Jono 7

Įvadas

Jėzus dalyvavo Palapinių šventėje Jeruzalėje ir šventykloje mokė žmones, kaip jie gali gauti liudijimą, kad Jo mokymai yra iš Dievo Tėvo. Kadangi žmonės nesutarė, kas Jis toks, liudydamas apie savo dieviškumą Jėzus vartojo vandens ir šviesos vaizdinius. Jis taip pat mokė juos apie Šventąją Dvasią.

Jono 7:1–13

Jėzus dalyvauja Palapinių šventėje

Ar jums kada nors buvo įdomu, ar Jėzus turėjo brolių ir seserų?

Anot Raštų, Juozapas ir Marija po Jėzaus gimimo susilaukė daugiau vaikų, kurie augo kartu su Juo. Vis dėlto, kadangi Jėzus Kristus buvo Marijos ir Dievo Tėvo, o ne Juozapo sūnus, šie žmonės buvo jo įbroliai ir įseserės (žr. Mato 13:55–56; Morkaus 6:3).

Pamąstykite, koks būtų gyvenimas augant tuose pačiuose namuose kartu su Jėzumi.

Ar manote, kad būtų lengviau Juo patikėti, jei būtumėte augę kartu su Juo? Kodėl taip arba ne?

Jono 7 skyriuje skaitome, ką apie Jėzų manė kai kurie Jo „broliai“ (Jono 7:3, 5). Šiuo atveju žodžiu broliai greičiausiai vadinami jo įbroliai, nors gali būti, kad tarp jų buvo ir kitų artimų giminaičių.

Perskaitykite Jono 7:1–5 ir suraskite, ką apie Jėzaus brolius rašė Jonas.

Apmąstykite šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Liudijimas apie Kristaus dieviškumą ir jo Evangelijos gelbstinčią galią neįgyjamas automatiškai per giminystės ryšius. Jis įgyjamas asmeniniu paklusnumu tiems amžiniesiems įsakymams, kuriais tas liudijimas yra grindžiamas. […]

Juozapo ir Marijos sūnūs dažnai yra įvardijami kaip Jėzaus „broliai“. […] Nors jie augo tuose pačiuose namuose, o juos augino geri bei rūpestingi Juozapas ir Marija, nors jie žinojo Jėzaus mokymus, Jo tarnystę ir stebuklus, vis dėlto šie artimi giminaičiai dar nebuvo priėmę Jo kaip Mesijo“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:437).

Kaip atsakytumėte į klausimą, kaip įmanoma, kad kai kurie Jėzaus šeimos nariai Juo dar netikėjo, nors žinojo Jo mokymus ir stebuklus?

Atkreipęs dėmesį į tai, kad tuo metu, kai buvo užrašytas Jono 7 skyrius, Jėzaus broliai „dar nebuvo priėmę Jo kaip Mesijo“, vyresnysis Makonkis paaiškino: „Vis dėlto kiek vėliau jie visi atsivertė (Apaštalų darbų 1:14); apie vieną iš jų Paulius rašė kaip apie „Viešpaties brolį Jokūbą“ (Gal 1:19), kuris turėjo tarnauti šventuoju apaštalu; ir dar vienas Judas, kuris prisistatė kaip „Judas […] Jokūbo brolis“ (Judo 1), parašė Judo laišką“ (Doctrinal New Testament Commentary, 1:437).

Jono 7 skyriuje aprašomi Jeruzalėje vykusios Palapinių šventės įvykiai (žr. Jono 7:2). Per šią šventę, kurią žydai laikė didžiausia ir džiaugsmingiausia iš visų (Bible Dictionary, „Feasts“), daugybė žydų atvykdavo į Jeruzalę paminėti Dievo palaiminimų, suteiktų Izraelio vaikams, kai po išvadavimo iš vergovės Egipte, šie buvo apsistoję tyruose (žr. Kunigų 23:39–43). Jie taip pat šventė ir reiškė padėkas kasmet nurinkę vaisių ir grūdų derlių (žr. Išėjimo 23:16). Šventė trukdavo aštuonias dienas.

Atkreipkite dėmesį į tai, jog, pagal Jono 7:3–4, Jėzaus broliai norėjo, kad Jis eitų į Jeruzalėje vykusią Palapinių šventę, matyt, manydami, kad, jeigu Jis iš tiesų Mesijas, Jis turėtų nuvykti į Jeruzalę ir pareikšti tai visiems ten susirinkusiesiems.

Jono 7:6–10 užrašyta, kad Jėzus atidėjo kelionę į šventę, tačiau paragino ten vykti Savo brolius. Po kelių dienų, šventei jau įsibėgėjus, Jis atvyko paslapčia, nes žinojo, kad kai kurie žydų vadovai Jeruzalėje norėjo Jį nužudyti, tačiau jo mirties laikas dar nebuvo atėjęs.

Perskaitykite Jono 7:11–13 ir raskite, ką apie Jėzų kalbėjo žmonės Jeruzalėje.

Šiomis dienomis, lygiai taip pat kaip Jėzaus dienomis, apie Jėzų Kristų yra daugybė nuomonių. Kai kurie žmonės žino ir liudija, kad Jis yra Dievo Sūnus ir žmonijos Gelbėtojas. Kiti tiki, kad Jis buvo didis mokytojas arba pranašas. Visgi yra žmonių, atmetančių Jėzaus Kristaus dieviškumą ir Jo mokymų teisingumą arba bijančių Juo atvirai sekti. Toliau studijuodami Jono 7 skyrių ieškokite, kaip galite sužinoti, kad Jėzus Kristus yra jūsų Gelbėtojas ir kad Jis moko tiesos.

Jono 7:14–36

Jėzus Kristus moko žydus šventykloje

Šventykla buvo visų Palapinės šventės renginių centras. Perskaitykite Jono 7:14–15 ir išsiaiškinkite, ką Jėzus ten darė. Galbūt norėsite Raštuose pasižymėti žmonių reakcijas.

Žydai buvo nustebę, kad Jėzus moko taip išsamiai ir išmintingai „visai nesimokęs“ arba nemokytas žydų mokytojų ir nelankęs jų mokyklų. Perskaitykite Jono 7:16–18 ir raskite, ką, pasak Jėzaus, žmonės galėtų daryti norėdami žinoti, ar Jo doktrina, arba mokymai, yra tikri. Galite pasižymėti, kas Jėzui davė doktriną, kurios Jis mokė.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šį klausimą ir atlikite toliau pateikiamą užduotį:
1. Kaip žmogus gali sužinoti, kad Jėzaus doktrina iš tiesų yra nuo Dievo?
2. Iš to, ko Viešpats mokė šventykloje, sužinome, kad vykdydami Dangiškojo Tėvo valią gausime liudijimą apie Jo doktriną. Pasidalinkite savo nuomone, kodėl šis principas yra teisingas.

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros sakė: „Mes įgyjame liudijimą apie Evangelijos principus, kai paklusniai pagal juos gyvename. Išganytojas sako: „Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos“ [Jono 7:17]. Liudijimas apie maldos galingumą ateina, kai žmogus nuolankiai ir nuoširdžiai meldžiasi. Liudijimas apie dešimtinę ateina mokant dešimtinę“ („Tikiu, padėk mano netikėjimui“, 2003 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ko prezidentas Faustas moko apie tai, ką turime daryti, norėdami įgyti liudijimą apie Evangelijos principus?

Prisiminkite, kad kai kurie Jėzaus broliai netikėjo, kad Jis buvo pažadėtasis Mesijas, tačiau vėliau įgijo liudijimus ir atsivertė. Kaip anksčiau parašytas principas padėjo minėtiems šeimos nariams įgyti liudijimą apie Jėzų Kristų ir Jo mokymus?

Pacitavusi Jono 7:17, visuotinė Merginų organizacijos prezidentė Bonė L. Oskarson mokė: „Kartais bandome tai daryti atvirkščiai. Kaip pavyzdį galime panaudoti tokį požiūrį: aš būsiu laimingas gyvendamas pagal dešimtinės įsakymą, bet iš pradžių turiu žinoti, kad tai yra tikra. Galbūt mes net melsimės, kad gautume liudijimą dėl dešimtinės įstatymo, ir tikėsimės, kad Viešpats mus palaimins tokiu liudijimu prieš mums užpildant dešimtinės lapelį. Tai tiesiog taip nevyksta. Viešpats tikisi, kad panaudosime savo tikėjimą. Kad įgytume liudijimą apie dešimtinę, turime nuolat ir nuoširdžiai mokėti visą dešimtinę. Šis būdas tinka visiems Evangelijos principams: tiek skaistybės įstatymui, tiek kuklumo principui, Išminties žodžiui ar pasninko įstatymui“ („Būkite atsivertę“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Jei atlikdami kitas dvi užduotis būsite įkvėpti užrašyti ką nors pernelyg asmeniško, savo atsakymą galite užrašyti asmeniniame dienoraštyje arba ant atskiro lapo, o Raštų studijavimo žurnale pasižymėti, kad užduotį atlikote.

Užbaikite toliau pateikiamą teiginį savo Raštų studijavimo žurnale užrašydami Evangelijos įsakymą ar principą, apie kurio tikrumą sužinojote stengdamiesi jį vykdyti: „Aš žinau, kad yra tiesa, nes stengdamasis jo laikytis .“ Galbūt norėsite savo atsakymu pasidalinti su kuo nors, kam, jūsų manymu, šis liudijimas padėtų sustiprėti.
Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite Evangelijos tiesą, įsakymą ar mokymą, apie kurios ar kurio tikrumą norėtumėte turėti stipresnį liudijimą. Tuomet užrašykite, ką darysite, kad jūsų liudijimas apie šią tiesą, šį įsakymą ar mokymą sustiprėtų taikant Jono 7:17 esantį principą.

Jono 7:19–36 paaiškinama, kad Jėzus priekaištavo žydų vadovams dėl to, jog jie atmetė Jo mokymus bei stebuklus ir norėjo Jį nužudyti. Šiose eilutėse taip pat rašoma, jog daug žmonių pradėjo galvoti, kad Jis yra Mesijas, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.

Jono 7:37–53

Jėzus Kristus moko apie Šventosios Dvasios dovaną

Prisiminkite, kada buvote ištroškę. Įsivaizduokite, kad rankoje laikote tuščią puodelį. Ar galėtumėte numalšinti troškulį iš šio tuščio puodelio? Ko jums dar reikėtų?

Neskubėdami atsigerkite vandens. Tai darydami apmąstykite, kodėl vanduo jums yra būtinas. Galite padėkoti Dangiškajam Tėvui maldoje už tai, kad suteikia vandens jums ir jūsų šeimai.

Izraelyje nebuvo didelio švaraus vandens šaltinio, kurio pakaktų visiems. Gyvybę palaikė tik jų vandens atsargas papildantis lietaus vanduo. Vyresnysis Briusas R. Makonkis paaiškino, kodėl tuo metu vykusioje šventėje vanduo buvo „vienas iš švenčiausių ir reikšmingiausių dalykų žydų garbinimo apeigose“:

„Kiekvieną aštuonias dienas trukusios Palapinių šventės dieną […] buvo priimta, kad kunigai, kaip tarnavimo šventykloje dalį, auksiniais indais [ąsočiais] semdavo vandenį iš po šventyklos kalno tekėjusio Šilojaus ir liedavo jį ant altoriaus. Tuomet būdavo dainuojami Izaijo žodžiai: „Su džiaugsmu jūs semsite vandenį iš išgelbėjimo versmių.“ (Iz 12:3.) Būtent šią religinio kulminacinio taško akimirką Jėzus žengė į priekį ir pasiūlė įpilti gaivaus gyvojo [gėrimo], kuris numalšintų labiausiai ištroškusią dvasią“ (Doctrinal New Testament Commentary, 1:446).

Perskaitykite Jono 7:37–39 ieškodami, ką žmonėms siūlė Gelbėtojas.

Džozefo Smito Vertimo Jono 7:39 teigiama, kad po Jėzaus pašlovinimo tikintiesiems buvo pažadėta Šventoji Dvasia.

Žodžiai „iš to vidaus“ (Jono 7:38) reiškia, kad gyvasis vanduo tekės ne iš kokio nors išorinio šaltinio, o iš tikinčiojo. Galbūt norėsite Jono 7:39 pasižymėti, kas vadinama gyvuoju vandeniu.

Angliškame Biblijos žodyne paaiškinama, kad „Raštuose nėra tiksliai nurodoma priežastis, kodėl Jėzaus mirtingosios kelionės metu Šventoji Dvasia veikė žydus ne visa galia“ (Jono 7:39; 16:7). Teiginys, kad Šventoji Dvasia atėjo tik po Jėzaus Kristaus prisikėlimo, neišvengiamai galioja tik tam Evangelijos laikotarpiui, nes yra apsčiai įrodymų, kad Šventoji Dvasia veikė ankstesniais Evangelijos laikotarpiais. Be to, šis teiginys galioja tik kalbant apie tai, kad dar nebuvo Šventosios Dvasios dovanos, nes Šventosios Dvasios galia veikė per Jono Krikštytojo ir Jėzaus tarnystę; priešingu atveju niekas nebūtų galėjęs įgyti liudijimo apie šių vyrų mokymų tiesą (Mt 16:16–17; taip pat žr. 1 Kor 12:3)“ (Bible Dictionary, „Holy Ghost“).

Iš Gelbėtojo mokymų, aprašytų Jono 7:37–39, sužinome, kad atėję pas Jėzų Kristų ir Juo tikėdami mes būsime pripildyti Šventosios Dvasios. Tie, kurie patys yra pripildyti Šventosios Dvasios, gali daryti gerą įtaką kitiems.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kada Šventoji Dvasia jums darė įtaką (arba jūs buvote jos pripildyti) ir dėl to galėjote daryti gerą įtaką kitiems.

Jono 7:40–53 skaitome, jog fariziejai norėjo, kad Jėzus būtų suimtas. Jėzaus suimti pasiųsta sargyba išgirdo Jėzų pamokslaujantį. Jie sugrįžo Jo nesuėmę ir pasakė fariziejams, kad dar nėra girdėję, jog kas nors pamokslautų taip, kaip Gelbėtojas, ir todėl supykdė fariziejus. Nikodemas, Gelbėtoją nakčia aplankęs fariziejus (žr. Jono 3:1–2), priminė pažįstamiems fariziejams ir aukštiesiems kunigams, kad pagal jų įstatymą negalima nieko pasmerkti, to žmogaus pirma neišklausius.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Jono 7 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: