias jų yra pasakojimas apie Apmokėjimą, kurį Morkus pabrėžė esant esmine Jėzaus, kaip pažadėtojo Mesijo, misija. Studijuodami Evangeliją pagal Morkų ir jo liudijimą apie tai, kaip Gelbėtojas įvykdė apmokančiąją savo misiją, jūs galėsite dar giliau atsiversti į Evangeliją ir rasti drąsos sekti Gelbėtoju.
Kas parašė šią knygą?
Morkus (dar vadinamas Jonu Morkumi) yra šios knygos autorius. Nors Morkus nebuvo vienas iš pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių, jis atsivertė ir tapo apaštalo Petro padėjėju, ir gali būti, kad šią evangeliją jis parašė remdamasis tuo, ką sužinojo iš Petro (žr. Raštų rodyklėje, „Morkus“).
Morkus ir jo motina Marija gyveno Jeruzalėje; jų namuose rinkosi pirmieji krisčionys (žr. Apaštalų darbų12:12). Morkus iš Jeruzalės išvyko padėti Barnabui ir Sauliui (Pauliui) jų pirmojoje misionieriškoje kelionėje (žr. Apaštalų darbų 12:25; 13:4–6, 42–48). Vėliau Paulius rašė, kad Morkus drauge su juo buvo Romoje (žr. Kolosiečiams 4:10; Filemonui 1:24), ir gyrė Morkų kaip porininką, kuris buvo jam „naudingas padėjėjas“ (2 Timotiejui 4:11). Petras, kalbėdamas apie jį, sakė „mano sūnus Morkus“ (1 Petro 5:13), tuo parodydamas artimą jų draugystę.
Kada ir kur tai buvo parašyta?
Mes tiksliai nežinome, kada Evangelija pagal Morkų buvo parašyta. Gali būti, kad Morkus savo evangeliją parašė Romoje maždaug tarp 64 m. po Kr. ir 70 m. po Kr., galbūt netrukus po apaštalo Petro nužudymo maždaug 64 m. po Kr.
Kam ji buvo parašyta ir kodėl?
Evangelijoje pagal Morkų apstu detalių (tokių kaip išverstos aramėjų citatos, lotyniški posakiai ir žydų kultūros paaiškinimai), kurios regis buvo skirtos romėnų kilmės skaitytojams arba kitoms kitataučių tautoms ir tiems, kurie Romoje ar Romos imperijoje atsivertė į krisčionybę. Daugelis mano, kad Morkus drauge su Petru buvo Romoje, kai daugeliui Bažnyčios narių visoje Romos imperijoje grėsė dideli tikėjimo išbandymai.
Trečdalyje Evangelijos pagal Morkų pasakojama apie Gelbėtojo mokymus ir patyrimus per paskutinę Jo gyvenimo savaitę. Morkus paliudijo, kad Dievo Sūnaus kančia nugalėjo blogį, nuodėmę ir mirtį. Šis liudijimas reiškė, kad Gelbėtojo pasekėjams nėra ko bijoti, susidūrus su persekiojimais, išmėginimais ar net mirtimi, nes jie sekė savo Mokytoju. Jie galėjo drąsiai kęsti žinodami, kad Viešpats jiems padės ir kad visi Jo pažadai galiausiai bus įvykdyti.
Kokie išskirtiniai šios knygos bruožai?
Evangelija pagal Morkų prasideda netikėtai ir dramatiškai, ir toks greitas tempas palaikomas pereinant nuo vieno įvykio prie kito. Morkus dažnai vartojo žodžius tuojau ir greit, taip pasakojimui suteikdamas greito veiksmo efektą.
Nors 90 procentų Evangelijoje pagal Morkų pateiktos informacijos yra pateikta ir Evangelijose pagal Matą ir Luką, Morkaus pasakojime dažnai įtraukiamos papildomos smulkmenos, padedančios mums labiau vertinti Gelbėtojo atjautą ir Jį supančių žmonių reakciją (Morkaus 9:14–27 palyginkite su Mato 17:14–18). Pavyzdžiui, Morkus papasakojo, kaip Gelbėtojo tarnystės pradžioje žmonės visur ir su džiaugsmu Jį priėmė Galilėjoje ir kitose vietovėse (žr. Morkaus 1:32–33, 45; 2:2; 3:7–9; 4:1). Morkus taip pat kruopščiai papasakojo apie neigiamą Rašto aiškintojų ir fariziejų reakciją ir sparčiai augantį jų priešinimąsi, kuris nuo skeptiškumo (žr. Morkaus 2:6–7) peraugo į sąmokslą nužudyti Jėzų (žr. Morkaus 3:6).
Viena iš svarbių Evangelijos pagal Morkų temų yra klausimai apie tai, kas Jėzus buvo, kas suprato Jo prigimtį bei mokinių, kurie privalo paimti kryžių ir sekti Jėzumi, vaidmenį (žr. Morkaus 8:34). Be to, tik Evangelijoje pagal Morkų aprašytas palyginimas apie savaime išaugusią sėklą (žr. Morkaus 4:26–27), kurčiojo išgydymas Dekapolio krašte (žr. Morkaus 7:31–37) ir palaipsnis aklojo išgydymas Betsaidoje (žr. Morkaus 8:22–26).
Knygos planas
Morkaus 1–4. Jonas Krikštytojas pakrikštija Jėzų, ir Šis pradeda pamokslauti, pašaukia mokinius ir daro stebuklus. Jis moko palyginimais, kai žmonės vis labiau ima Jam priešintis.
Morkaus 5–7. Gelbėtojas tęsia stebuklus, parodo žmonėms atjautą. Po Jono Krikštytojo nužudymo Jėzus pamaitina daugiau nei 5 000 žmonių ir eina vandeniu. Mokydamas Jis pasisako prieš klaidingus papročius.
Morkaus 8–10. Jėzus Kristus tęsia stebuklus. Petras liudija, kad Jėzus yra Kristus. Gelbėtojas tris kartus pranašauja apie savo kančias, mirtį ir prisikėlimą, tačiau Jo mokiniai kol kas pilnai nesupranta, ką Jis turi omeny. Jis moko juos apie nuolankumą ir tarnystę, privalomą Jo mokiniams.
Morkaus 11–16. Per paskutinę savo gyvenimo savaitę Gelbėtojas įžengia į Jeruzalę, moko savo mokinius, kenčia Getsemanėje ir yra nukryžiuojamas. Jėzus Kristus prisikelia.