16 dalis. 4 diena

Jono 20–21

Įvadas

Sekmadienį po nukryžiavimo Marija Magdalietė, kapą, kuriame buvo paguldytas Jėzus, radusi tuščią, apie tai pranešė Petrui bei Jonui ir jie atbėgo prie kapo. Prisikėlęs Kristus pasirodė Marijai, o vėliau Savo mokiniams. Galilėjos ežero krante Jėzus pakvietė Petrą reikšti savo meilę Jam maitinant Jo avis.

Jono 20:1–10

Marija Magdalietė Jėzaus kapą randa tuščią ir praneša apie tai Petrui ir Jonui, kurie tuomet nubėga prie kapo

Įsivaizduokite, kaip būtumėte jautęsi, jeigu būtumėte matę Jėzaus kūną, guldomą kape. Buvo penktadienis ir Jis turėjo būti palaidotas iki žydų šabo, prasidėjusio penktadienį saulei leidžiantis ir besitęsiančio iki šeštadienio saulėlydžio. Skaitydami šį vyresniojo Džozefo B. Virtlino iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį įsivaizduokite, kaip jautėsi Jėzaus mokinai:

„Įsivaizduoju, koks tada buvo tamsus penktadienis, kai ant kryžiaus buvo iškeltas Kristus.

Tą baisų penktadienį visa žemė drebėjo ir buvo apgaubta tamsos. Žemę ištiko baisios audros.

Tie nelabi žmonės, kurie siekė Jo mirties, tuomet džiūgavo. Kadangi nebeliko Jėzaus, buvo tikėtasi, kad nebeliks ir Jo pasekėjų. Tą dieną jie triumfavo.

Tą dieną šventyklos uždanga perplyšo pusiau.

Marija Magdalietė ir Marija, Jėzaus motina, buvo skausmo ir nevilties palaužtos. Tas nuostabus Žmogus, kurį jos mylėjo ir gerbė, kabėjo ant kryžiaus negyvas.

Tą penktadienį palūžo ir apaštalai. Jėzus, jų Gelbėtojas – žmogus, kadaise vaikščiojęs ant vandens, kėlęs kitus iš mirties – dabar Pats buvo nelabų žmonių valioje. Jie bejėgiškai stebėjo Jį, nugalėtą Savo priešų.

Tą penktadienį žmonijos Gelbėtojas buvo pažemintas ir sužeistas, sumuštas ir išplūstas.

Tai buvo tas penktadienis, kai nepakeliamas ir triuškinantis skausmas graužė sielas tų, kurie Dievo Sūnų mylėjo ir gerbė.

Aš galvoju, kad tas penktadienis buvo pats tamsiausias pasaulio istorijoje nuo pat jo pradžios“ („Sekmadienis tikrai išauš“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

1. Įsivaizduokite, kad buvote reporteris Jėzaus mirties bei prisikėlimo metu, ir jūsų buvo paprašyta aprašyti šiuos įvykius. Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite tokį naujienų pranešimą, tarsi būtumėte ėmę interviu iš Jėzaus apaštalų po Jo mirties ir palaidojimo. Galbūt norėsite paminėti, ką jie jautė ir mąstė stebėdami Jėzaus kapo užantspaudavimą.

Nepaisant Gelbėtojo mirties ir palaidojimo tragizmo, vyresnysis Virtlinas pasakė: „Bet tos dienos neganda ilgai netvėrė“ („Sekmadienis tikrai išauš“).

Studijuodami Jono 20 skyrių raskite, kodėl „tos dienos neganda ilgai netvėrė“.

Perskaitykite Jono 20:1–2 ieškodami, ką sekmadienį anksti ryte atėjusi prie Jėzaus kapo rado Marija Magdalietė.

Ką darė Marija pamačiusi, kad kapą dengęs akmuo buvo nustumtas? Kas jos manymu įvyko?

Perskaitykite Jono 20:3–10 ieškodami, ką darė Petras ir Jonas, kuris minimas kaip „kitas mokinys“ (2, 3 eilutėse), išgirdę Marijos naujieną.

Kaip į tuščią kapą reagavo Jonas? Ką jis manė įvykus?

Kol nepažvelgė į tuščią kapą, jis iki galo nesuprato Gelbėtojo pareiškimo, kad Jis trečią dieną prisikels iš mirusiųjų. Išvydęs tuščią kapą Jonas prisiminė ir įtikėjo (žr. Jono 20:8–9).

Jono 20:11–31

Prisikėlęs Gelbėtojas pasirodo Marijai Magdalietei, o vėliau Savo mokiniams

Perskaitykite Jono 20:11–15 ir raskite, kas kreipėsi į Mariją po to, kai Petras ir Jonas paliko kapą.

Įsivaizduokite Raštų įvykius

Raštų studijavimas gali tapti prasmingesnis, jei mintyse įsivaizduosite aprašytus įvykius. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip būtumėte jautęsi ir ką būtumėte darę dalyvaudami Jono 20 skyriuje aprašytuose įvykiuose. Įsivaizdavimas gali padėti jums suvokti, kad Raštų pasakojimai gali būti panašūs į jūsų gyvenimo situacijas, ir paruošti jus pritaikyti Raštuose pateiktas tiesas savo gyvenime.

Perskaitykite Jono 20:16–18 ieškodami, ką Jėzus nurodė Marijai daryti.

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino Jono 20:17 eilutės žodžių „nelaikyk manęs“ reikšmę: „Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime Jėzus sako: „Neliesk manęs.“ Džozefo Smito Vertime skaitome: „Nelaikyk manęs.“ Įvairiuose vertimuose iš graikų kalbos ši eilutė verčiama „nesikibk į mane“ arba „nelaikyk manęs“. Kai kas mano, kad tai reiškia „nesikibk į mane ilgiau“ arba „nelaikyk manęs ilgiau“. Kiti kalba, kad reikia nustoti laikytis jo įsikibus, darydami išvadą, kad Marija jį jau buvo užlaikiusi. Turime rimtą priežastį manyti, kad prisikėlusio Viešpaties Marijai sakoma mintis buvo tokia: „Negali manęs čia laikyti, nes aš ruošiuosi žengti pas savo Tėvą“ (The Mortal Messiah: From Bethlehem to Calvary, 4 vols. [1979–1981], 4:264).

Prisikėlęs Jėzus pasirodė Marijai Magdalietei.

Ką dar, anot Jono 20:17, Jėzus nurodė Marijai daryti?

2. Ir toliau įsivaizduokite, kad esate žinių reporteris tais laikais. Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite tokį naujienų pranešimą, tarsi būtumėte ėmę interviu iš Marijos Magdalietės. Galite užrašyti jos liudijimą apie prisikėlusį Viešpatį ir jos atsakymus į šiuos klausimus: ką pagalvojote pamačiusi, kad kapas tuščias? Ką tuomet darėte? Kada suvokėte, kad Jėzus Kristus tebėra gyvas? Savo reportaže užrašykite, ar būtumėte patikėję Marijos pasakojimu ir kodėl taip arba ne?

Prisiminkite, kad kai kuriems mokiniams buvo sunku patikėti Marijos liudijimu (žr. Morkaus 16:11). Perskaitykite Jono 20:19–20 ir raskite, kas tą vakarą įvyko.

Iš šio pasakojimo sužinome, kad Jėzus Kristus nugalėjo mirtį prisikeldamas.

Kaip, anot Jono 20:20, jautėsi mokiniai, išvydę prisikėlusį Viešpatį?

Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas paaiškino, kodėl „tos dienos neganda ilgai netvėrė“:

„Neviltis neišsilaikė, nes sekmadienį prisikėlęs Viešpats sutraukė mirties pančius. Jis pakilo iš kapo ir šlovingai triumfuodamas pasirodė kaip visos žmonijos Gelbėtojas. […]

Kiekvienas iš mūsų sulauksime savojo penktadienio – tos dienos, kai, atrodo, dūžta pati Visata, ir mūsų pasaulio šukės lyg šiukšlės mėtosi visur aplink mus. Mes visi kažkada patirsime tuos dužimo laikus, kai atrodys, kad jau niekada nebebūsime surinkti. Mes visi sulauksime savojo penktadienio.

Bet aš jums liudiju vardu To, kuris nugalėjo mirtį – sekmadienis tikrai išauš. Pačioje mūsų liūdesio tamsoje išauš sekmadienis.

Nepaisant mūsų nevilties. Nepaisant mūsų širdgėlos. Sekmadienis tikrai išauš. Ar šiame, ar kitame gyvenime. Sekmadienis tikrai išauš“ („Sekmadienis tikrai išauš“).

3. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus prisikėlė, gali padėti mums gedint dėl mylimo žmogaus netekties?

   2. Kaip prisikėlimo pažadas gali padėti mums kitomis sunkiomis akimirkomis?

Jono 20:21–23 užrašyta, kad Jėzus parodė Savo mokiniams žaizdų žymes Savo rankose ir šone ir įgaliojo juos vykdyti Jo darbą. Jis tarė jiems: „Imkite Šventąją Dvasią“ (Jono 20:22), tai galėtų reikšti, kad Jis suteikė jiems palaiminimą priimti Šventąją Dvasią, tačiau šio palaiminimo pilnatvę jie gavo tik vėliau. Jis taip pat mokė juos jų atsakomybės padėti kitiems gauti nuodėmių atleidimą.

Perskaitykite Jono 20:24–25 ir raskite, kurio apaštalo nebuvo tą šventą akimirką.

Atkreipkite dėmesį į tai, ko, anot 25 eilutės, reikėjo Tomui, kad patikėtų. Kaip manote, kodėl jam buvo sunku patikėti tuo, kad Jėzus buvo prikeltas?

Beveik visiems Jėzaus mokiniams buvo sunku suprasti mokymą apie prikėlimą Jo mirtingojo gyvenimo metu. Tomas, kaip ir kiti mokiniai, dar gerai nesuprato, kas buvo prisikėlimas, ir jam reikėjo fizinio įrodymo.

Perskaitykite Jono 20:26–29 ir raskite, ką patyrė Tomas po aštuonių dienų.

Atkreipkite dėmesį, kad Jėzus kvietė Tomą: „Jau nebebūk netikintis, būk tikintis“ (Jono 20:27). Tomo patyrimas mus moko, kad būsime palaiminti, jei pasirinksime tikėti Jėzų Kristų, net jei Jo nematysime.

Vyresnysis Džeritas V. Gongas iš Septyniasdešimties mokė:

„Tikėjimas yra pasirinkimas. […]

Pasirinkę tikėti, mes viską suprantame ir matome kitaip. Taip matydami ir gyvendami esame laimingi ir patiriame džiaugsmą, kurį gali teikti tik Evangelija“ (“Choose Goodness and Joy,” New Era, Aug. 2011, 44).

4. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kodėl jūs pasirinkote tikėti Jėzų Kristų net ir tada, kai dar nematėte Jo savo mirtingosiomis akimis?

   2. Ką galime daryti norėdami parodyti, kad mes pasirinkome tikėti Jėzų Kristų?

   3. Kaip jūs buvote palaiminti dėl to, kad pasirinkote tikėti Jėzų Kristų?

Perskaitykite Jono 20:30–31 ir raskite, kodėl Jonas užrašė šiuos įvykius.

Iš tų eilučių sužinome šias tiesas: „Apaštalai ir pranašai liudija apie Jėzų Kristų tam, kad mes galėtume tikėti, jog Jis yra Dievo Sūnus. Pasirinkę tikėti apaštalų ir pranašų liudijimu apie Jėzų Kristų ir po to atitinkamai gyvendami, mes galime įgyti amžinąjį gyvenimą.“

5. Raštų studijavimo žurnale parašykite bent dvi pastraipas atsakydami į klausimą, kuris, iš visko, kas buvo parašyta Evangelijose pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną, su Gelbėtojo žemiškąja tarnyste susijęs pasakojimas, įvykis ar mokymas padėjo jums įtikėti, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus? Kodėl? Būkite pasiruošę savo atsakymu pasidalinti pamokos metu.

Jono 21:1–17

Prisikėlęs Viešpats pasirodo kai kuriems Savo apaštalams prie Tiberiados ežero

Jono 21:1–17 užrašyta, kad prisikėlęs Viešpats dar kartą pasirodė Savo apaštalams, kai šie žvejojo. Pamatę Jėzų jie bemat grįžo į krantą ir vakarieniaudami su Juo valgė žuvį ir duoną. Per vakarienę Jėzus pakvietė Petrą parodyti meilę Jam ir palikti žvejo gyvenimą bei tarnauti Viešpaties žmonėms.

Jono 21:18–25

Jėzus išpranašauja Petro nužudymą ir Jono pakeitimą

Jono 21:18–19 skaitome, kad Jėzus išpranašavo, jog senatvėje Petras „[išties] rankas“ (žr. Jono 21:18) ir bus nuvestas ten, kur nenori eiti. Tradiciškai manoma, kad Petras mirė ant kryžiaus. Visgi yra sakoma, kad Petro pageidavimu jis buvo nukryžiuotas žemyn galva, nes kukliai manė nesąs vertas mirti taip pat, kaip mirė Gelbėtojas (žr. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 3:151–152).

Išgirdęs šią pranašystę Petras pasiteiravo, kas nutiks apaštalui Jonui, arba Jonui Mylimajam (žr. Jono 21:20–21). Perskaitykite Jono 21:22–23 ieškodami, ką Gelbėtojas atsakė Petrui.

Žodis pasilikti 22 eilutėje reiškia likti gyvam žemėje. Vadinasi, Jonas liks žemėje kaip pakeista esybė iki Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo. Pakeistos esybės yra „asmenys, kurie taip pakeisti, arba perkelti į kitą būseną, kad nepatiria skausmo ar mirties iki jų prikėlimo į nemirtingumą“ (Raštų rodyklė, „Perkeltos esybės“,scriptures.lds.org).

Į ką, anot Jono 21:22, Jėzus norėjo, kad Petras susitelktų, užuot galvojęs apie tai, kas nutiks Jonui?

Perskaitykite Jono 21:24–25 ieškodami, ką baigdamas rašyti Jonas norėjo, kad visi žinotų.

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Jono 20–21 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: