8 dalis. 2 diena
Morkaus 6–8
Įvadas
Jėzus buvo atstumtas savo gimtajame mieste Nazarete. Jis pasiuntė Dvylika Apaštalų skelbti Evangelijos. Paliepus Herodui Antipui buvo nužudytas Jonas Krikštytojas. Jėzus stebuklingai pamaitino daugiau nei 5000 žmonių minią, ėjo vandeniu, nuramino audrą ir išgydė ligonį. Po to užjausdamas Jis išgydė vaiką, apsėstą demono, bei kurčią, mikčiojantį vyrą. Prie Galilėjos ežero Jis pamaitino 4000 žmonių ir atvyko į Betsaidos miestą, kuriame keliais etapais išgydė neregį.
Morkaus 6:1–44
Jėzus atstumiamas Nazarete ir išsiunčia savo Dvylika Apaštalų; atpasakojama Jono Krikštytojo mirtis; Jėzus stebuklingai pamaitina daugiau nei 5000 žmonių
Apmąstykite tokį klausimą: Ką tik pašauktas misionierius labai jaudinasi dėl to, kad išvažiuojant į misiją reikia palikti savo namus. Jam sunku kalbėti nuo sakyklos ir nedrąsu bendrauti socialinėje aplinkoje.
Ką patartumėte šiam vaikinui ar merginai?
Studijuodami Morkaus 6 skyrių suraskite principą, padėsiantį šiam jaunam misionieriui ir mums visiems, kai jaučiamės negalį padaryti to, ko Viešpats mūsų prašo.
Morkaus 6:1–13 pasakojama apie Jėzaus atstūmimą Jo gimtajame Nazarete. (Visa tai giliau aptarsite studijuodami Luko 4:14–30.) Būdamas Nazarete Jis ėmė Dvylika Apaštalų po du siųsti skelbti Evangelijos. Skelbdami Evangeliją jie taip pat išvarinėjo demonus ir gydė ligonius. Morkus taip pat užsimena, kad Gelbėtojo apaštalai ligonius patepdavo aliejumi.
Herodas Antipas, sužinojęs apie daugybę Jėzaus stebuklų, išsigando, kad tai Jonas Krikštytojoas bus prisikėlęs iš mirusiųjų ir pradėjęs daryti visus šiuos stebuklus (žr. Morkaus 6:14). (Iš Morkaus 6:17–29 eilučių sužinome, kad tai Herodas buvo paliepęs nukirsdinti Jono Krikštytojo galvą, kad išpildytų savo žmonos pageidavimą.)
Morkaus 6:30–33 eilutėse pasakojama, kad Dvylika Apaštalų sugrįžo skelbę Evangeliją, ir Jėzus drauge su jais įlipo į valtį, kad nuplauktų į vietą, kur galėtų pabūti vieni ir pailsėti. Tačiau aplinkinių miestų gyventojai atvyko į Jėzaus pasirinktą vietą ir laukė Jo atvykstant.
Perskaitykite Morkaus 6:34 ir suraskite, kaip Gelbėtojas reagavo į minią, nors drauge su savo mokiniais ieškojo vietos pailsėti ir pabūti vieniems.
Apmąstykite savo patyrimą, kai šiais laikais matėte pavyzdį žmogaus, kuris aukojo savo laiką, kad tarnautų kitiems, kaip tai darė Jėzus.
Visą dieną mokęs minią, Gelbėtojas padarė didelį stebuklą. Perskaitykite Morkaus 6:35–44 ir Mato 14:18 ir chronologine tvarka sunumeruokite toliau pateiktus įvykius. (Atsakymus rasite šios pamokos pabaigoje.)
-
Gelbėtojas padaugino tai, ką atnešė mokiniai, ir taip patenkino ir viršijo poreikius.
-
Mokiniai pasakė turį penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis.
-
Mokiniai pasiūlė pasiųsti žmones nupirkti maisto.
-
Gelbėtojas paklausė, ką mokiniai galėtų pasiūlyti.
-
Gelbėtojas liepė mokiniams pamaitinti žmones.
-
Minia neturėjo ko valgyti.
-
Gelbėtojas paprašė mokinių duoti Jam tai, ką jie turi.
Morkaus 6:44 eilutė graikų kalba aiškiai nurodo, kad „penki tūkstančiai vyrų“ buvo suaugę vyrai. Tai reiškia, kad pamaitintų žmonių skaičius buvo didesnis, nes su vyrais buvo moterys ir vaikai (žr. Mato 14:21).
Atkreipkite dėmesį, kad prieš atlikdamas šį stebuklą Gelbėtojas pirma paprašė Savo mokinių visą turėtą maistą – penkis duonos kepalėlius ir dvi žuvis – atiduoti Jam. Gelbėtojas padaugino šį maistą, ir jo užteko miniai pamaitinti.
Vienas principas, kurio išmokstame iš šio pasakojimo yra toks: Gelbėtojui atidavus viską, ką turime, Jis galės padauginti mūsų atnašą ir taip įgyvendinti savo tikslus.
Nors Gelbėtojas neprašo, kad Jam atneštume visą turimą maistą, tuos, kurie siekia vykdyti Jo tikslus, Jis kviečia atiduoti Jam visus savo troškimus, gabumus, talentus, įgūdžius, dovanas ir pastangas (žr. 2 Nefio 25:29; Omnio 1:26).
-
Vėl prisiminkite besijaudinantį ką tik pašauktą misionierių, apie kurį minėta anksčiau, ir Raštų studijavimo žurnale atsakykite į pateiktus klausimus:
-
Ką, jūsų manymu, remiantis minėtuoju principu, galėtų daryti misionierius, kad Gelbėtojui atiduotų viską, ką turi? O ką, savo ruoštu, darytų Gelbėtojas?
-
Kokiose dar situacijose jauniesiems Bažnyčios nariams praverstų šio principo žinojimas?
-
Kaip Viešpats išaukštino jūsų pastangas vykdyti Jo tikslus?
-
Morkaus 6:45–56
Jėzus eina vandeniu ir išgydo ligonį
Morkaus 6:45–56 eilutėse pasakojama, kad pamaitinęs minią, kurioje buvo daugiau nei 5000 žmonių, Jėzus savo mokiniams nurodė valtimi perplaukti į kitą Galilėjos ežero krantą. Tada pasiuntė susirinkusiųjų minią namo ir nuėjo melstis į kalną. Naktį kilo audra, ir Gelbėtojas nuo kalno matė, kaip Jo mokiniai vargsta besiirdami prieš vėją. Tada Jis nuėjo pas juos vandens paviršiumi ir nuramino audrą. Šiose eilutėse pateikta informacija jau smulkiai buvo aptarta, kai studijavote Mato 14.
Morkaus 7:1–8:21
Jėzus pabara fariziejus, išgydo prislėgtuosius ir pamaitina 4000 žmonių minią
Studijuodami Morkaus 7–8 išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas mokė mus daryti, pamačius stokojantį žmogų.
Morkaus 7:1–23 skaitome, kad Gelbėtojas sudrausmino fariziejus už tai, kad šie seka klaidingais papročiais, juos ir Savo mokinius mokė, kad „iš vidaus, iš žmonių širdies“(Morkaus 7:21) išeina pikti sumanymai ir poelgiai, dėl ko jie ir susitepa.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ko mokė apie „prosenių paproč[ius]“ (Morkaus 7:5):
„Bėgant metams, Rašto aiškintojai ir mokytojai prie Mozės įstatymo pridėjo rabiniškas apeigas ir interpretacijas. Šie papročiai buvo tikrai ir formaliai laikomi svarbiais ir turinčiais didesnės galios nei pats įstatymas. Vienas tų papročių, tariamai apsaugantis nuo apeigų sutepimo, buvo ritualinis apsiplovimas, kurį ignoravo Jėzus ir Jo mokiniai.
Būtent toks tiesos pakeitimo tradicijomis procesas, kai Dievo įstatymas įkvėpimo neturinčių mokytojų papildymu pakeičiamas „žmonių išgalvota doktrina ir įsakymais“ [Joseph Smith Translation, Mark 7:7], ir įvyko krisčioniškos eros metu per didįjį atsimetimą. Prie tyros ir paprastos Kristaus doktrinos Rašto aiškintojai ir kunigai ankstyvojoje krisčionybėje pridėjo tokius dalykus, kaip indulgencijų, kurios nelabiesiems atleisdavo praeities nuodėmes ir leisdavo ir toliau nusidėti, negavus dieviško atlygio, pardavinėjimas; (tariamas) nuodėmių atleidimas per pakartotinas ir atsainias [nenuoširdžias] išpažintis; meldimasis […] šventiesiems, o ne Viešpačiui; atvaizdų garbinimas; […] draudimas kunigams ir kitiems bažnyčios tarnautojams tuoktis; […] kunigai ir bažnyčios tarnautojai ėmė dėvėti brangius apsiaustus ir apdarus; pradėjo vartoti išplėstus dvasininkų titulus; Bažnyčios iždą pildė pinigais iš lošimų ir t. t.
Visi šie ir kiti papročiai kai kurių žmonių buvo laikomi svarbesniais už Dievo įstatymą, kurį davė Mokytojas. Išties, vadinamoji krisčioniška bažnyčia šiandien didžiąja dalimi pagrįsta šių prosenių papročiais, o ne iš dangaus gautu apreiškimu“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–73], 1:366–67).
Morkaus 7:24–30 skaitome, kad Jėzus išgydė graikės dukterį, apsėstą demono. Prisiminkite, kad tuo metu Gelbėtojo misija buvo skirta Izraelio namams, o ne kitataučiams, tačiau atjausdamas Jis padėjo kitatautei moteriai tikėjusiai Jį.
Vienuoliktame Biblijos žemėlapyje, „Šventoji žemė Naujojo Testamento laikais“, suraskite Tyrą ir Sidoną bei Galilėjos ežerą (jūrą). Išvykęs iš Tyro ir Sidono, Gelbėtojas nukeliavo į Galilėjos ežero rytinę pakrantę, į Dekapolio kraštą, kurio pagrindiniai gyventojai buvo kitataučiai.
Perskaitykite Morkaus 7:31–37 ir suraskite, kaip Gelbėtojas parodė atjautą kurčiam ir mikčiojančiam vyrui.
Perskaitykite Morkaus 8:1–3 ir suraskite, kokį poreikį įžvelgė Jėzus.
2 eilutėje atkreipkite dėmesį, ką Gelbėtojas jautė susirinkusiai miniai.
Perskaitykite Morkaus 8:4–9 ir išsiaiškinkite, ką tokio padarė Gelbėtojas, nors Jo niekas to ir neprašė.
Iš Gelbėtojo atjautos ir elgesio su išalkusiųjų minia mes išmokstame, kad galime sekti Gelbėtojo pavyzdžiu, atkreipdami dėmesį į kitų poreikius ir tada padėdami patenkinti tuos poreikius.
Sesuo Linda K. Burton, visuotinės Paramos bendrijos prezidentė, mokė, kad norėdami sekti Gelbėtojo pavyzdžiu tarnaujant Dievo vaikams, turime „pastebėti, o tada tarnauti“ („Pastebėkime ir tarnaukime“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Šią frazę galite užsirašyti Raštuose, šalia Morkaus 8:4–9 eilučių.
Meldimasis Dangiškajam Tėvui ir galvojimas apie kitus, o ne apie save, gali padėti mums geriau suprasti kitų poreikius ir juos patenkinti. Atminkite, kad kai kurie poreikiai iškart nepamatomi.
Kas gali mums sutrukdyti įžvelgti kitų žmonių poreikius ir neleisti jų patenkinti?
Perskaitykite šį Prezidento Tomo S. Monsono teiginį:
„Kiek kartų jūsų širdis buvo paliesta, matydama kito žmogaus bėdą? Kaip dažnai norėjote būti tuo, kuris padėtų? Tačiau kaip dažnai įsikišdavo kasdienis gyvenimas ir suteikti pagalbą jūs palikdavote kitiems, manydami, kad „tikrai kažkas pasirūpins ta bėda“.
Mes pernelyg įsitraukiame į savo gyvenimo reikalus. Tačiau jei atsitrauktume žingsnį atgal ir gerai įsižiūrėtume į tai, ką darome, pastebėtume, kad esame pasinėrę į nereikšmingus dalykus. Kitais žodžiais tariant, per dažnai didesnę dalį laiko skiriame rūpinimuisi tuo, kas nėra svarbu didžiajame gyvenimo plane, ir apleidžiame daug svarbesnius dalykus“ („Ką šiandien padariau dėl kito žmogaus?“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Melskite ir ieškokite galimybių padėti tenkinti kitų žmonių poreikius šiandien ir ateityje.
Morkaus 8:10–21 skaitome, kad stebuklingai pamaitinęs 4000 žmonių, Jėzus drauge su Savo mokiniais valtimi nusiyrė į Dalmanutos miestą. Čia fariziejai Jo paprašė parodyti ženklą. Jėzus atsisakė parodyti jiems ženklą ir, kaip sužinome iš Džozefo Smito vertimo, mokė juos, kad „šiai giminei nebus duota jokio ženklo, išskyrus pranašo Jonos ženklą; kaip Jona tris dienas ir tris naktis išbuvo banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus bus palaidotas žemės gelmėse“ (Joseph Smith Translation, Mark 8:12).
Morkaus 8:22–38
Jėzus išgydo neregį
Betsaidoje neregys buvo atvestas pas Gelbėtoją, kad Šis jį išgydytų. Perskaitykite Morkaus 8:22–26 ir išsiaiškinkite, kaip Gelbėtojas išgydė tą vyrą.
24 eilutėje atkreipkite dėmesį, kad Gelbėtojui pirmą kartą uždėjus rankas ant neregio, šis jau galėjo matyti, tačiau negalėjo matyti aiškiai.
Morkaus 8:25 eilutėje skaitome, kad Gelbėtojui antrą kartą uždėjus rankas ant vyro, šio regėjimas buvo visiškai atstatytas.
Kodėl svarbu suprasti, kad kai kurie palaiminimai, tokie kaip liudijimo apie Evangeliją gavimas arba fizinis ar dvasinis pagijimas, dažnai gaunamas palaipsniui arba tam tikrais etapais, o ne iš karto?
Morkaus 8:27–38 skaitome Petro pareiškimą, kad Jėzus yra Kristus. Gelbėtojas nurodė savo mokiniams viešai neskelbti, kad Jis yra Kristus, arba Mesijas. Jis taip pat pradėjo mokyti juos apie artėjančias savo kančias ir mirtį Jeruzalėje.
-
Morkaus 6–8 skyrius išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: