Luko 23–24

Įvadas

Gelbėtoją teisė tiek Poncijus Pilotas tiek ir Herodas Antipas. Nei vienas, nei kitas nematė Gelbėtojo kaltės tame, kuo Jį buvo apkaltinę žydai, tačiau Pilotas vis tiek atidavė Jį nukryžiuoti. Jėzus atleido Jį nukryžiavusiems romėnų kareiviams ir ramindamas šalia ant kryžiaus kabantį vagį kalbėjo apie pomirtinį gyvenimą. Po mirties Jėzaus kūnas buvo paguldytas Juozapo iš Arimatėjos kape. Trečią dieną po Jėzaus Kristaus mirties angelai prie kapo atėjusioms moterims pranešė apie Jo prisikėlimą. Vėliau Jėzus pasirodė savo apaštalams bei kitiems žmonėms, parodė savo prikeltą kūną ir pavedė jiems skelbti atgailą ir būti Jo liudytojais.

Luko 23

Gelbėtojas teisiamas Piloto bei Herodo ir buvo nukryžiuotas tarp dviejų nukryžiuotų vagių

Pagalvokite, kada su jumis buvo blogai elgiamasi. Kaip į tai reagavote?

Studijuodami Luko 23 ieškokite tiesos, padėsiančios jums suprasti, ką turėtume daryti, kai su mumis blogai elgiamasi.

Prisiminkite, kad po kančių Getsemanėje Jėzų suėmė vyriausieji kunigai ir pasmerkė mirčiai. Jie nusivedė Jį pas Pilotą, Judėją valdžiusį romėnų valdovą, ir pareikalavo Jėzaus mirties. Pilotas nerado jokios Jėzaus kaltės. Jis nusiuntė Jėzų pas Herodą Antipą, kuris mirčiai pasmerkė Joną Krikštytoją ir kuris valdė romėnams priklausančią Galilėją ir Perėją. Herodas irgi nematė prasižengimo Jėzaus veiksmuose, todėl Pilotas žmonėms pasakė nubausiąs Jėzų ir Jį paleisiąs. Žmonės pradėjo šaukti Pilotui, kad šis verčiau paleistų Barabą, žudiką, ir pareikalavo, kad Jėzus būtų nukryžiuotas. Pilotas paleido Barabą, o Jėzų atidavė nukryžiuoti (žr. Luko 23:1–25).

Perskaitykite Luko 23:32–34 ir Džozefo Smito vertimo Luko 23:35 (Raštų rodyklėje Luko 23:35) ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas meldė, kai buvo kryžiuojamas. Jo maldą galite pasižymėti Raštuose.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl tą akimirką ištarta Gelbėtojo malda yra tokia nepaprasta?
2. Kokio principo galime pasimokyti iš Gelbėtojo pavyzdžio apie tai, kaip turėtume elgtis, kai su mumis netinkamai elgiamasi? (Į šį klausimą atsakykite užbaigdami tokio principo teiginį: Mes galime sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu pasirinkdami .)

Atleisti kitiems nereiškia, kad tas žmogus neturės atsakyti už tai, ką padarė. Tai nereiškia, kad turėtume veltis į situacijas, kuriose žmonės ir toliau su mumis elgsis netinkamai. Anaiptol, atleisti reiškia savo skriaudikams rodyti meilę ir ant jų nepykti (žr. Raštų rodyklėje, „Atleisti“, scriptures.lds.org).

Pagalvokite, ar yra kas nors, kam turėtumėte atleisti. Kartais gali būti sunku atleisti kitiems žmonėms. Perskaitykite toliau pateiktą prezidento Gordono B. Hinklio teiginį ir suraskite, ką galite daryti, jeigu jums sunku kažkam atleisti:

„Meldžiu jūsų prašyti Viešpaties stiprybės atleisti. […] Tai galbūt nebus lengva ir gal nepavyks iš karto. Bet jeigu nuoširdžiai to sieksite ir lavinsite tai, atlaidumas tikrai ateis. […] Į jūsų širdį ateis kitaip nepasiekiama ramybė. Tai bus ramybė To, kuris pasakė:

Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų Dangiškasis Tėvas jums atleis.

O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“ (Mato 6:14–15)” (“Of You It Is Required to Forgive,” Ensign, June 1991, 5).

Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
1. Atsakykite į klausimą: Kaip, jūsų manymu, stiprybės prašymas per maldą gali padėti jums atleisti jūsų skriaudikams?
2. Aprašykite atvejį, kai jūs (ar jūsų pažįstami) kažkam atleidote. Atminkite, kad nederėtų dalintis pernelyg asmeniška informacija.

Stenkitės sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir atleisti tiems, kurie blogai su jumis elgiasi. Melskite stiprybės ir gebėjimo tai padaryti. (Atminkite, kad Viešpats smerkia bet kokį smurtą – fizinį, lytinį, žodinį ar emocinį. Smurtas arba bet koks blogas elgesys, įskaitant patyčias, prieštarauja Jėzaus Kristaus mokymams. Smurto aukos turi žinoti, kad jos nekaltos dėl to, kad su jomis blogai elgiamasi. Joms nereikia nešiotis kaltės. Smurto aukos turėtų kuo greičiu ieškoti pagalbos, dažniausiai vyskupo arba skyriaus prezidento pagalbos.)

Luko 23:35–38 mes sužinome, kad žydų valdininkai ir romėnų kareiviai šaipėsi iš Gelbėtojo, kai šis kabojo ant kryžiaus. Skaitydami Luko 23:39–43 išsiaiškinkite, kaip su Gelbėtoju elgėsi du vienoje ir kitoje Jo pusėje ant kryžiaus kabėję vagys. Galite pasižymėti frazes ir žodžius, kurie jums atrodo svarbūs.

Perskaitykite toliau pateiktą teiginį ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas turėjo omeny sakydamas, kad vienas iš vagių bus su Juo rojuje:

„Raštuose žodis rojus vartojamas skirtingomis prasmėmis. Pirma, jis reiškia ramybės ir laimės vietą pomirtiniame dvasių pasaulyje, laikomą tiems, kurie pasikrikštijo ir išliko ištikimi tikėjime (žr. Almos 40:12; Moronio 10:34). […]

Luko pasakojime apie Gelbėtojo nukryžiavimą žodis rojus vartojamas kita prasme. […] Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, jog […] Viešpats sakė, kad vagis bus su Juo dvasių pasaulyje“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2004], p. 138; taip pat History of the Church, 5:424–25).

Luko 23:43 iš Gelbėtojo žodžių vagiui sužinome, kad po mirties visų žmonių dvasios nueis į dvasių pasaulį.

Doktrinos ir Sandorų 138 skyriuje sužinome, kad, Gelbėtojui mirus, Jo dvasia nuėjo į dvasių pasaulį. Tačiau Jis neaplankė nelabųjų, kurie buvo tokioje dvasių pasaulio vietoje, kuri vadinama dvasių kalėjimu. Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 138:29–32 išsiaiškinkite, ką dvasių pasaulyje darė Gelbėtojas ir kas galėjo nutikti vagiui, po mirties patekus į dvasių pasaulį. Raštuose Luko 23:43 eilutę galite daline nuoroda sujungti su DS 138:29–32.

Nors Evangelija bus skelbiama tam vagiui, jis savaime negaus išaukštinimo Dievo karalystėje. Vagis (ir kiti mirę nepažinę Evangelijos) turės atgailauti ir priimti šventyklos apeigas, kurios buvo atliktos už jį (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:58–59).

Luko 23:44–56 nurodo, kad Gelbėtojas mirė ant kryžiaus. Jo kūnas buvo suvyniotas į lininį audeklą ir paguldytas kape. Informacija apie Gelbėtojo mirtį ant kryžiaus jau buvo aptarta pamokoje apie Mato 27 skyrių.

Luko 24

Angelai paskelbia, kad Jėzus Kristus prisikėlė, ir Jėzus pasirodo savo mokiniams

Įsivaizduokite, kad esate misionierius ir sutinkate žmogų sakantį: „Daugelis mano pažįstamų netiki pomirtiniu gyvenimu. Kai kurie iš jų sako tikį Jėzų Kristų, tačiau netiki, kad Jis prisikėlė ir turi fizinį kūną. Jie sako, kad Jis gyvena tik kaip dvasia. Ką jūs tikite apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą?“

Ką atsakytumėte į tokį klausimą?

Perskaitykite Luko 24:1–4 ir išsiaiškinkite, ką rado moterys atvykę prie kapo, kuriame buvo paguldytas Jėzaus kūnas.

Skaitydami Luko 24:5–8 suraskite, ką angelai pasakė toms moterims. Galite pažymėti, ką radote.

iš Luko 24:9–10 mes sužinome, kad moterys, palikusios kapą, nubėgo pas mokinius papasakoti jiems, ką matė ir girdėjo.

Perskaitykite Luko 24:11 ir išsiaiškinkite, kokia buvo apaštalų reakcija į tai, ką jiems papasakojo moterys.

Apibendrinkite, kaip apaštalai reagavo į moterų žodžius:

Išgirdęs moterų pasakojimą, Petras nubėgo prie kapo ir jame rado lininį audeklą, tačiau Jėzaus kūno ten nebuvo (žr. Luko 24:12).

Iš Luko 24:13–32 sužinome, kad prisikėlęs Gelbėtojas pasirodė dviem mokiniams Emauso kelyje. Tiedu neatpažino Jėzaus Šiam drauge su jais einant ir mokant juos iš Raštų, kadangi „jų akys buvo lyg migla aptrauktos“(Luko 24:16). Gelbėtojas nenorėjo, kad jie iškarto Jį pažintų.

Perskaitykite Luko 24:32 ir suraskite, kaip Gelbėtojo mokymas iš Raštų, palietė tuos du mokinius. Galite pasižymėti, ką randate.

Tie du mokiniai bemat sugrįžo į Jeruzalę ir apaštalams bei kitiems mokiniams papasakojo apie savo patyrimą (žr. Luko 24:33–35). Jiems besikalbant pasirodė Gelbėtojas.

Skaitydami Luko 24:36–39 suraskite įrodymų, kad Jėzus tikrai prisikėlė ir turi kūną iš mėsos ir kaulų. (Luko 24:36–39 yra Raštų įvaldymo eilutės. Galite jas pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtumėte lengvai surasti.)

Kaip, jūsų manymu, jūs jaustumėtės, jei būtumėte ten, kai prisikėlęs Kristus pasirodė savo mokiniams?

Perskaitykite Luko 24:40–43 ir išsiaiškinkite, ką dar Jėzus padarė, kad parodytų, jog turi fizinį prikeltą kūną.

Iš šių eilučių mes sužinome, kad Jėzus Kristus yra prikelta esybė, turinti kūną iš mėsos ir kaulų. Visi prikelti kūnai yra iš mėsos ir kaulų ir yra pašlovinti.

Skaitydami toliau pateiktą teiginį pasibraukite, kodėl svarbu suprasti šią doktriną ir ja tikėti:

„Per Jėzaus Kristaus apmokėjimą visi žmonės bus prikelti – išgelbėti iš fizinės mirties (žr. 1 Korintiečiams 15:22). Prisikėlimas yra dvasios susijungimas su kūnu į tobulą, nemirtingą būseną, kuri daugiau nebepavaldi nei ligoms, nei mirčiai (žr. Almos 11:42–45). […]

Prisikėlimo supratimas ir liudijimas apie jį gali suteikti jums viltį ir perspektyvą, kai patiriate sunkumus, išbandymus ir pergales gyvenime. Jūs galite rasti paguodą žinojime, kad Gelbėtojas gyvena ir kad per Savo Apmokėjimą „jis nutraukia mirties pančius, tad kapas neturės pergalės ir mirties geluonis bus prarytas šlovės viltyse“ (Almos 22:14)“ (Ištikimi tikėjimui, p. 131–132).

Išgelbėjimo plane mokoma, kad dėl Adomo ir Ievos nuopuolio atsirado fizinė ir dvasinė mirtis. Mes nebūtume sugebėję sugrįžti gyventi su Dangiškuoju Tėvu, jei nebūtų parūpintas Išpirkėjas, nugalėsiąs nuodėmę ir mirtį. Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo ir prisikėlimo galėsime įveikti nuopuolio pasekmes.

Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kodėl svarbu suprasti Jėzaus prisikėlimo doktriną, ja tikėti ir kodėl jums tai svarbu.

Raštų įvaldymas: Luko 24:36–39

Iš naujo perskaitykite pavyzdį, kuriame esate misionierius ir sutinkate žmogų, klausinėjantį apie Kristaus prisikėlimą. Pasitelkdami Luko 24:36–39 Raštų studijavimo žurnale parašykite atsakymą į to žmogaus klausimą.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Luko 23–24 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: