Apaštalas Paulius mokė žydų šventuosius, arba žydus krikščionis, apie tikrąją Jėzaus Kristaus prigimtį. Jis taip pat mokė juos apie Gelbėtojo Apmokėjimą ir apie kai kuriuos palaiminimus, ateinančius dėl Apmokėjimo. Paulius priminė senovės izraelitų patirtį klajojant tyruose, idant pamokytų šventuosius, ką jie turi daryti, kad įžengtų į Viešpaties atilsį.
Mergina pavargo visada būti „gera mergaite“, nes nedalyvauja kai kuriose savo draugų veiklose. Ji planuoja sumažinti savo standartus, kad būtų grupės dalimi.
Vaikinas, tarnaujantis nuolatinėje misijoje, suvokia, kad misionieriškas darbas yra kur kas sunkesnis, nei jis tikėjosi, todėl svarsto apie grįžimą namo.
Ką bendro turi šie pavyzdžiai? Dėl kokių priežasčių žmonės gali norėti pasiduoti ir liautis stengtis daryti tai, ką žino esant teisinga?
Apaštalas Paulius Laišką hebrajams parašė tuo metu, kada dėl persekiojimo ir kitokių suspaudimų kai kurie žydų (arba hebrajų) atsivertusieji nebeateidavo į Bažnyčios susirinkimus. Jie grįždavo prie pažįstamo ir dėl to santykinai saugaus tradicinio žydų garbinimo, kuriame nebuvo tikėjimo Jėzumi Kristumi (žr. Hebrajams 10:25, 38–39). Paulius parašė šį laišką, kad padrąsintų tokius Bažnyčios narius likti ištikimus Jėzui Kristui.
Studijuodami šį Laišką hebrajams ieškokite tiesų, padėsiančių jums išlikti ištikimiems Kristui, kai jausitės bepasiduodą.
Perskaitykite Hebrajams 1:1–3, 10 ir suraskite doktrinas, kurių Paulius mokė žydų šventuosius apie Gelbėtoją.
Raštų studijavimo žurnale užsirašykite doktrinas apie Jėzų Kristų, kurias randate Hebrajams 1:1–3, 10. Pavyzdžiui, 2 ir 10 eilutėse jūs galite rasti tokią doktriną: Jėzus Kristus sutvėrė dangus ir žemę. Jei atidžiai pažvelgsite, jūs pastebėsite, kad šiose eilutėse mokoma ir daugiau reikšmingų doktrinų apie Gelbėtoją.
Hebrajams 1:3 atkreipkite dėmesį į žodžius „esybės paveikslas“. Ši frazė reiškia, kad Jėzus Kristus atrodo kaip Dangiškasis Tėvas ir turi Jo dieviškų savybių. Frazė „palaikantis savo galingu žodžiu visatą“ toje pačioje eilutėje parodo, kad Jėzus Kristus yra visagalis.
Apmąstykite, kuri iš Hebrajams 1:1–3, 10 rastų tiesų galėtų būti jums naudinga, jei būtumėte viliojami nusigręžti nuo Viešpaties valios vykdymo.
Jėzaus Kristaus galia – tai dažnai Laiške hebrajams randama tema. Pavyzdžiui, Hebrajams 1:4–14 Paulius parodė, kad Gelbėtojas yra didingesnis nei angelai. Tolesniuose skyriuose jis tęsia pasakojimą apie Kristaus prakilnumą ir galią.
Kodėl žinojimas, kad Jėzus Kristus yra didingesnis už viską, galėtų padėti tiems, kurie dvejoja dėl pasilikimo ištikimiems Jam?
Ir toliau pastebėkite šią temą studijuodami Pauliaus Laišką hebrajams.
Paulius moko, kad Jėzus Kristus yra mūsų išgelbėjimo vadovas
Apsvarstykite įvairių komandų ar grupių, kuriose dalyvaujate (pavyzdžiui, sporto, debatų, dramos ar mokyklos būreliai) kapitono ar vadovo išrinkimą. Kokių savybių ieškotumėte, jeigu jūs rinktumėte kapitoną ar vadovą?
Hebrajams 2 skyriuje apaštalas Paulius žydų atsivertusiesiems plačiau paaiškino apie Jėzaus Kristaus prigimtį ir tapatybę, kad padėtų jiems suprasti, kodėl jie turėtų ir toliau sekti Juo. Perskaitykite Hebrajams 2:10 ir raskite kieno, pasak Pauliaus mokymo, vadovas yra Jėzus Kristus.
Iš šios eilutės galime sužinoti, kad Jėzus Kristus yra mūsų išgelbėjimo vadovas.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą: Kokiu būdu Jėzus Kristus yra mūsų išgelbėjimo vadovas?
Perskaitykite Hebrajams 2:8–9, 14–18 ir raskite frazes, nusakančias, kodėl Gelbėtojas gali būti mūsų išgelbėjimo vadovu. Galite pažymėti tai, ką išsiaiškinote.
Hebrajams 2:9 Pauliaus mokymas, kad Jėzus Kristus trumpam tapo žemesniu už angelus, reiškia tai, kad Gelbėtojas nusileido nuo Savo ikimirtingojo sosto į mirtingą gyvenimą, ir Jo kentėjimus bei mirtį, per ką Jis „nusileido žemiau visko“ (DS 88:6). Žodžiai „kraujas ir kūnas bendri“ Hebrajams 2:14 eilutėje reiškia, kad mes esame mirtingi. Frazė „permaldauti už tautos nuodėmes“ Hebrajams 2:17 reiškia, kad Kristus galėjo atlikti Apmokėjimą už mūsų nuodėmes.
Ką, anot 9 eilutės, Jėzus padarė dėl visų žmonių? Ką, anot 14 eilutės, Jis sunaikino, atlikdamas Apmokėjimą?
Atkreipkite dėmesį, kad Paulius Gelbėtoją vadina ne tik mūsų išgelbėjimo vadovu, bet taip pat gailestingu ir ištikimu vyriausiuoju kunigu (žr. Hebrajams 2:17). Paulius Jėzų Kristų palygino su žydų aukštuoju kunigu, kadangi į aukštąjį kunigą buvo žiūrima kaip į tarpininką tarp žmonių ir Dievo.
Kodėl, pasak Hebrajams 2:18, Gelbėtojas gali padėti (paguosti arba pagelbėti) mums?
Perskaitykite Hebrajams 4:14–16 ir raskite papildomų Pauliaus įžvalgų apie tai, kaip Gelbėtojas yra gailestingas ir išmintingas aukštasis kunigas.
Iš Hebrajams 2:17–18 ir 4:14–16 galime atpažinti tokią tiesą: Jėzus Kristus mus tobulai supranta ir gali padėti mums, kai reikia, kadangi pats kentėjo ir buvo gundomas visuose dalykuose. (Taip pat žr. Almos 7:11–13.)
Raštų studijavimo žurnale užrašykite savo jausmus apie tai, kaip tiesos, pateiktos Hebrajams 2 skyriuje, gali padėti jums pasitikėti savo apsisprendimu sekti Jėzumi Kristumi, kaip savo vadovu.
Paulius moko, kaip galime įžengti į Viešpaties atilsį
Dėl ko kartais galite jaustis susirūpinę ar nerimaujantys? Pagalvokite, kaip galėtumėte rasti ramybę ir pailsėti nuo tokio ar kitokio nerimo ar susirūpinimo.
Pauliaus laikais žydų šventieji buvo persekiojami dėl to, kad gyveno pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. Kaip rašoma Hebrajams 3–4 skyriuose, Paulius rėmėsi žiniomis iš Senojo Testamento, kad pamokytų šventuosius, kaip rasti ramybės šiame ir ateinančiame gyvenime.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Tikri šventieji į Viešpaties atilsį įžengia dar šiame gyvenime, o išlikdami tiesoje, jie pasilieka tos palaimintos būsenos tol, kol sulaukia poilsio su Viešpačiu danguje. […] Viešpaties atilsis, dėl kurio mirtingieji nerimauja, yra pasiekiamas per tobulą didingo pastarųjų dienų darbo supratimą. […] Viešpaties atilsis amžinybėje reiškia amžinojo gyvenimo paveldėjimą, Viešpaties šlovės pilnatvės gavimą“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 633).
Perskaitykite Hebrajams 4:1 ir suraskite, dėl ko nerimavo Paulius, kad kai kurie Bažnyčios nariai nesugebės atlikti.
Atkreipkite dėmesį į žodžius „neužkietinkite savo širdžių“ (Hebrajams 3:8, 15; 4:7). Ši frazė reiškia, kad mes neturėtume uždaryti savo širdies tiesai ir įkvėpimui, o turėtume išlaikyti ją atvirą, pasiruošusią ir paklusnią Dievui ir Jo įsakymams.
Iš Pauliaus mokymų galime išmokti, kad, jei išliksime ištikimi Gelbėtojui ir neužkietinsime savo širdies, įžengsime į Viešpaties atilsį.
Kaip pasirinkimas tikėti Gelbėtoją ir išlaikyti Dievo tikslams bei planui atvirą širdį, padeda mums išlikti ištikimiems Viešpačiui? Pagalvokite, kas iš jūsų pažįstamų yra geras šio principo pavyzdys. Ką tokio šis žmogus daro, kad išliktų ištikimas?
Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką darysite, kad išliktumėte ištikimi Jėzui Kristui ir išlaikytumėte savo širdį atvirą Jam.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Hebrajams 1–4 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: