Jono 2

Įvadas

Pirmąjį viešą stebuklą žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas atliko Kanoje vandenį paversdamas vynu. Savo žemiškosios tarnystės metu per Paschą Jis nuvyko į Jeruzalę ir pirmą kartą apvalė šventyklą išvarydamas Jo Tėvo namus teršiančius pinigų keitėjus.

Jono 2:1–11

Jėzus vandenį paverčia vynu

Pagalvokite apie savo gyvenimo pirmuosius patyrimus: pirmoji diena mokykloje, pirmasis darbas, pirmasis kartas, kai jautėte Šventąją Dvasią. Kokių kitų jums svarbių pirmųjų patyrimų esate turėję?

Kodėl kartais sureikšminame pirmuosius patyrimus?

Netrukus po Savo krikšto Jėzus su Savo mokiniais dalyvavo vestuvėse, vykusiose Kanoje, netoli Jo gimtojo miesto Nazareto. Būtent Kanoje Jėzus atliko pirmąjį užrašytą stebuklą.

Perskaitykite Jono 2:1–3 ir suraskite, kokia problema kilo vestuvėse.

Vynas buvo įprastas vestuvių puotos gėrimas. Kartais vestuvės trukdavo kelias dienas. Vyno trūkumas būtų sudaręs keblumų puotos šeimininkams. Jėzaus motina Marija kreipėsi į Jėzų pagalbos dėl vyno. Mes nežinome, koks buvo Marijos vaidmuo toje vestuvių puotoje, tačiau akivaizdu, kad ji jautėsi atsakinga už vyno atsargas.

Jėzaus atsakymą motinai padeda suprasti Džozefo Smito Vertimas, kuris skamba taip: „Moterie, ką norėtum, kad dėl tavęs padaryčiau? Aš tai padarysiu, nors mano valanda dar neatėjo“ (žr. Džozefo Smito Vertimo anglų kalba Jono 2:4). Jėzaus laikais žodis „moterie“ buvo meilus ir pagarbus kreipimasis į motiną.

Perskaitykite Jono 2:5 ir raskite, ką Marija liepė tarnams daryti. Apsvarstykite, ko Marijos paliepimas moko mus apie jos tikėjimą Jėzumi.

Perskaitykite Jono 2:6–7 ir suraskite, ką daryti Jėzus liepė daryti tarnams.

Naujojo Testamento laikais Izraelyje naudoti kalkakmenio indai

6 eilutėje minimi žydų apsiplovimai – tai žydų paprotys prieš valgant nusiplauti rankas vandeniu. Šiam papročiui buvo naudojami didžiuliai akmeniniai vandens indai. „Vienas saikas atitiko maždaug 34 litrus, tad šeši indai galėjo talpinti nuo 380 iki 600 litrų“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 207). Skaitydami Jono 2:7 atkreipkite dėmesį į tai, kiek vandens buvo kiekviename iš šių indų.

Perskaitykite Jono 2:8 ir raskite, ką Jėzus liepė tarnams daryti po to.

Kaip manote, ką jūs būtumėte manę ar jautę, būdami tarnais, puotos prievaizdui nešusiais taurę šio skysčio?

Perskaitykite Jono 2:9–10 ir raskite, ką, paragavęs jam atnešto gėrimo, pasakė puotos prievaizdas.

Kas nutiko vandeniui?

Situaciją gali padėti suprasti tai, kad anais laikais geriausias vynas būdavo patiekiamas puotos pradžioje, o prastesnės kokybės vynas – vėliau.

Jėzus nepateikė konkretaus šio Savo žemiškosios tarnystės pirmojo stebuklo simbolių paaiškinimo. Visgi iš šio aprašymo apie pirmąjį Jėzaus atliktą stebuklą galime išmokti daug svarbių tiesų.

Raštų studijavimo žurnale išvardinkite, kokias tiesas apie Jėzų Kristų, Jo santykius su motina ir Jo galią randate skaitydami Jono 2:1–10.

Viena iš Jono 2:1–10 rastų tiesų gali būti panaši į šią: Jėzus Kristus turi galią valdyti materialiąsias daleles.

Perskaitykite Jono 2:11 ir raskite, kokį poveikį šis stebuklas padarė Jėzaus mokiniams.

Džozefo Smito Vertime parašyta, kad mokinių tikėjimas Juo sustiprėjo (Džozefo Smito Vertimas, Jono 2:11).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi stiprina tai, jog suprantate šį stebuklą, ir tai, kad Jėzus Kristus yra žemės ir dangaus Kūrėjas ir kad Jis turi galią valdyti materialiąsias daleles?
2. Kokie kiti Naujojo Testamento įvykiai vaizduoja, kad Jėzus Kristus turi galią materialiosioms dalelėms?

Jono 2:12–25

Jėzus apvalo šventyklą

Prisiminkite kokį nors vaikystėje kieme žaistą judrų žaidimą. Nors tas žaidimas yra visiškai nekaltas ir linksmas, kaip manote, ar gerai jaustumėtės jį žaisdami šventyklos teritorijoje? Kodėl ne?

Pirmaisiais Savo žemiškosios tarnystės metais Jėzus nukeliavo į Paschos šventę Jeruzalėje. Perskaitykite Jono 2:12–17 ir raskite, kas vyko šventykloje tuo metu, kai atvyko Jėzus.

Kodėl, jūsų manymu, Jėzus Kristus nuliūdo pamatęs tai, kas vyksta šventykloje? Atkreipkite dėmesį į tai, ką taisydamas padėtį padarė Jėzus.

Tūkstančiai į Jeruzalę Paschos švęsti atvykusių žmonių, norėdami garbinti šventykloje, turėdavo įsigyti gyvulių, kuriuos atnašautų. Pinigų keitėjai keisdavo romėnų ar kitą valiutą į šventyklos valiutą, kuria būtų galima atsiskaityti su kitais prekybininkais, parduodančiais atnašoms skirtus gyvulius. Nors ši prekyba ir buvo reikalinga, užsiiminėti šitokia veikla tarp šventyklos sienų (išoriniame šventyklos kieme) buvo nemandagu ir nepagarbu. Be to, tie pinigų keitėjai, siekdami nepagrįstai didelio pelno, parduodavo gyvulius su didžiuliais antkainiais.

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo šią situaciją apibūdino taip: „Įžengdamas į išorinį šventyklos kiemą […] Jėzus išvydo jaučių gardus, avių aptvarus, balandžių ir karvelių narvus, kuriuos godūs verteivos [pardavėjai] siūlė už plėšikiškas [nepagrįstai dideles] kainas norintiems atnašauti šventykloje. Kur pasisuksi, stovėjo pinigų keitėjai, kurie, siekdami pelno, keitė romėnų ir kitas monetas į šventyklos monetas, už kurias buvo galima įsigyti gyvulių atnašoms“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:137–138).

Apie Savo Tėvo namų šventumą Jėzus mokė Savo veiksmais ir žodžiais.

Atkreipkite dėmesį, kad Jono 2:16 Jėzus šventyklą vadina Savo Tėvo namais. Iš šios eilutės sužinome šią tiesą: Šventykla yra Dievo namai.

Šventyklos yra Dievo namai, nes į juos gali ateiti Dievas. Jose atliekamos su Dievo vaikų išgelbėjimu susijusios apeigos, ir tie, kurie jose lankosi, gali pajusti ten esančią Viešpaties Dvasią. Kadangi šventykla yra „Viešpaties namai“ – tai byloja ir ant jos esantis užrašas, – kartais jose gali būti pats Viešpats. Šventyklos yra švenčiausios garbinimo vietos žemėje.

Norėdami sužinoti, kodėl Jėzus iš šventyklos išvarė pinigų keitėjus ir prekeivius, perskaitykite toliau pateiktą prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį:

„Moralinio nuosmukio metu, pirmiausiai dingstanti dorybė yra pagarbumas. […] Meilė pinigams iškreipė daugelio Jėzaus tautiečių širdis. Jiems labiau rūpėjo pelnas negu Dievas. Jeigu jiems nerūpėjo Dievas, kodėl jiems turėtų rūpėti jo šventykla? Išorinį šventyklos kiemą jie pavertė turgumi ir ištikimųjų maldas bei psalmes išstūmė godžiais pinigų mainais bei nekaltų avių bliovimu. Šventyklos apvalymas yra vienintelis kartas, kai Jėzus veikė taip audringai. […]

Šios audringos reakcijos priežastis glūdi trijuose žodžiuose: „Mano Tėvo namai.“ Tai nebuvo paprasti namai; tai buvo Dievo namai. Jie buvo pastatyti Dievui garbinti. Tai pagarbios širdies namai. Jie skirti būti paguodos vieta nerimaujantiems ir rūpesčių slegiamiems žmonėms, tai tikriausi vartai į dangų. „Pasiimkite savo paukščius, – sakė jis, – ir iš mano Tėvo Namų nedarykite prekybos namų!“ (Jono 2:16.) Jo atsidavimas Aukščiausiajam įžiebė jo sieloje ugnį ir suteikė jo žodžiams galios tarsi durklu persmelkti nusikaltėlius“ (“Hallowed Be Thy Name,” Ensign, Nov. 1977, 52–53).

Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite šį teiginį: Šventyklai pagarbą rodau, kai … Tuomet per dvi minutes užrašykite kaip įmanoma daugiau galimų šio sakinio pabaigų. Atminkite, kad pagarbą šventyklai galite rodyti netgi tuomet, kai nesate šventykloje.

Pasirinkite vieną iš jūsų užrašytų minčių ir užsibrėžkite tikslą rodyti pagarbą šventyklai.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Jono 2 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: