Evangelijos pagal Luką studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šią knygą?
Evangelijoje pagal Luką randame papildomą liudijimą apie daugelį tiesų, aprašytų Evangelijose pagal Matą ir Morkų, joje taip pat randame niekur kitur neaprašytų įvykių. Evangelija pagal Luką gali praplėsti jūsų supratimą apie Jėzaus Kristaus mokymus ir padėti jums dar labiau vertinti Jo žemiškosios tarnystės metu bei per Jo beribį Apmokėjimą parodytą meilę ir atjautą visai žmonijai.
Kas parašė šią knygą?
Lukas yra šios Evangelijos autorius. Jis buvo gydytojas (žr. Kolosiečiams 4:14) ir „Jėzaus Kristaus pasiuntinys“ (Joseph Smith Translation, Luke 1:1). Lukas buvo vienas iš Pauliaus „bendradarbi[ų]“ (Filemonui 1:24) ir Pauliaus porininkas misionierius (žr. 2 Timotiejui 4:11). Lukas taip pat parašė Apaštalų darbų knygą (žr. Raštų rodyklėje, „Lukas“).
Kada ir kur tai buvo parašyta?
Nors tiksliai nežinoma, kada Lukas parašė savo evangeliją, labai tikėtina, kad ji buvo parašyta antroje pirmojo amžiaus po Kr. pusėje. Luko šaltiniai buvo „nuo pradžios savo akimis mačiusieji“ (Luko 1:2) Gelbėtojo žemiškąją tarnystę ir prisikėlimą. Mes nežinome, kur Evangelija pagal Luką buvo parašyta.
Kam ji buvo parašyta ir kodėl?
Lukas rašė su mintimi, kad pagrindiniai Evangelijos skaitytojai bus kitataučiai, ir Jėzų Kristų aprašė kaip žydų ir kitataučių Gelbėtoją. Lukas šią evangeliją parašė konkrečiai Teofiliui (žr. Luko 1:3), kas išvertus iš graikų kalbos reiškia „Dievo draugas“ arba „Dievo mylimasis“ (žr. Bible Dictionary, “Theophilus”). Akivaizdu, kad Teofilis jau buvo mokytas apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymus (žr. Luko 1:4). Lukas tikėjosi dar geriau išmokyti ir sistemiškai atpasakojo Gelbėtojo misiją ir tarnystę. Jis norėjo, kad skaitantieji jo liudijimą įsitikintų (Luko 1:4) Dievo Sūnaus, Jo atjautos, Apmokėjimo ir prisikėlimo tikrumu.
Kokie išskirtiniai šios knygos bruožai?
Evangelija pagal Luką yra ilgiausia iš keturių evangelijų ir ilgiausia knyga Naujajame Testamente. Vienos iš žinomiausių krikščioniškų istorijų yra aprašytos Evangelijoje pagal Luką: Jono Krikštytojo gimimas ir jį lydėjusios aplinkybės (žr. Luko 1:5–25, 57–80); tradicinė Kalėdų istorija (žr. Luko 2:1–20); pasakojimas apie dvylikametį Jėzų šventykloje (žr. Luko 2:41–52); palyginimai apie gerąjį samarietį (žr. Luko 10:30–37), sūnų palaidūną (žr. Luko 15:11–32) bei turtuolį ir Lozarių (žr. Luko 16:19–31); pasakojimas apie dešimt raupsuotųjų (žr. Luko 17:11–19) ir pasakojimas apie prisikėlusį Viešpatį drauge su savo mokiniais kelyje į Emausą (žr. Luko 24:13–32).
Kiti tik Evangelijai pagal Luką priskiriami elementai – tai Jono Krikštytojo mokymai, kurių nerasime kitose evangelijose (žr. Luko 3:10–14); Jėzaus Kristaus pamaldumo akcentavimas (žr. Luko 3:21; 5:16; 9:18, 28–29; 11:1) ir Septyniasdešimties pašaukimo, mokymo ir misionieriško darbo aprašymas (žr. Luko 10:1–22). Be to, Lukas vienintelis evangelijų autorius, paminėjęs, kad Gelbėtojas Getsemanėje praliejo kraują ir kad Jam tarnavo angelas (žr. Luko 22:43–44).
Kadangi Evangelijos pagal Luką pasakojimas prasideda ir baigiasi šventykloje, joje mokoma apie šventyklos, kaip pagrindinės Dievo reikalų su žmonija vietos, svarbą (žr. Luko 1:9; 24:53).
Knygos planas
Luko 1–3. Pasakojama apie Jono Krikštytojo ir Jėzaus Kristaus gimimą ir misiją. Liudytojai paliudija, kad vaikelis Jėzus yra Mesijas. Būdamas dvylikos metu Jėzus moko šventykloje. Jonas Krikštytojas skelbia atgailą ir pakrikštija Jėzų. Lukas užrašo Jėzaus genealogiją.
Luko 4–8. Jėzus Kristus gundomas dykumoje. Nazarete Jis pasiskelbia esąs Mesijas ir yra atstumiamas. Jis išsirenka Dvylika Apaštalų ir moko savo mokinius. Jis atleidžia nuodėmes ir padaro daug stebuklų.
Luko 9–14. Dvylika Apaštalų išsiunčiami skelbti Evangelijos ir gydyti. Jėzus Kristus pamaitina daugiau nei 5 000 žmonių ir atsimaino ant kalno. Jis pašaukia Septyniasdešimt ir išsiunčia juos mokyti. Jis moko apie mokinystę, veidmainystę ir teisimą. Jis moko palyginimo apie gerąjį samarietį.
Luko 15–17. Jėzus Kristus moko palyginimais. Jis moko apie įžeidimus, tikėjimą ir atlaidumą. Jis išgydo dešimt raupsuotųjų ir moko apie Savo antrąjį atėjimą.
Luko 18–22. Jėzus Kristus toliau moko palyginimais. Jis išgydo akląjį ir moko Zachiejų. Jis triumfiškai įžengia į Jeruzalę, pravirksta dėl miesto ir išvalo šventyklą. Jis išpranašauja Jeruzalės sunaikinimą ir kalba apie ženklus, lydėsiančius Jo antrąjį atėjimą. Jis įsteigia sakramentą, moko savo apaštalus ir kenčia Getsemanėje. Jį išduoda, suima, iš Jo šaiposi, Jis mušamas ir tardomas.
Luko 23–24. Jėzus Kristus teisiamas Piloto ir Herodo, nukryžiuojamas ir palaidojamas. Angelai prie kapo ir du mokiniai kelyje į Emausą liudija, kad Jėzus Kristus prisikėlė. Gelbėtojas pasirodo savo mokiniams Jeruzalėje, pažada Savo apaštalams, kad jiems bus suteikta Dievo galia, ir pakyla į dangų.