Jono 12

Įvadas

Marija iš Betanijos, Mortos ir Lozoriaus sesuo, patepė Jėzaus kojas simboliškai pažymėdama Jo artėjančią mirtį ir palaidojimą. Kitą dieną Jėzus šlovingai įžengė į Jeruzalę ir išpranašavo Savo mirtį. Nepaisant Jo stebuklų, kai kurie žmonės netikėjo, kad Jis yra Gelbėtojas – pažadėtasis Mesijas. Jis mokė apie tikėjimo ir netikėjimo Juo pasekmes.

Jono 12:1–19

Marija patepa Jėzui kojas, ir Jis šlovingai įžengia į Jeruzalę.

Raštų studijavimo žurnale nupieškite arba aprašykite vieną iš Naujajame Testamente aprašytų Gelbėtojo stebuklų. Pamąstykite, kaip tai, kad regėtumėte tokį stebuklą, galėtų paveikti jūsų tikėjimą Gelbėtoju.

Studijuodami Jono 12 skyrių ieškokite skirtingų būdų, kaip žmonės reagavo į Gelbėtojo stebuklus, ir tiesų, padėsiančių suprasti jų reakcijas.

Jono 12:1–9 skaitome, kad likus šešioms dienoms iki Paschos, Jėzus su keletu draugų vakarieniavo Betanijoje, mažame miestelyje netoli Jeruzalės. Marija, Mortos ir Lozoriaus sesuo, patepė Jėzaus kojas brangiu aliejumi. Judas Iskarijotas ėmė protestuoti dėl tokio brangaus aliejaus naudojimo, sakydamas, kad pinigus buvo galima išdalinti vargšams (žr. Jono 12:4–5). Tačiau „jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas“ (Jono 12:6). Žodžiai „turėti rankose kasą“ reiškia, kad Judas buvo keliaujančiųjų kartu su Gelbėtoju iždininkas.

Daugelis žmonių išgirdo Jėzų esant Betanijoje ir atėjo pamatyti Jį ir Lozorių, kurį Jėzus buvo prikėlęs iš mirusiųjų. Atminkite, jog dėl to, kad Jėzus prikėlė Lozorių gyventi, žydų vadovai pradėjo planuoti, kaip Jėzų nužudyti.

Perskaitykite Jono 12:10–11 ir raskite, ką aukštieji kunigai norėjo padaryti Lozoriui.

Kodėl aukštieji kunigai norėjo nužudyti Lozorių?

Aukštieji kunigai troško Lozoriaus mirties, nes norėjo sunaikinti Gelbėtojo stebuklo įrodymą. Kaip apibūdintumėte skirtingas reakcijas žmonių, sužinojusių, kad Jėzus prikėlė Lozorių iš mirties?

Jono 12:12–16 sužinome, kad dieną po to, kai Marija patepė Jėzaus kojas, Jis šlovingai įžengė į Jeruzalę. Perskaitykite Jono 12:17–19 ir raskite, ką Gelbėtojui šlovingai žengiant į Jeruzalę, darė žmonės, girdėję, kad Jėzus prikėlė Lozorių iš mirties.

Atkreipkite dėmesį, kaip, pasak 19 eilutės, į šį įvykį reagavo fariziejai? Jie jautė, jog pastangos užkirsti kelią, kad žmonės nebesektų Jėzumi, nuėjo perniek. Kaip manote, kodėl vieni apie Jėzaus stebuklus girdėję žmonės tikėjo Jį ir sekė paskui Jį, o kiti pasirinko Jį atmesti?

Jono 12:20–36

Jėzus išpranašauja savo mirtį

Jono 12:20–22 skaitome, kad graikai (Jono 12:20), tikriausiai atsivertę į judaizmą ir atvykę į Jeruzalę švęsti Paschos, norėjo susitikti su Jėzumi. Sužinojęs jų norą, Jėzus mokė apie netrukus Jį ištiksiančius kančią, mirtį ir prisikėlimą.

Perskaitykite Jono 12:23–24 ir raskite, ko Jėzus mokė apie Savo mirtį. Galite pažymėti, ką radote.

Gelbėtojo nuoroda, kad kviečio grūdui reikia kristi į žemę ir mirti (Jono 12:24) tam, kad duotų daug vaisiaus, yra metafora to, kad Jis nugalės mirtį ir nuodėmę. Jo Apmokėjimas suteiks galimybę visiems žmonėms būti prikeltiems, taip pat atneš amžinąjį gyvenimą Jį tikintiems, atgailaujantiems ir vykdantiems Jo įsakymus. Jono 12:25–26 skaitome, kad Viešpats ragino visus žmones negailėti savęs ir Jam tarnauti.

Jono 12:27–31 skaitome, kad jausdamas artėjančią kančią Jėzus nutarė nieko nelaukdamas įgyvendinti Savo tikslą. Jis meldė, kad būtų pašlovintas Tėvo vardas, o Jo klausiusieji išgirdo balsą, liudijantį, kad Jis bus pašlovintas. Tėvo teiginys atspindi, kad Jis visiškai pasitiki tuo, jog Jo Sūnus atliks Apmokėjimą.

Perskaitykite Jono 12:32–33 ir raskite, apie kokią kančią keliančią mirtį kalbėjo Gelbėtojas ir kokias pasekmes ši mirtis turės žmonijai.

Išgirdę Jėzaus mokymus, žmonės teiravosi, kas yra „Žmogaus Sūnus“, kuris „turės būti iškeltas“ (Jono 12:34). Iš Jono 12:35–36 sužinome, kad Jėzus atsakė apibūdindamas Save kaip šviesą. Jėzus paragino žmones vaikščioti šviesoje, kol Jis tebėra su jais.

Jono 12:37–50

Jis moko apie tikėjimo ir netikėjimo Juo pasekmes

Ar atsimenate, kad Jono 12:9–11 skaitėte, kaip žmonės reagavo į Gelbėtojo stebuklus? Perskaitykite Jono 12:37 ir raskite, kaip kai kurie žmonės reagavo į Jėzaus stebuklus.

Šios skirtingos reakcijos į Jėzaus atliktus stebuklus rodo, jog vien tik stebuklų nepakanka, kad tikėtume Jėzų Kristų.

Nors vien tik stebuklai neįžiebia tikėjimo Jėzumi Kristumi, pagalvokite, kaip jie gali paveikti mūsų tikėjimą Juo.

Iš Jono 12:38–41 sužinome, jog išsipildė Izaijo pranašystės (žr. Izaijo 6:9–10; 53:1–3), nes buvo Jėzumi netikėjusių žmonių. Nepaisant didžių Gelbėtojo darbų, kai kurie žmonės pasirinko būti Jam akli ir kietaširdžiai.

Vyresnysis Džeritas V. Gongas iš Septyniasdešimties liudijo apie palaiminimus, ateinančius dėl to, kad pasirenkame tikėti Jėzų Kristų ir Juo sekti:

„Tikėjimas yra pasirinkimas [žr. Mozijo 4:9]. […]

Pasirinkę tikėti, mes viską suprantame ir matome kitaip. Taip matydami ir gyvendami esame laimingi ir patiriame džiaugsmą, kurį gali teikti tik Evangelija“ (“Choose Goodness and Joy,” New Era, Aug. 2011, 44).

Apmąstykite vyresniojo Gongo teiginį, kad „tikėjimas yra pasirinkimas“. Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką šis teiginys reiškia jums.

Perskaitykite Jono 12:42–43 ir raskite, kodėl kai kurie žydų valdytojai atvirai nerodė savo tikėjimo Jėzumi.

Savais žodžiais paaiškinkite, ką, jūsų manymu, reiškia žodžiai „žmonių pagarbą brangino labiau už Dievo garbę“ (Jono 12:43):

Iš šių eilučių sužinome, kad rūpinimasis įtikti kitiems, o ne Dievui, gali trukdyti atvirai rodyti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija. Galite užsirašyti šią tiesą Raštuose.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į vieną, ar daugiau, šių klausimų:
1. Pagalvokite apie pavyzdžius, kaip rūpinimasis įtikti kitiems, o ne Dievui, trukdo žmonėms atvirai reikšti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija?
2. Kaip galime išreikšti tai, kad mums labiau rūpi patikti Dievui, o ne mus supantiems žmonėms?
3. Kokios galimos teigiamos pasekmės to, kad reiškiame tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija?

Prisiminkite akimirką, kai buvote visiškoje tamsoje. Pagalvokite, kaip jautėtės. Ar jautėte galimą pavojų? Kaip tuomet jums būtų pravertusi šviesa?

Kuo fizinė tamsa panaši į dvasinę tamsą?

Kodėl pavojinga gyventi dvasinėje tamsoje?

Perskaitykite Jono 12:44–46 ir raskite, kaip laiminami tie, kurie tiki Jėzų Kristų.

Iš 46 eilutės sužinome šį principą: jei tikime Jėzų Kristų, nereikia gyventi dvasinėje tamsoje.

Apmąstykite, kodėl Jėzus Kristus yra šviesa ir kaip tikėjimas Juo gali iš gyvenimo pašalinti dvasinę tamsą?

Pasirinkite vieną iš šių temų: mūsų fizinių kūnų paskirtis, pramogos ir žiniasklaida, ramybės ir laimės siekimas, santuoka ir šeima, gyvenimas po mirties, ir Raštų studijavimo žurnale atsakykite į toliau pateikiamus du klausimus. Jeigu įmanoma, galite šiuos klausimus su kuo nors aptarti ir užrašyti apie ką kalbėjote.
1. Ką dvasinėje tamsoje esantys žmonės gali manyti šia tema?
2. Kokios šviesos, arba krypties ir aiškumo, šia tema teikia Jėzus Kristus ir Jo Evangelija?

Pagalvokite, kaip principas, kurio mokoma Jono 12:46, gali padėti suprasti, kodėl į kai kuriuos dalykus ar į kai kurias problemas žvelgiame kitaip negu kiti žmonės. Atminkite, kad į kai kuriuos dalykus ar į kai kurias problemas galime žvelgti panašiai kaip ir kitų tikėjimų žmonės. Yra Šventosios Dvasios dovanos neturinčių žmonių, kurie nepaisant to tvirtai tiki Jėzų Kristų ir kurių pasirinkimus apšviečia Kristaus šviesa (žr. Moronio 7:16–19; DS 88:7, 11) bei Jo mokymai.

Jono 12:47–50 užrašytas Jėzaus paaiškinimas, kad netikintys Jo žodžiais ir Jį atmetantys bus teisiami pagal Jo ištartus žodžius, kuriuos Jam davė kalbėti Dangiškasis Tėvas.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Jono 12 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: