Sveikiname pradėjus studijuoti Naująjį Testamentą

Kas yra Naujasis Testamentas?

Įkvėpti Dvasios Naująjį Testamentą rašė pirmieji apaštalai ir Jėzaus Kristaus mokiniai. Jis sudarytas iš keturių evangelijų, kurios yra Mato, Morkaus, Luko ir Jono liudijimai apie pažadėtąjį Mesiją Jėzų Kristų – Gelbėtoją ir Išpirkėją – prisikėlusįjį Viešpatį. Šiose keturiose evangelijose aprašytas Jėzaus gyvenimas ir dauguma Jo mokymų. Naujajame Testamente esančių doktrinų Gelbėtojas ir Jo apaštalai mokė tam, kad galėtume grįžti gyventi su Dievu Tėvu ir įgytume amžinąjį gyvenimą. Pastarųjų dienų šventiesiems Biblija drauge su Mormono Knyga, Doktrina ir Sandoromis bei Brangiuoju Perlu yra Šventieji Raštai (žr. Tikėjimo Teiginiai 1:8).

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, kalbėdamas apie Naujojo Testamento turinį, sakė: „Naujasis Testamentas […] iliustruoja senovės pranašysčių išpildymą; atpasakoja Pažadėtojo gimimą, tarnavimą ir apmokančiąją auką; išdėsto Jo gelbstinčias amžinosios Evangelijos apeigas; aprašo Evangelijos stiprėjimą ir plitimą laikų pilnatvėje; numato pasaulinį atkritimą nuo tiesos, kuri kadaise buvo suteikta šventiesiems; pažada šlovingą Evangelijos atkūrimą paskutinėmis dienomis ir vaizdžiai bei jausmingai išpranašauja tai, kas vyks prieš Žmogaus Sūnaus antrąjį atėjimą, jo metu ir po jo. Jo pagrindinis tikslas yra liudyti apie Kristų“ (A New Witness for the Articles of Faith [1985], 392).

Kodėl svarbu studijuoti Naująjį Testamentą?

Naujasis Testamentas, kaip ir visi Raštai, liudija ir moko apie Jėzų Kristų ir Jo dieviškumą. Apaštalas Jonas nurodė, kad jo evangelijos rašymo tikslas buvo įtikinti kitus, „kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tai tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą“ (Jono 20:31). Studijuodami Naująjį Testamentą sužinosite apie ypatingą Gelbėtojo gimimą, tapsite jo stebuklų ir gydymų liudininkais, išgirsite nepaprastas Jo Evangelijos tiesas ir prisiminsite Jo apmokančiosios aukos, nukryžiavimo ir šlovingo prisikėlimo dienas. Studijuodami Gelbėtojo gyvenimą ir Jo mokymus, sužinosite, kaip galite priartėti prie Jo ir įgyti viltį, atleidimą, ramybę ir amžinąjį gyvenimą. Nuoširdus gilinimasis į Naująjį Testamentą padės sustiprinti jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir pasitikėti Jo mokymais ir Apmokėjimu.

Vyresnysis L. Tomas Peris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Naujasis Testamentas „yra dvasinės istorijos puošmena, visai kaip Gelbėtojas turėtų būti mūsų gyvenimo puošmena. Turime įsipareigoti jį studijuoti ir branginti!

Studijuodami Naująjį Testamentą rasite brangius išminties perlus“ („Šabas ir sakramentas“ , 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Štai keletas brangių išminties ir tiesos perlų, kuriuos rasite Naujajame Testamente:

• Jėzus Kristus yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“, per Jį galime nueiti pas Dangiškąjį Tėvą (žr. Jono 14:6–7).

• Šventoji Dvasia yra „Globėjas [… ], jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jono 14:26).

• Jėzaus Kristaus mokinių pareiga skelbti Evangeliją visam pasauliui (žr. Mato 28:19).

• Gelbėtojas ir toliau vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą savo išrinktiems tarnams (žr. ApD 1:2).

• Jūs esate Dievo palikuonis, Jo vaikas (žr. ApD 17:28–29).

• Dėl Gelbėtojo prisikėlimo visi nugalės mirtį ir vėl gyvens (1 Korintiečiams 15:21–26).

• Jei jums trūksta išminties, klauskite Dievą ir Jis atsakys (žr. Jokūbo 1:5–6).

• Ištikimi šventieji, kurie įveikia blogį, įgis amžinąjį gyvenimą (žr. Apreiškimo 3).

Pranašo Džozefo Smito patyrimas atspindi Naujojo Testamento studijavimo daromą įtaką ir tai, kaip ši knyga gali pakeisti jūsų gyvenimą. Dar visai jaunam Džozefui sunkiai sekėsi pačiam suprasti, kuri bažnyčia yra teisinga. Jis atsivertė Bibliją ir vieną dieną perskaitė Jokūbo 1:5. Vėliau jis rašė: „Dar niekada jokia Raštų ištrauka su tokia galia neatėjo į žmogaus širdį, kaip ši tuomet atėjo į manąją. Atrodė, kad ji su didele jėga užvaldė visus mano širdies jausmus. Aš mąsčiau apie ją vėl ir vėl“ (Džozefas Smitas – Istorija 1:12).

Perskaitęs ir apmąstęs šiuos Naujojo Testamento žodžius, Džozefas nusprendė veikti pagal sužinotą tiesą ir, klausydamas Jokūbo žodžių, paklausė Dievą. Jo sprendimas virto nepaprastu Pirmuoju regėjimu. Ir jūs stropiai studijuodami Naująjį Testamentą jausite, kaip Šventoji Dvasia palytėja jūsų širdį ir padeda jums suprasti Evangelijos doktrinas ir tiesas, ir kaip taikyti jas savo gyvenime.

Pamaldžiai studijuodami Naująjį Testamentą veikite pagal Šventosios Dvasios raginimus. Tai darydami tapsite labiau atsivertę į Viešpatį. Tikrasis atsivertimas vyksta, kai jūs ir toliau elgiatės pagal doktrinas, kurias žinote esant teisingas, ir diena po dienos, mėnuo po mėnesio laikotės įsakymų, ir taip visą likusį gyvenimą.

Apie Naująjį Testamentą

Biblija nėra viena knyga. Tai knygų rinkinys. Žodis biblija yra graikų kilmės ir reiškia „knygos“. „Krikščionių Bibliją sudaro dvi dalys, žinomos kaip Senasis ir Naujasis testamentai“ (Raštų rodyklė, „Biblija“; scriptures.lds.org). Kitas žodžio testamentas vertimas yra žodis sandora. Todėl Naujasis Testamentas yra naujoji sandora.

Evangelijos kontekste sandora yra ypatingas susitarimas tarp Dievo ir žmogaus arba žmonių. Senasis Testamentas, arba senoji sandora, – tai įsakymai, kuriuos Viešpats davė Savo žmonėms senovės laikais. „Evangelijos laikų pilnatvėje atėjęs Gelbėtojas atkūrė Evangeliją Palestinoje gyvenusiems žydams. Kadangi jie nebesilaikė net Mozės įsakymo, tai tapo jiems naująja sandora“ (Bible Dictionary, “Bible”).

Yra priimta Naująjį Testamentą dalinti į evangelijas, Apaštalų darbus, Pauliaus laiškus, kitus laiškus ir Apreiškimo Jonui knygą.

1. Evangelijos. Mato, Morkaus, Luko ir Jono knygos vadinamos evangelijomis ir kiekviena iš jų yra pavadinta pagal jos autorių. Žodis evangelija reiškia „geroji naujiena“. Nors šios keturios evangelijos skiriasi kai kuriomis smulkmenomis ar požiūriais, jos visos pasakoja apie Gelbėtojo gyvenimo ir žemiškosios tarnystės tarp žydų įvykius. Visos keturios evangelijos moko ir liudija, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas. „Mato, Morkaus ir Luko užrašai šiek tiek panašūs juose esančia medžiaga ir stiliumi, jų evangelijos taip pat panašios esminiais dalykais ir todėl kartais vadinamos „sinoptinėmis evangelijomis“ (t. y. apžvalginėmis). Nepaisant to, kiekviena iš jų yra unikali ir kiekvienoje iš jų yra tik jai būdingų patikslinimų. Jono rašymo stilius skiriasi nuo kitų trijų vartojamais žodžiais, frazeologizmais ir įvykių išdėstymu“ (Bible Dictionary, “Gospels”).

2. Apaštalų darbai. Lukas parašė Apaštalų darbų knygą ir joje aprašė Petro ir kitų apaštalų vadovaujamos bažnyčios augimą (žr. Bible Dictionary, “Acts of the Apostles”).

3. Pauliaus laiškai. Pauliaus laiškai skirti bažnyčios skyriui, tam tikram asmeniui arba žmonių grupei, kuriems jis rašė laiškus. Pauliaus laiškai yra išdėstyti „pagal apimtį, mažėjančia tvarka nuo ilgiausio (Romiečiams) iki trumpiausio (Filomenui). Taip sudėlioti visi laiškai, išskyrus Laišką hebrajams, kuris buvo įdėtas paskutinis, kadangi buvo abejojama, ar jis parašytas Pauliaus“ (Bible Dictionary, “Pauline Epistles”).

4. Laiškai. Knygos nuo Jokūbo laiško iki Judo laiško dažnai yra vadinamos visuotiniais laiškais, išskyrus 2-ąjį ir 3-iąjį – jie nėra adresuoti nei tam tikram žmogui, nei skyriui, nei Bažnyčiai. Jie pavadinti pagal jų autorius. (Žr. Bible Dictionary, “General Epistles.”)

5. Apreiškimas Jonui. Apreiškimo Jonui knygą (kartais dar vadinamą Apokalipse) parašė apaštalas Jonas, kuris taip pat parašė jo vardu pavadintą evangeliją ir laiškus. Tai Jono malda ir pranašystė, ir per apreiškimą duotas Viešpaties atsakymas. (Žr. Bible Dictionary, “Revelation of John.”)

Džozefo Smito Vertimas ir Džozefas Smitas–Mato

Viešpats įsako Džozefui Smitui išversti, arba pataisyti, Karaliaus Jokūbo Bibliją. Džozefo Smito Vertimas nėra Biblijos vertimas iš vienos kalbos į kitą. Tai greičiau pranašui Viešpaties suteikti įkvėpimai, pagal kuriuos atlikti Biblijos teksto pakeitimai.

Šį vertimą Džozefas Smitas pradėjo 1830 m. birželį ir baigė 1833 m. liepą, tačiau ir toliau darė keitimus savo rankraštyje iki mirties 1844 m. (žr. Bible Dictionary, “Joseph Smith Translation”). Dalis pranašo Džozefo Smito vertimo buvo išspausdinta jam dar esant gyvam, visą įkvėptų jo Biblijos vertimų rinkinį 1867 m. išspausdino Reorganized Church of Jesus Christ of Latter Day Saints (dab. Community of Christ). Nuo 1979 m. pastarųjų dienų šventųjų išleistų Karaliaus Jokūbo Biblijos leidimų anglų kalba išnašose ir prieduose yra šimtai doktrinos požiūriu svarbių ištraukų iš Džozefo Smito Vertimo. (Žr. Robert J. Matthews, “Joseph Smith’s Efforts to Publish His Bible ‘Translation,’” Ensign, Jan. 1983, 57–64; Bible Dictionary, “Joseph Smith Translation.”) Nuo 2009 m. pastarųjų dienų šventųjų Biblijoje ispanų kalba, Reina-Valera leidime, taip pat yra ištraukų išnašose ir prieduose. 2015 m. pastarųjų dienų šventųjų redakcijos Biblija buvo išspausdinta portugalų kalba.

Džozefo Smito–Mato vertimas, esantis Brangiajame Perle, yra Džozefo Smito Vertimo ištrauka (Džozefo Smito Vertimas, Mato 23:39–24:56). Tai yra įkvėptas Mato 23:39–24:55 vertimas.

Džozefo Smito Vertimas padeda mums suprasti Naująjį Testamentą, nes atkuria paprastas ir vertingas tiesas, kurios Biblijoje neišliko (žr. 1 Nefio 13:20–41), ir prideda Viešpaties komentarus ir paaiškinimus.