Efeziečiams 1

Įvadas

Apaštalas Paulius parašė laišką šventiesiems Efeze apie jų išankstinį paskyrimą gauti Evangeliją. Jis rašė apie paskutinį Evangelijos laikotarpį – laikotarpį, kuriame mes dabar gyvename – kuriame Dievas „iš naujo suvieny[s] [visa] Kristuje„ (Efeziečiams 1:10). Paulius mokė, kad per apreiškimą mes galime pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų.

Efeziečiams 1:1–8

Paulius moko šventuosius, kad jie buvo iš anksto paskirti gauti Evangeliją

Prisiminkite atvejį, kai jūs sutikote prisiimti svarbią pareigą. Kaip, sunkėjant užduočiai, jus palaikė žinojimas, kad sutikote su užduotimi ir kad kažkas patikėjo jums šią užduotį įvykdyti? Kaip buvote palaiminti ar apdovanoti už atliktą pareigą?

Paulius rašo prie stalo — Apaštalas Paulius buvo namų arešte Romoje.

Šiame laiške apaštalas Paulius siekė sustiprinti esamus Bažnyčios narius ir padėti naujai atsivertusiesiems augti savo dvasiniame pažinime ir ištikimai laikytis sudarytų sandorų.

Perskaitykite Efeziečiams 1:3–8 ir suraskite tiesas, kurių Paulius mokė šventuosius, kad padėtų jiems ištikimai laikytis savo sandorų.

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokių dviejų ar trijų pagrindinių doktrinų pamokytume Bažnyčios narį, kad padėtumėte jam ar jai išlikti ištikimiems savo sandoroms ir aktyviems Bažnyčioje?
2. Kaip šių tiesų supratimas gali padėti kam nors išlikti ištikimam?

Frazė „prieš pasaulio sutvėrimą“ Efeziečiams 1:4 kalba apie ikimirtingąjį gyvenimą, o frazė „iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų“ Efeziečiams 1:5 kalba apie tuos, kurie buvo išrinkti arba iš anksto paskirti gauti Evangeliją mirtingojo gyvenimo metu. Iš šių eilučių išmokstame tiesą, kad Dievo vaikai buvo iš anksto paskirti gauti Evangelijos palaiminimus. Šių palaiminimų gavimas priklauso nuo mūsų ištikimybės šiame gyvenime.

Skaitydami toliau pateiktą teiginį iš Ištikimi Tikėjimui pagalvokite, kaip išankstinio paskyrimo doktrinos supratimas gali padėti išlikti ištikimiems sudarytoms sandoroms ir aktyviems Bažnyčioje:

„Ikimirtingajame dvasių pasaulyje Dievas tam tikras dvasias paskyrė atlikti ypatingas misijas jų mirtingajame gyvenime. Tai vadinama išankstiniu paskyrimu.

Išankstinis paskyrimas negarantuoja, kad tie asmenys gaus tam tikrus pašaukimus ar pareigas. Tokios galimybės šiame gyvenime ateina teisingai naudojantis valios laisve, taip kaip išankstinis paskyrimas buvo ir teisumo ikimirtingajame gyvenime rezultatas. […]

Išankstinio paskyrimo doktrina tinka visiems Bažnyčios nariams, ne tik Gelbėtojui ir Jo pranašams. Prieš sukuriant žemę, ištikimai tikinčioms moterims buvo duotos tam tikros pareigos, ir ištikimai tikintys vyrai buvo iš anksto paskirti tam tikroms kunigystės pareigoms. Nors ir neatsimenate to laiko, jūs tikrai sutikote atlikti svarbias užduotis savo Tėvo tarnyboje. Kai parodysite esą verti, jums bus duotos galimybės atlikti tas užduotis, kurias tada gavote“ (Ištikimi tikėjimui Evangelijos žinynas [2005], 57–58).

Kaip supratimas, jog iš anksto buvome paskirti gauti Evangeliją ir daugelį jos palaiminimų, kad atliktumėme užduotis šiame mirtingame gyvenime, gali padėti mums ištikimai laikytis sandorų?

Efeziečiams 1:9–12

Paulius kalba apie laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį

Suraskite Evangelijos laikotarpio apibūdinimą Pagrindinių doktrinų skyriuje šio vadovėlio pradžioje. Perskaitykite pastraipas, aiškinančias, kas yra Evangelijos laikotarpis. Skaitydami ieškokite, kuriame Evangelijos laikotarpyje mes gyvename.

Iš to, ką perskaitėte, atsakykite, kada prasidėjo Evangelijos laikotarpis, kuriame mes gyvename?

Perskaitykite Efeziečiams 1:9–10 ir suraskite, kas, pasak Pauliaus, nutiks mūsų Evangelijos laikotarpyje, „amžių pilnatvei atėjus“. (Frazė „savo valios slėpin[ys]“ kalba apie Dievo planus ir tikslus.)

Paulius, rašydamas, kad „visa, kas yra danguje ir žemėje, [bus] iš naujo suvienyt[a]“ (Efeziečiams 1:10) kalbėjo apie Sugrąžinimą ir suvienijimą visų raktų, galių ir pažadų, kuriuos Dievas apreiškė Savo vaikams nuo pasaulio pradžios, taip pat apie kitas žinias, kurios anksčiau niekada nebuvo atskleistos (žr.DS 128:18).

Iš Efeziečiams 1:10 sužinome šią tiesą: Laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje visa iš ankstesnių Evangelijos laikotarpių bus atstatyta.

Vyresnysis B. H. Robertsas iš Septyniasdešimties paaiškino, kaip kiekvienas ankstesnis Evangelijos laikotarpis susijęs su laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpiu: „Tai yra laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis, į kurį mes įžengiame, kaip galingos upės įteka į vandenyną, visi ankstesni Evangelijos laikotarpiai paliečia mus; verčia mus susiliesti su jais; ir mes matome, kad Dievas nuo pradžių turėjo numatęs tik vieną didį tikslą – išgelbėti Savo vaikus. Ir dabar, atėjo paskutinė diena, paskutinis Evangelijos laikotarpis, kai tiesa, šviesa ir teisumas turi užtvindyti žemę“ (Conference Report, Oct. 1904, 73).

Vyresnysis Robertsas mokė, kad tiesa, šviesa ir teisumas turi užtvindyti žemę paskutiniajame Evangelijos laikotarpyje. Raštų studijavimo žurnale išvardinkite penkias ar daugiau tiesų, Raštų, sandorų ir galių iš ankstesnių Evangelijos laikotarpių, kurie buvo atkurti ar perkelti į laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį. (Jei jums reikia pagalbos, žr.„Evangelijos sugrąžinimas“, Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 48–52.)
Atlikite vieną ar abi šias užduotis:
1. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokius klausimus: Kaip jūs esate palaiminti gyvendami laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje? Kokie mūsų Evangelijos laikotarpio ištekliai leidžia Evangelijos tiesai ir šviesai užtvindyti žemę?
2. Socialinių tinklų svetainėje, prie kurios turite priėjimą, paskelbkite paaiškinimą apie Evangelijos laikotarpius ir kodėl esate dėkingi gyvendami šiame Evangelijos laikotarpyje. Pabaigę savo Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip jaučiatės paskelbę savo žinią.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Mano mylimi broliai ir seserys, kas buvo atlikta iki šiol šiame Evangelijos laikotarpyje, perduodant Evangelijos žinią per socialinius tinklus, yra gera pradžia – bet tai tik lašelis. Dabar kviečiu jus padėti paversti tą lašelį potvyniu. […] Aš raginu jus užtvindyti žemę žinutėmis, pripildytomis teisumo ir tiesos – žinutėmis, kurios yra autentiškos, pakylėtos ir pagirtinos, – ir tiesiogine to žodžio prasme užtvindyti žemę kaip potvyniu“ (“To Sweep the Earth as with a Flood” [Brigham Young University Campus Education Week devotional, Aug. 19, 2014], LDS.org).

Ką jūs darote, kad padėtumėte užtvindyti žemę žinutėmis, pripildytomis teisumo ir tiesos? Apsvarstykite, kaip galėtumėte prasmingomis tiesomis, kurios buvo atstatytos šiame Evangelijos laikotarpyje, pasidalinti su šalia ar netoli jūsų gyvenančiais žmonėmis.

Efeziečiams 1:11–12 Paulius mokė, kad šventieji per Jėzų Kristų įgijo paveldą Dievo karalystėje.

Efeziečiams 1:13–23

Paulius moko apie Šventąją Pažado Dvasią

Perskaitykite Efeziečiams 1:13–14 ir suraskite, kokį palaiminimą už savo ištikimybę, pasitikėjimą ir tikėjimą Jėzumi Kristumi gavo šventieji.

Užantspaudavimas Šventąja Pažado Dvasia reiškia, kad Šventoji Dvasia liudija Tėvui, kad išgelbėjimo apeigos buvo atliktos tinkamai ir kad laikomasi su jomis susijusių sandorų (žr. Raštų rodyklę, „Pažado Šventoji Dvasia“, scriptures.lds.org). Frazė „mūsų paveldėjimo laidas“ Efeziečiams 1:14 nurodo, kad ištikimi šventieji yra užantspauduoti Šventąja Pažado Dvasia ir gaus asmeninį patikinimą, jog galiausiai paveldės celestialinę karalystę. (Daugiau informacijos apie pašaukimą ir išrinkimą rasite 2 Petro 1 skyriuje bei pastabose apie šį skyrių 30 dalies 1 dienos pamokoje.

Kaip rašoma Efeziečiams 1:15–16, Paulius sakė šventiesiems, kad jis nuolatos dėkoja Dievui už jų ištikimybę. Perskaitykite Efeziečiams 1:17–18 ir suraskite, ko prašydamas Dievo šventiesiems meldėsi Paulius.

Pagalvokite, ko šios eilutės moko mus apie tai, kaip mes galime pažinti Dangiškąjį Tėvą.

Viena tiesa, kurią galime atpažinti šiose eilutėse, yra tai, kad per Dvasios apreiškimą mes galime pažinti Dangiškąjį Tėvą.

Skaitydami toliau pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario teiginį, pasižymėkite, ko jis mokė apie apreiškimo dvasią.

„Apreiškimas yra Dievo bendravimo su Savo vaikais žemėje forma. Tai yra vienas didžiausių palaiminimų, susijusių su Šventosios Dvasios dovana ir nuolatine Jos bendryste. Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Šventoji Dvasia yra apreiškėja“, ir joks žmogus negali priimti Šventosios Dvasios, jeigu jis nepriima apreiškimų“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith [2007], 132).

Apreiškimo dvasia yra prieinama kiekvienam, kuris per tinkamą kunigystės įgaliojimą priima gelbstinčias apeigas – krikštą panardinimu nuodėmėms atleisti ir Šventosios Dvasios dovanos suteikimą rankų uždėjimu – ir tikėjimu vykdo kunigystės paliepimą „priimk Šventąją Dvasią“. Šis palaiminimas prieinamas ne tik pirmininkaujantiems Bažnyčios įgaliotiniams; jis priklauso ir turėtų veikti kiekvieno vyro, moters bei atskaitomybės amžiaus sulaukusio ir šventas sandoras sudariusio vaiko gyvenime. Apreiškimo dvasią į savo gyvenimą kviečiame nuoširdžiai jos trokšdami ir būdami jos verti“ („Apreiškimo dvasia“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pagalvokite, kaip apreiškimas per Šventąją Dvasią gali padėti mums pažinti Dangiškąjį Tėvą.

Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip apreiškimas per Šventąją Dvasią jums ar jūsų pažįstamam žmogui padėjo geriau pažinti Dangiškąjį Tėvą.

Gyvenimas vertai Šventosios Dvasios bendrystės gali padėti jums geriau pažinti Dangiškąjį Tėvą.

Efeziečiams 1:19–23 Paulius toliau mokė apie šventųjų paveldą ir Jėzaus Kristaus, kaip Jo Bažnyčios vadovo, vietą.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Aš išstudijavau Efeziečiams 1 skyrių ir atlikau šios pamokos užduotis (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: