Efeziečiams 2–3

Įvadas

Apaštalas Paulius mokė šventuosius Efeze, kad nusidėjėliai gali būti išgelbėti per Dievo malonę ir kad žydai ir kitataučiai tapo viena Dievo šeimynoje. Paulius taip pat paaiškino, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra pastatyta ant apaštalų ir pranašų pamato, ir pasidalino savo troškimu, kad šventieji patirtų Jėzaus Kristaus meilę.

Efeziečiams 2

Paulius moko, kad Jėzaus Kristaus kraujas išgelbėja tiek žydus, tiek ir kitataučius

Prisiminkite, kada galbūt jautėtės atstumtas ar atskirtas nuo kitų.

Tuo metu, kai Paulius rašė savo Laišką efeziečiams, kai kurie Bažnyčios nariai žydai jautėsi pranašesni už kitataučius atsivertusiuosius, kadangi žydai pagal kilmę buvo izraelitai, taip pat vyrai buvo apipjaustyti.

Perskaitykite Efeziečiams 2:1–3 ir suraskite, kaip Paulius apibūdino kitataučių šventųjų (jūs 1–2 eilutėse) bei žydų šventųjų (mes 3 eilutėje) dvasinę būseną prieš jų atsivertimą į Gelbėtoją ir Jo Bažnyčią. Frazė „kunigaikš[tis], viešpataujan[tis] ore“ 2 eilutėje kalba apie velnią ir jo įtaką visame pasaulyje.

Kokia, pagal 1–2 eilutes, buvo dvasinė būsena kitataučių prieš jų atsivertimą?
Kokia, pagal 3 eilutę, buvo Pauliaus ir žydų dvasinė būsena prieš jų atsivertimą?

Paulius tiek žydus, tiek ir kitataučius apibūdino kaip dvasiškai mirusius, arba dėl jų nuodėmių atskirtus nuo Dievo (žr. 1 eilutę). Jie sekė kūniškais geismais, arba pasidavė jiems, ir taip užsitraukė ant savęs Dievo rūstybę.

Perskaitykite Efeziečiams 2:4–6 ir išsiaiškinkite, kokios dvasinės būsenos buvo kitataučiai ir žydų šventieji po atsivertimo. Žodis prikėlė 5 eilutėje reiškia atgaivino, o žodis „danguje“ 6 eilutėje nurodo celestialinę karalystę (žr. Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–73], 2:500).

Atkreipkite dėmesį, kad po jų atsivertimo Viešpats sustiprino tiek žydus, tiek ir kitataučius, arba atgaivino juos iš dvasinės mirties ir nuodėmingos būsenos. Mes tai vadiname dvasiniu užgimimu, arba buvimu išgelbėtam iš savo nuodėmių.

Perskaitykite Efeziečiams 2:7–10 ir suraskite, kas padarė įmanomą šį kitataučių ir žydų virsmą.

Šiose eilutėse mokoma tokios tiesos: Dievo malonės dėka visa žmonija gali būti išgelbėta per tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Tikras tikėjimas Jėzumi Kristumi visada veda sekti Juo ir daryti gerus darbus. Atkreipkite dėmesį, kad Paulius pabrėžė, jog mes negalime patys išsigelbėti, kokius gerus darbus bedarytume (žr. Efeziečiams 2:8–9). Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros aiškino, kodėl mums reikalinga Dievo malonė.

„Kadangi visi esame „nusidėję ir stokojame Dievo garbės“ [Romiečiams 3:23] ir „niekas nešvarus negali įeiti į Dievo karalystę“ [1 Nefio 15:34], visi esame neverti sugrįžti Dievo akivaizdon.

Net jei tarnautume Dievui visa savo siela, to nepakanka, nes vis tiek būtume „nenaudingi tarnai“ [Mozijo 2:21]. Mes negalime pelnyti bilieto į dangų; kelią užkerta teisingumo reikalavimai, kurių patys negalime patenkinti.

Tačiau niekas neprarasta.

Dievo malonė yra mūsų didžiausia ir amžina viltis.

Per Jėzaus Kristaus auką malonės planas patenkina teisingumo reikalavimus [žr. Almos 42:15] „ir sukuria pagrindą žmonėms turėti tikėjimą atgailai“ [Almos 34:15].

Net jei mūsų nuodėmės būtų raudonos, jos gali tapti baltos kaip sniegas [žr. Izaijo 1:18]. Dėl to, kad mūsų mylimas Gelbėtojas „atidavė save kaip išpirką už visus“ [1 Timotiejui 2:6], mums yra atvertas kelias į Jo amžinąją karalystę [žr. 2 Petro 1:11].

Vartai yra atrakinti! […]

Kad galėtume paveldėti šią šlovę, reikia daugiau nei atrakintų vartus, mes turime įeiti pro vartus su nuoširdžiu ketinimu keistis – taip smarkiai pasikeisti, kad Raštuose tai apibūdinama taip: „užgimti iš Dievo, atsiversti iš savo pasaulietinės ir puolusios būsenos į teisumo būseną, būdami išpirkti Dievo, tapdami jo sūnumis ir dukromis“ [Mozijo 27:25]. […]

Malonė yra Dievo dovana, o mūsų troškimas paklusti kiekvienam Dievo įsakymui – tai mūsų, mirtingųjų, rankos ištiesimas priimti tą šventą dovaną iš mūsų Dangiškojo Tėvo“ („Malonės dovana“, 2015 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą: Kaip tikėjimo Jėzumi Kristumi naudojimas ir atgailavimas už savo nuodėmes padeda mums gauti Dievo malonės dovaną?

Paveikslėlyje pavaizduota Herodo šventyklos Jeruzalėje maketo dalis. Rodyklė nukreipta į išorinių šventyklos kiemų pertvarą (žr. Efeziečiams 2:14). Kadangi kitataučiai nebuvo izraelitai pagal kilmę, gyvenantys pagal Mozės įstatymą, jiems buvo uždrausta įžengti už šios pertvaros į šventesnes šventyklos dalis. Jie buvo laikomi „svetimi Izraelio bendruomenei [ir] tolimi pažado sandoroms“ (Efeziečiams 2:12). Prieš Petro gautą apreiškimą, kad Evangelija turi būti skelbiama kitataučiams, fizinė šventyklos pertvara simbolizavo dvasinę atskirtį, kuri buvo tarp žydų ir kitataučių.

Perskaitykite Efeziečiams 2:12–15 ir suraskite, kas nugriovė sieną, skyrusią kitataučius nuo žydų. Žodžiai įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais 15 eilutėje reiškia „antagonizmą, opoziciją, neapykantą” (Raštų rodyklė, „Priešiškumas“, scriptures.lds.org).

Ką, pasak šių eilučių, atnešė kitataučiai kartu su žydais?

Per Kristaus kraują (Apmokėjimą) buvo nugriauta menama siena, dvasiškai skyrusi žydus nuo kitataučių, ir jie visi tapo „vien[u] nauj[u] žmogu[mi]“ (Efeziečiams 2:15), arba suvienytu kūnu ar grupe Kristuje. Prie Efeziečiams 2:12–15 galite užsirašyti ar pasižymėti tokią tiesą: Ateidami pas Jėzų Kristų ir priimdami Jo malonę, mes susivienijame su Dievo šventaisiais.

Perskaitykite Efeziečiams 2:16–19 ir suraskite frazes, kurios pabrėžia tiesą, kad, kai ateiname pas Jėzų Kristų ir priimame Jo malonę, galime susivienyti su Dievo šventaisiais.

Pagalvokite, kodėl, jūsų manymu, mums yra svarbu suprasti ir taikyti šią tiesą Bažnyčioje šiandien.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip mes galime Bažnyčioje padėti kitiems tapti ar vėl pasijausti ne nepažįstamais, o „bendrapiliečiai[s]“ (Efeziečiams 2:19)?
2. Kada kas nors padėjo jums pasijusti bendrapiliečiu su šventaisiais, o ne nepažįstamuoju?
3. Kada jūs bandėte padėti kam nors pasijusti taip pat?

Apsvarstykite, kuriam jūsų pažįstamam žmogui gali būti naudinga apsilankyti Bažnyčios veikloje. Pakvieskite šį žmogų į artėjančią veiklą ar Bažnyčios susirinkimą ir nuolat stenkitės padėti šiam asmeniui pasijusti jaukiai jūsų apylinkėje ar skyriuje.

Perskaitykite Efeziečiams 2:20–22 ir suraskite, ko Paulius mokė apie tai, kas yra Bažnyčios pamatas.

Remdamiesi Pauliaus mokymais tose eilutėse, užbaikite žemiau pateiktą tiesą: Viešpaties Bažnyčia yra pastatyta ant , su Jėzumi Kristumi kaip .

Kertinis akmuo yra didžiulis akmuo, dedamas pamatų kampe, kad suteiktų tvirtumą ir stabilumą visam pastatui.

Kokiu būdu Jėzus Kristus yra Bažnyčios kertinis akmuo (Efeziečiams 2:20)?

Apmąstydami Efeziečiams 2:21–22, pagalvokite apie tai, ką šis kertinis akmuo nulemia visai Bažnyčiai.

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip apaštalai ir pranašai sudaro likusią Bažnyčios pamato dalį?
2. Kaip šie pamatai suteikia stabilumą Bažnyčiai ir apsaugo ją nuo velnio atakų?

Efeziečiams 3

Paulius išreiškia savo norus efeziečiams šventiesiems

Kaip rašoma Efeziečiams 3:1–16, apaštalas Paulius skelbė Jėzų Kristų ir mokė, kad per Jį kitataučiai gali tapti „paveldėtojai[s]“ (6 eilutė) kartu su Izraeliu bei Dievo pažadų dalininkais. Pauliaus tarnystė buvo Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbimas kitataučiams.

Perskaitykite Efeziečiams 3:17–19 ir suraskite, ko Paulius troško, kad šventieji žinotų ir jaustų.

Ką, pasak šių eilučių, Paulius norėjo, kad šventieji žinotų ir jaustų?

Iš Efeziečiams 3:1–19 sužinome, kad apaštalai ir pranašai siekia padėti Dievo vaikams pažinti ir jausti Jėzaus Kristaus meilę.

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip apaštalai ir pranašai padeda Dievo vaikams suprasti išaukštinimo palaiminimus ir jausti Jėzaus Kristaus meilę mūsų dienomis?
2. Kada apaštalų ir pranašų mokymai padėjo jums suprasti išaukštinimo palaiminimus ar pajusti Jėzaus Kristaus meilę savo gyvenime?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Aš išstudijavau Efeziečiams 2–3 skyrius ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: