11 dalis. 1 diena

Luko 10:38–12:59

Įvadas

Gelbėtojas Mortos namuose mokė Mariją ir Mortą. Vėliau savo mokinius Jis mokė daugybės tiesų apie maldą ir įspėjo dėl veidmainystės ir godumo.

Luko 10:38–42

Jėzus moko Mariją ir Mortą

1. Raštų studijavimo žurnale užrašykite tiek savo vakarykščių pasirinkimų, kiek galite per vieną minutę. Baigę peržvelkite visą sąrašą ir pasibraukite gerus pasirinkimus. Kokiose situacijose gali tekti rinktis tarp dviejų gerų dalykų?

Studijuodami Luko 10:38–42 suraskite principą, kuris, anot Gelbėtojo, gali padėti jums priimti sprendimus, ypač tais atvejais, kai reikia rinktis iš kelių gerų sprendimų.

Būdamas Judėjoje Jėzus keliavo į Betaniją, netoli nuo Jeruzalės esantį miestą, ir apsilankė Mortos, Marijos ir Lozoriaus namuose.

Perskaitykite Luko 10:38–40 ir išsiaiškinkite, ką Marija ir Morta nusprendė daryti Gelbėtojui lankantis jų namuose.

Jėzaus dienomis svetingumas buvo be galo svarbus. Morta stengėsi daryti tai, ko paprastai buvo tikimasi iš namų šeimininkės. Ji susitelkė į laikinuosius (fizinius) rūpesčius, tokius kaip maisto ruošimas ir pateikimas.

Atkreipkite dėmesį, jog Luko 10:40 eilutėje Morta jautėsi „susirūpinusi“ arba prislėgta ir norėjo, kad Marija jai padėtų.

Skaitydami Luko 10:41–42 išsiaiškinkite, koks buvo Gelbėtojo atsakas.

Ką Gelbėtojas turėjo omeny, sakydamas: „Reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį“ (Luko 10:42)?

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Pagirtina, kad Morta buvo „susirūpinusi visokiu patarnavimu“ [Luko 10:41], bet mokytis Evangelijos iš didžiausio Mokytojo buvo svarbiau“ („Geri, geresni ir geriausi dalykai“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pasakydamas, kad Marijos pasirinkta „geriausi[oji] dal[is] […] nebus iš jos atimta“ (Luko 10:42) Gelbėtojas omeny, tikriausiai, turėjo tai, kad pasirinkdama klausytis Gelbėtojo ir nesusitelkdama į laikinuosius, arba pasaulietinius, rūpesčius Marija gaus dvasinius palaminimus, kurie yra amžini.

Vienas principas, kurį sužinome iš Gelbėtojo žodžių Mortai yra toks: jeigu nuspręsime save pašvęsti dvasiniams reikalams, o ne laikiniesiems rūpesčiams, gausime nesibaigiančius palaiminimus.

Paliktoje tuščioje vietoje aprašykite keletą situacijų, kuriose žmogui gali tekti pasirinkti, ar pasišvęsti dvasiniams reikalams ar kitiems geriems, tačiau ne tokiems svarbiems rūpesčiams ar užsiėmimams:

Vyresnysis Ouksas taip pat mokė:

„Svarstydami įvairius pasirinkimus, turime atminti, jog nepakanka to, kad kai kurie dalykai yra geri. Kiti pasirinkimai yra geresni ar net geriausi. […]

Pasvarstykime, kaip mes naudojame savo laiką, pasirinkdami žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus, naršyti po internetą ar skaityti knygas bei žurnalus. Žinoma, yra gerai žiūrėti geras pramogines laidas ar gauti įdomios informacijos. Bet ne visi šios rūšies dalykai verti tos mūsų gyvenimo dalies, kurią jiems skiriame. Yra geresnių dalykų ir yra geriausių. Nurodydamas mums siekti išsilavinimo, Viešpats sakė: „Siekite iš geriausių knygų išminties žodžių“ (DS 88:118; kursyvas pridėtas). […]

Kai kurie asmeninio ar šeimos laiko leidimo būdai yra geresni, o kai kurie – geriausi. Turime atsisakyti kai kurių gerų dalykų, kad pasirinktume kitus, geresnius ar geriausius, kadangi jie ugdo tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir stiprina mūsų šeimas“ („Geri, geresni ir geriausi dalykai“).

2. Peržvelkite pirmos užduoties pasirinkimų sąrašą ir kiekvieną teigiamą pasirinkimą priskirkite „geram“, „geresniam“ ar „geriausiam“. Tada Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:

   1. Parašykite vieną dalyką, kaip buvote palaiminti dėl to, kad dvasiniams, o ne laikiniesiems reikalams teikėte pirmumą.

   2. Pasirinkite bent vieną dvasinį siekį, kuriam norėtumėte skirti daugiau dėmesio, ir parašykite tikslą, ką darysite, kad šiam dvasiniam siekiui skirtumėte pirmumą.

Luko 11

Jėzus moko savo mokinius apie maldą

Įsivaizduokite, kad esate nuolatinis misionierius ir mokote besidomintįjį, kuris yra kelis kartus meldęsis ir mano, kad Dangiškasis Tėvas neatsako į jo maldas. Besidomintysis svarsto, ar beverta ir toliau melstis. Ką pasakytumėte, kad padėtumėt šiam žmogui?

Studijuodami Luko 11 suraskite tiesas, kurios galėtų padėti žmogui, manančiam, kad Dievas neatsako į jo maldas.

Anot Luko 11:1–4, išklausęs Gelbėtojo maldos, vienas Jo mokinys paprašė Jo pamokyti melstis. Gelbėtojas taip ir padarė. Tada Viešpats palyginimais mokė papildomų tiesų apie maldą. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Džozefo Smito vertimo Luko 11:4 skaitome „ir neleisk mus nuvesti į pagundą; bet gelbėk mus nuo pikto” (Joseph Smith Translation, Luke 11:4, kursyvas pridėtas). Dangiškasis Tėvas niekada neves savo vaikų į pagundą.

Išstudijuokite Luko 11:5–13 ir išsiaiškinkite, ko Viešpats mokė apie maldą.

Džozefo Smito vertimas suteikia papildomų įžvalgų apie Gelbėtojo mokymus apie maldą. Mes sužinome, kad prieš pateikdamas palyginimą, kuris prasideda Luko 11:5 eilutėje, „Jėzus dar kalbėjo jiems: „Jūsų Dangiškasis Tėvas visuomet jums duos, ko tik paprašysite.” Ir kalbėjo jiems palyginimu, sakydamas …“ (Joseph Smith Translation, Luke 11:5). Taip pat sužinome, kas yra tos Jo minėtosios „geros dovanos“: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų dovanų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks gerų dovanų per Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Joseph Smith Translation, Luke 11:14).

Kodėl, anot Luko 11:8, antrasis draugas patenkintų pirmojo duonos prašymą? (Įkyrumas šioje eilutėje pažymi žmogaus atkaklumą prašyti pagalbos, net jei pradžioje draugas nepatenkins jo prašymo.)

Savo palyginimais Luko 11:5–13 Gelbėtojas mokė, kad jeigu mes, būdami netobuli, esame pasiryžę patenkinti mūsų mylimų ir mums rūpimų žmonių prašymus, „juo labiau [mūsų] Tėvas iš dangaus suteiks […] tiems, kurie jį prašo “ (Luko 11:13).

Kokia maldos paskirtis? „Malda – tai veiksmas, kurio metu Tėvo valia suderinama su vaiko valia. Maldos tikslas yra ne pakeisti Dievo valią, bet gauti sau ir kitiems palaiminimus, kuriuos Dievas jau nori duoti, bet kurių mes turime paprašyti, kad gautume. Norint gauti palaiminimus, reikia įdėti pastangų. Malda yra pastangų išraiška, priemonė, kurios pagalba galime gauti didžiausius palaiminimus“ (žr. Raštų rodyklėje, „Malda“).

Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš Luko 11:5–13 užbaikite šį principą: Jei sunkią valandą meldžiamės ir atkakliai siekiame Dangiškojo Tėvo palaiminimų, tai Jis, savo laiku ir savo būdu, .

Suprasdami šį principą taip pat privalome turėti omeny, kad ne visi Dangiškojo Tėvo palaiminimai gaunami taip, kaip tikėjomės, ko troškome, o gal net neiškart yra pastebimi.

3. Raštų studijavimo žurnale aprašykite patyrimą, kai gavote atsakymą į savo maldas po to, kai atkakliai prašėte Dangiškojo Tėvo palaiminimų.

Luko 11:14–54 aprašyta istorija apie tai, kaip Jėzus iš vyro išvijo demonus, ragino žmones išgirsti Dievo žodį ir dėl neišmanymo ir nelabumo sudrausmino fariziejus ir Rašto aiškintojus.

Luko 12

Gelbėtojas įspėja dėl veidmainystės ir godumo

Apmąstykite tokius klausimus: Ar kada nors kažko taip norėjote, kad apie tai nuolat galvodavote? Kaip toks noras gali mums pakenkti?

Luko 12:1–13 skaitome, jog „susirinko tūkstančiai žmonių, kad vieni kitus trypė“ (Luko 12:1) ir Jėzus mokė savo mokinius saugotis veidmainystės. Jis mokė juos, kad visi slėpiniai vieną dieną bus apreikšti ir kad Dievas pažįsta ir prižiūri savo vaikus. Jis taip pat kalbėjo, kad Jo mokiniams reikia priešais žmones išpažinti Jo vardą ir piktžodžiavimo nuodėmę. Vienas vyras paklausė Gelbėtojo, ar Jis nepakalbėtų su jo broliu ir neįtikintų pasidalinti palikimu su juo.

Skaitydami Luko 12:14–15 suraskite, kaip Gelbėtojas atsakė į tokį prašymą.

Dėl ko Jis perspėjo žmones?

Godumas reiškia perdėtą kažko norėjimą. Iš Viešpaties patarimo sužinome tokią tiesą: Viešpats mums įsako negeisti pasaulio turtų. Jis mokė, kad gyvenimas yra daugiau, nei įsigyti materialūs dalykai, kad žmogaus vertė nepriklauso nuo jo turtų gausumo.

Įspėjęs savo mokinius vengti godumo, Gelbėtojas palyginimu mokė apie šio įstatymo svarbą. Skaitydami Luko 12:16–19 palyginime suraskite, kiek kartų vyras pavartojo žodžius, nusakančius, kad jis kalba apie save. Galite tai pasižymėti.

Ką parodo tai, kad jis dažnai kalbėjo apie save?

Kaip esame gundomi būti kaip tas vyras?

Perskaitykite Luko 12:20–21 ir išsiaiškinkite, koks buvo Dievo atsakas į to vyro godumą ir pavydą.

Į Raštų studijavimo žurnalą galite užsirašyti toliau pateiktą vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: „Svarbiausia tai, kas išlieka ilgiausiai“ („Svarbiausia tai, kas išlieka ilgiausiai“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Jei turtuolis iš palyginimo būtų žinojęs, kad mirs tą naktį ir negalės su savimi pasiimti savo turtų, ką, jūsų manymu, jis darytų kitaip dieną prieš artėjančią mirtį? Apmąstykite, kaip įsakymas negeisti pasaulio turtų gali būti pritaikytas ir jums.

Luko 12:22–30 mes skaitome, jog Viešpats pabrėžė, kad Jo mokiniams nereikia per daug nerimauti dėl laikinųjų dalykų. Šis nurodymas buvo duotas apaštalams ir pašauktiems nuolatiniams misionieriams. Perskaitykite Luko 12:31–32 ir išsiaiškinkite, ko siekti Gelbėtojas mokė Savo mokinius, užuot perdėtai rūpinusis savo reikmėmis ir troškimais (taip pat žr. Jokūbo knygos 2:18–19).

Džozefo Smito vertimo Luko 12:31 eilutėje sužinome, kad Viešpats Savo mokiniams nurodo: „Todėl siekite įtvirtinti Dievo karalystę” (Joseph Smith Translation, Luke 12:34; kursyvas pridėtas). „Dievo karalystė“ yra Jėzaus Kristaus Bažnyčia. „Bažnyčios tikslas yra paruošti jos narius amžinai gyventi celestialinėje karalystėje arba dangaus karalystėje“ (Raštų rodyklė, „Dievo karalystė, dangaus karalystė“, scriptures.lds.org). Gelbėtojas savo apaštalams ir misionieriams pažadėjo, kad, jeigu jie sieks įtvirtinti Dievo karalystę, Jis pasirūpins jų reikmėmis ir skirs vietą savo karalystėje.

4. Raštų studijavimo žurnale užsirašykite tokį principą: Jei įgyvendinant Dievo karalystę ir Jo teisumą stengsimės vykdyti mums paskirtą užduotį, Dievas pasirūpins mūsų reikmėmis ir paruoš mums vietą Savo karalystėje.

Sugalvokite kelis būdus, kaip galėtumėte įtvirtinti Dievo karalystę. (Galvodami apie tai, prisiminkite pamokos pradžioje įvardytą principą apie pasišventimą dvasiniams, o ne materialiems dalykams.)

Luko 12:35–59 skaitome, kad Gelbėtojas mokė savo mokinius ruoštis Jo antrajam atėjimui. Jis padėjo jiems suprasti, kad „kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“ (Luko 12:48), ir paaiškino, kad žmonės susiskaldys dėl Jo Evangelijos.

5. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Luko 10:38–12:59 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: