11 dalis. 2 diena. Luko 13–15

11 dalis. 2 diena

Luko 13–15

Įvadas

Jėzus gydė per šabą, mokė apie atgailą ir Dievo karalystę. Taip pat palyginimais Jis mokė apie nuolankumą ir mokinystės kainą. Fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėjo dėl to, kad Gelbėtojas bendravo su muitininkais ir nusidėjėliais. Gelbėtojas į tai atsakė palyginimais apie paklydusią avelę, pamestą drachmą ir sūnų palaidūną.

Luko 13:1–14:14

Jėzus išgydo per šabą ir moko apie nuolankumą ir rūpinimąsi tais, kuriems prasčiau sekasi

Įsivaizduokite, kad su draugais sėdite prie pietų stalo ir jie pastebi skurdžiai apsirengusį mokinį, kuris sėdi vienas. Kažkas iš jūsų grupės negražiai pašmaikštauja apie mokinio išvaizdą, ir daugelis iš jūsų draugų nusijuokia.

Įvardykite kelis būdus, kaip galėtumėte reaguoti tokioje situacijoje.

Studijuodami Luko 13–14 išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas mokė apie bendravimą su žmonėmis, kuriems prasčiau sekasi.

Luko 13 skyriuje skaitome, kad Gelbėtojas mokė palyginimu apie figos medį, kuris bus nukirstas, jei neatneš vaisių. Šis palyginimas buvo skirtas žydams, kurie turėjo nešti gerą vaisių, ir moko, kad visi pražūsime, jei neatgailausime. Šabo dieną Jėzus išgydė moterį. Dievo karalystę Jis palygino su išaugusia garstyčios sėkla ir mokė, kas įžengs Jo karalystėn. Jis taip pat sielojosi dėl artėjančio Jeruzalės sunaikinimo.

Luko 14:1–6 skaitome, kad Gelbėtojas buvo pakviestas į vieno fariziejų vyresniojo namus vakarienei per šabą. Prieš vakarienę Gelbėtojas išgydė vandenlige sergantį žmogų (jo kūnas ištindavo dėl susikaupusių skysčių).

Perskaitykite Luko 13:15–16 ir Luko 14:5–6 ir raskite, ką Gelbėtojas atsakė fariziejams, Jį apkaltinusiems šabo laužymu dėl to, kad išgydė moterį ir vyrą.

Ko iš Gelbėtojo pavyzdžio galime pasimokyti apie šabo šventimą? Galime pasimokyti, kad Jėzus, patarnaudamas žmonėms per šabą, parodė, kokius teisius darbus galime nuveikti. Tai prieštaravo fariziejų, kurie pateisindavo pagalbą gyvūnams per šabą, bet ne žmonėms, požiūriui. Įvertinkite, ką jūs darote per šabą. Ką per šabą galite daryti, kad būtumėte panašesni į Jėzų?

Luko 14:7–10 aprašytas palyginimas, kuriuo Gelbėtojas mokė Evangelijos tiesos apie ryšį tarp nuolankumo ir išaukštinimo. Pirmosios vietos (žr. Luke 14:7) tai vietos, kuriose sėdėdavo garbingi svečiai. Jėzus pamatė, kad kai kurie į puotą pakviesti žmonės veržėsi į vietas, skirtas garbingiems svečiams, ir mėgino atsisėsti kuo arčiau namų šeimininko.

Perskaitykite Luko 14:11 ir suraskite, ko Gelbėtojas mokė apie nuolankumą. Pažemintas reiškia, kad žmogui bus duota ne tokia svarbi vieta.

Perskaitykite Luko 14:12–14 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas mokė fariziejų, Jį pakvietusį vakarienei. Kodėl žmonės, tokie kaip šis fariziejus, savo draugus bei turtingus ir svarbius kaimynus kviečia vakarienės?

Gelbėtojo dienomis sužalotieji, luošieji ar aklieji dėl savo negalios, dažnai nesugebėdavo pasirūpinti savimi ir buvo vargšai. Kai kurie fariziejai niekino šiuos žmones. Kodėl mūsų dienomis žmonės kartais su panieka žiūri į kitus?

Toliau pateiktas principas, kurio galime pasimokyti iš šių eilučių: Viešpats mums padės, jei stengiamės padėti žmonėms, kuriems prasčiau sekasi.

Be atlygio, kurio sulauksime per prisikėlimą, Viešpats mus laimins ir šiame gyvenime, jeigu stengsimės padėti žmonėms, kuriems prasčiau sekasi (žr. Mato 6:4).

Raštų studijavimo žurnale atlikite vieną arba abi šias užduotis:
1. Aprašykite patyrimą, kai jūs ar jūsų pažįstamas buvote palaiminti dėl to, kad bandėte padėti kažkam, kam prasčiau sekasi. (Žmogui, kuriam prasčiau sekasi nebūtinai turi trūkti materialių dalykų; pvz., tai gali būti vienišas, draugų neturintis žmogus.)
2. Apmąstykite, kaip galite padėti nelaimėliams, ir užsibrėžkite tikslą jiems tarnauti.

Luko 14:15–35

Jėzus moko palyginimu apie didžiulę puotą ir mokinystės kainą

Įvardykite keletą dalykų, kuriuos mums, kaip Jėzaus Kristaus mokiniams, gali tekti paaukoti.

Kokių pasiteisinimų imtumėmės, jei susigundytume išvengti tokių aukų?

Jėzui patarus fariziejams pakviesti vargšus pavalgyti, kažkas kambaryje Jam tarė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo karalystės pokylyje!“(Luko 14:15.) Tai išgirdęs, Gelbėtojas davė palyginimą apie didelę puotą.

Perskaitykite Luko 14:16–24 ir suraskite, į kur buvo pakviesti žmonės palyginime ir kodėl kiti tą kvietimą atmetė.

Jėzus kalbėjo žydams, besielgiantiems kaip palyginime aprašyti žmonės, kurie pirmi buvo pakviesti į puotą. Kaip Jėzaus Kristaus Evangelija gali būti prilyginta didžiulei puotai? Kaip tie žmonės teisinosi, kodėl nepriėmė kvietimo į puotą? Ką tokie pasiteisinimai atskleidžia apie jų prioritetus?

Vienas principas, kurio pasimokome iš šio palyginimo, yra toks: jeigu savo prioritetams leisime užimti Viešpaties ir Evangelijos vietą, prarasime pažadėtus palaiminimus.

Peržvelkite sąrašą, kuriame įvardijote, ką jums, kaip Jėzaus Kristaus mokiniams, gali tekti aukoti, arba ko gali tekti atsisakyti. Kokius palaiminimus prarastumėte, jei nebūtumėte pasiryžę viso to aukoti? Ar kada nors manėte, kad aukojatės, tačiau vėliau suvokėte, kad gautieji palaiminimai buvo daug didesni už jūsų auką?

Baigęs mokyti šio palyginimo, Gelbėtojas miniai kalbėjo apie tai, ko Jis prašo savo mokinių. Perskaitykite Luko 14:25–27 ir išsiaiškinkite, ką, anot Gelbėtojo, turi daryti Jo mokiniai.

Luko 14:26 kontekste, graikiškasis žodis „neapykanta“ reiškia „mažiau mylėti“ arba „mažiau gerbti“. Gelbėtojas nepanaikino įsakymo „gerbk savo tėvą ir motiną“ (Išėjimo 20:12); Jis mokė apie prioritetus. Mokiniui pasišventimas šeimai turi eiti po pasišventimo Jėzui Kristui“ (Naujojo Testamento mokinio vadovėlis [Bažnyčios švietimo sistemos vadovėlis, 2015 m.], p. 165; taip pat žr. Mato 10:37;).

Žodis kryžius Luko 14:27 eilutėje susijęs su nukryžiavimu ir simbolizuoja pasiryžimą aukotis. Džozefo Smito vertimas padeda mums suprasti, kad „[nešti] savo kryžių“ (Luko 14:27) reiškia „atsisakyti visos bedievystės ir kiekvieno pasaulietiško geidulio bei laikytis [Viešpaties] įsakymų“ (Džozefo Smito vertimas, Mato 16:26 [Raštų rodyklė]).

Šios eilutės mus moko, kad Jėzaus Kristaus mokiniai turi būti pasiryžę viską paaukoti, kad sektų Juo. Šią tiesą galite užsirašyti Raštuose, paraštėje šalia Luko 14:25–27.

Pamokęs savo mokinius, ką daryti jie turi būti pasiryžę, Jėzus tarė: „Todėl, įsidėkite sau į širdį, kad turite daryti tai, ko jus mokysiu ir ką jums įsakysiu“ (Joseph Smith Translation, Luke 14:28). Šioje eilutėje įsidėti į širdį reiškia apsispręsti, arba tvirtai nuspręsti. Vienas principas, kurio galime pasimokyti iš šių eilučių yra tai, kad įsidėję į savo širdį daryti tai, ko moko Jėzus Kristus, arba ką Jis mums įsako, mes tampame Jo mokiniais.

Apmąstykite, kaip galime pasiekti tokį mokinystės lygį, kad savo širdyse būtume išties apsisprendę vykdyti Jėzaus Kristaus mokymus ir įsakymus.

Pabaigęs mokyti šių principų apie mokinystę, Gelbėtojas davė dar du palyginimus. Skaitydami Luko 14:28–30 ir Luko 14:31–33 apmąstykite, ką bendro turi šie du palyginimai.

Bokštas Nazareto kaimelyje Izraelyje, prilygstantis bokštui, aprašytam Luko 14:28–30

Gelbėtojas norėjo, kad Jo pasekėjai rimtai susimąstytų, ar yra pasiryžę aukoti viską, ko tik prireiks, kad iki galo išliktų Jo mokiniais (taip pat žr. Joseph Smith Translation, Luke 14:31). Galite pasibraukti Luko 14:33 eilutę, kurioje trumpai apibendrinami Gelbėtojo mokymai šiame skyriuje.

Pagalvokite, ką reikės paaukoti, kad būtumėte tikras Viešpaties Jėzaus Kristaus mokinys. Apmąstykite palaiminimus gyventi pagal Evangeliją ir amžinojo gyvenimo atlygį. Kokius sprendimus, kurie jums padėtų Viešpačiui, o ne kitiems dalykams teikti pirmenybę savo gyvenime, galėtumėte priimti jau dabar? Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šį klausimą ir užsibrėžkite kelis tikslus, padėsiančius jums tapti geresniu Jėzaus Kristaus mokiniu.

Luko 15

Jėzus moko palyginimais apie paklydusią avelę, pamestą drachmą ir sūnų palaidūną

Prisiminkite nutikimą, kai jūs suradote kažką svarbaus, ką buvote pametę. Kaip jūs jautėtės?

Prisiminkite vieną savo pažįstamą, kuris galimai yra dvasiškai pasiklydęs. Tai gali būti žmogus, kol kas nepriėmęs Jėzaus Kristaus Evangelijos arba šiuo metu negyvenantis pagal Evangelijos mokymus.

Studijuodami Luko 15 suraskite tiesas apie tai, kaip Dangiškasis Tėvas jaučiasi dėl dvasiškai pasiklydusiųjų ir ką mano apie mūsų pareigą jiems padėti.

Perskaitykite Luko 15:1–2 ir išsiaiškinkite, dėl ko murmėjo fariziejai.

Atsakydamas į fariziejų ir Rašto aiškintojų murmėjimą Gelbėtojas davė tris palyginimus: vieną apie avis, vieną apie drachmą ir vieną apie sūnų. Šie palyginimai turėjo suteikti vilties nusidėjėliams ir papeikti bei pasmerkti Rašto aiškintojų ir fariziejų veidmainiavimą ir apsimetinėjimą teisuoliais. Studijuodami šiuos palyginimus atkreipkite dėmesį į tai, kodėl kiekvieno palyginimo veikėjas pasiklysta ir kaip jis surandamas.

Perskaitykite visus palyginimus ir suraskite atsakymus į toliau pateiktos lentelės kairiame stulpelyje esančius klausimus. Užrašykite savo atsakymus jiems skirtoje vietoje.

Palyginimai apie pasiklydusias avis, drachmą ir Sūnų
Klausimai	Luko 15:3–7	Luko 15:8–10	Luko 15:11–32 (16 eilutėje žodis geidė reiškia, kad jis mielai, su džiaugsmu tai padarytų)
Kas paklydo?
Kodėl paklydo?
Kaip buvo rasta?
Kokie žodžiai ir frazės nusako suradusiųjų reakciją?

„Tėvas pažino jį iš tolo, […] pribėgo prie jo, […] ir pabučiavo“ (Luko 15:20).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad avis pasiklydo įprastose gyvenimo aplinkybėse, drachma pamesta dėl jos savininkės aplaidumo, o sūnus palaidūnas pasiklydo dėl to, kad maištavo.

Kokia, jūsų manymu, yra mūsų pareiga tiems, kurie paklydo, nepriklausomai nuo to, kodėl jie paklydo?

Atkreipkite dėmesį į frazes, nusakančias, kaip reaguota suradus avelę, drachmą ir sūnų. Prisiminkite, kad vienas iš šių palyginimų tikslų buvo papeikti fariziejus ir Rašto aiškintojus, kurie dėjosi esą teisūs ir murmėjo dėl to, kad Jėzus bendravo su muitininkais ir nusidėjėliais. Sakydamas, kad danguje būtų daugiau džiaugsmo „dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti“ (Luko 15:7), Jėzus mokė, kad danguje daugiau džiaugiamasi dėl atgailavusio nusidėjėlio nei dėl devyniasdešimt devynių teisuoliais apsimetančių fariziejų ir Raštų aiškintojų, kurie paskendę išdidume mano, kad jiems nereikia atgailauti.

Remiantis suradusiųjų reakcija, kaip užbaigtumėte toliau pateiktą teiginį: Kai padedame kitiems norėti atgailauti, mes jaučiamės .

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą: Ką galite daryti, kad padėtumėte žmogui, kuris dvasiškai pasimetęs ir neturi noro atgailauti arba artintis prie Dangiškojo Tėvo?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Luko 13–15 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: