Laiško filipiečiams studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Laiške filipiečiams apaštalas Paulius drąsino Filipų šventuosius ir ragino juos tvirtai stovėti vienybėje ir darbuose ginant tikėjimą. Turbūt vienas svarbiausių principų, kurio Paulius mokė filipiečius yra tai, kad meldimasis Dievui ir pasitikėjimas Juo atneša „Dievo ramyb[ę], pranokstan[čią] bet kokį supratimą“ (Filipiečiams 4:7). Šiame laiške esančių padrąsinančių Pauliaus žodžių studijavimas gali padėti jums jūsų pastangose ištikimai ištverti iki galo. Stengdamiesi sekti Kristumi, jūs taip pat galite įgyti pasitikėjimo ir kaip Paulius pareikšti: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13).
Kas parašė šį laišką?
Nors laiško kreipinyje kartu su Pauliumi yra minimas Timotiejus (žr. Filipiečiams 1:1), vis dėlto Laišką filipiečiams parašė Paulius. Tai patvirtina įvardžio aš vartojimas visame laiške ir nuoroda į Timotiejų Filipiečiams 2:19 eilutėje. Timotiejus galėjo būti Pauliaus raštininkas, rašęs laišką pagal Pauliaus nurodymus.
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tikėtina, kad Paulius Laišką filipiečiams parašė tarp 60 ir 62 m. po Kr., būdamas įkalintas Romoje (žr. Filipiečiams 1:7, 13, 16; taip pat žr. Apaštalų darbų 28:16–31; Raštų rodyklę, „Filipiečiams, laiškas“ scriptures.lds.org).
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Filipai buvo pirmoji patvirtinta vieta Europoje, kur Paulius skelbė Evangeliją ir įkūrė Bažnyčios skyrių (žr. Apaštalų darbų 16:11–40; Biblijos žodyno angliškoje PDŠ Biblijos versijoje, „Pauline Epistles“). Viena priežasčių, kodėl Paulius rašė šį laišką, buvo noras išreikšti padėką šventiesiems Filipuose už parodytą rūpinimąsi ir finansinę pagalbą, suteiktą jam jo antrosios misionieriškos kelionės metu ir jam būnant įkalintam Romoje (žr. Filipiečiams 1:3–11; 4:10–19; tai pat žr. Bible Dictionary, “Pauline Epistles”).
Paulius narius Filipuose taip pat gyrė už jų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir patarė jiems, remdamasis tuo, ką apie juos jam papasakojo mokinys iš Filipų, vardu Epafroditas (žr. Filipiečiams 4:18). Paulius ragino būti nuolankius ir vieningus (žr. Filipiečiams 2:1–18; 4:2–3). Jis taip pat perspėjo filipiečius saugotis nedorų, tokių kaip tie iš krikščionių, kurie mokė, kad atsivertimui būtinas apipjaustymas. Tokie žmonės (dažnai vadinami judaistais) klaidingai teigė, kad naujai atsivertusieji, prieš tapdami krikščionimis, turi paklusti ankstesniam Senojo Testamento apipjaustymo įstatymui (žr. Filipiečiams 3:2–3).
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Laiškas filipiečiams kaip ir laiškai efeziečiams, kolosiečiams ir Filemonui dažnai yra vadinamas laišku iš kalėjimo. Nepaisant to, kad Pauliaus laiškas parašytas kalėjime, Laiškas filipiečiams žinovų yra laikomas linksmiausiu iš jo raštų. Paulius išreiškė dėkingumą, meilę ir pasitikėjimą Bažnyčios nariais; aprašė, ką paaukojo sekdamas Jėzumi Kristumi ir Filipų šventiesiems nurodė doro gyvenimo principus. Filipiečiams 4:8 eilutėje mokiniai gali atpažinti kai kuriuos žodžius, sutinkamus tryliktame tikėjimo teiginyje, kurį užrašė pranašas Džozefas Smitas.
Paulius poetiškai aprašo Gelbėtojo nusileidimą iš ikižemiško dieviškumo į mirtingąjį gyvenimą, kur Jis iškentėjo mirtį ant kryžiaus (žr. Filipiečiams 2:3–8). Išpildęs Savo dievišką misiją, Jėzus Kristus dabar stovi išaukštintas, ir ateis tokia diena, kai kiekvienas kelis priklaups prieš Jį ir kiekvienos lūpos išpažins, kad Jėzus Kristus yra Viešpats (Filipiečiams 2:10–11). Paulius atskleidė, kad jo vidinis pasitikėjimo šaltinis ir galia ateina iš Jėzaus Kristaus (žr Filipiečiams 4:13).
Laiško planas
Filipiečiams 1. Paulius išreiškė dėkingumą Filipų šventiesiems už jų bendrystę. Jis moko, kad jo patirtas priešiškumas tarnaujant Viešpačiui, įskaitant jo įkalinimą, patvirtina Evangelijos tikslą. Jis skatina Bažnyčios narius tvirtai stovėti vienybėje ginant tikėjimą.
Filipiečiams 2. Paulius toliau skatina Bažnyčios narius būti vieningus ir atkreipia dėmesį į pavyzdį Jėzaus Kristaus, kuris, rodydamas meilę, paklusnumą ir nuolankumą, nusileido iš ikižemiško dieviškumo į mirtingąjį gyvenimą. Vieną dieną visi išpažins Jėzų Kristų kaip Viešpatį. Paulius nurodo Bažnyčios nariams darbuotis savo išgelbėjimui.
Filipiečiams 3. Paulius perspėja judaistus. Jis aprašo ankstesnį savo, kaip fariziejaus, gyvenimą ir kaip jis savo noru paaukojo viską sekdamas Jėzumi Kristumi. Jis ragina šventuosius sekti jo pavyzdžiu veržiantis pirmyn išsigelbėjimo link. Paulius aiškina, kad Jėzus Kristus pakeis mūsų mirtingus kūnus į šlovingus kaip Jo.
Filipiečiams 4. Paulius skatina šventuosius džiūgauti Viešpatyje. Jis ragina juos nerimą pakeisti malda ir dėkingumu, pažadėdamas Dievo ramybės džiaugsmą, pranokstantį bet kokį supratimą. Paulius kviečia Bažnyčios narius mąstyti apie tai, kas yra sąžininga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, verta gero žodžio ir dora. Jis prisipažįsta, kad visa gali Kristuje, kuris jį stiprina.