3 dalis. 1 diena
Mato 6–7
Įvadas
Mato 6–7 skyriuose toliau aprašomas Jėzaus pasakytas Kalno pamokslas. Šioje pamokslo dalyje Jis mokė, jog teisūs atsidavimo darbai turi būti daromi, kad pamalonintų Dangiškąjį Tėvą. Jis taip pat nurodė Savo mokiniams pirmiau siekti statyti Dievo karalystę.
Mato 6:1–18
Gelbėtojas moko Savo mokinius daryti teisumo darbus
Apmąstykite šiuos klausimus: Ar esate padarę ką nors gera iš neteisingų motyvų? Jei taip darėte, kodėl?
Perskaitykite Mato 6:1–2 ir išsiaiškinkite, kokie, pasak Gelbėtojo, yra netinkami motyvai daryti teisumo darbus.
Išmaldos davimas, arba pagalba vargšams, yra religinį atsidavimą rodantis poelgis. Ko šiose eilutėse mokoma apie tai, kodėl kai kurie žmonės dalija išmaldą?
Atkreipkite dėmesį, kad Gelbėtojas tokius žmones pavadino „veidmainiais“, žodžiu, kuris, išvertus iš graikų kalbos, reiškia apsimetėlius.
Perskaitykite Mato 6:3–4 ir išsiaiškinkite, kaip, pasak Gelbėtojo, Jo mokiniai turėtų daryti teisumo darbus. Galite pasižymėti Gelbėtojo pažadą tiems, kurie teisumo darbus daro dėl teisingų motyvų.
Tarnauti slaptoje reiškia, kad mes kitiems tarnaujame tyliai, be fanfarų ir nesiekdami sau kokios nors naudos. Daug ką galima pasakyti apie tylius patarnavimo darbus, apie kuriuos niekas niekada nesužino, išskyrus tą, kuriam tarnaujama, ir tą, kuris tarnauja.
Baikite rašyti šį teiginį, kad atpažintumėte principą, kurio mokomės iš tų Gelbėtojo mokymų: Jei darome atsidavimo darbus, kad pamalonintume Dangiškąjį Tėvą, o ne siekdami kitų dėmesio, Jis .
Frazė „tau atlygins viešai“ gali reikšti, kad Dangiškasis Tėvas gali palaiminti mus žemiškomis ar dvasinėmis malonėmis, kurias kiti matys arba nematys, bet gavusieji galės lengvai atpažinti.
Perskaitykite Mato 6:5–6 ir Mato 6:16–18 ir raskite Gelbėtojo vartotus pavyzdžius, iliustruojančius principą, kad atsidavimo darbus reikia daryti norint pamaloninti Dangiškąjį Tėvą. Žodžiai „paniurę“ ir „perkreipia veidus“ 16 eilutėje reiškia tokius žmones, kurie išoriškai demonstruoja, kad pasninkauja.
Melstis viešai nėra klaidinga ir ne visas maldas būtina sakyti slaptoje. Melstis ir atlikti kitus religinę prasmę turinčius veiksmus galima viešai, jei tai daroma nuoširdžiai ir su atsidavimu pagal teisingas Bažnyčios taisykles.
-
Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kai padarėte kokius nors teisius religinio atsidavimo darbus – pvz., meldėtės ar pasninkavote – norėdami pamaloninti Dangiškąjį Tėvą. Užrašykite, kuo palaiminti jaučiatės dėl to nuoširdaus garbinimo.
Mato 6:7–15 aprašyta, kad Gelbėtojas pamokė ir davė pavyzdį, kaip reikia melstis. Jo pasakytos maldos pavyzdys vadinamas Viešpaties malda. Perskaitykite tas eilutes ieškodami daugiau tiesų, kurių galite išmokti iš šio Viešpaties pavyzdžio.
Apsvarstykite, ar nevertėtų susirasti ramios, nuošalios vietos, kur galėtumėte balsu pasimelsti ir pasakyti nuoširdžią maldą Dangiškajam Tėvui. Kokius pastebėjote skirtumus tarp meldimosi balsu ir tylios maldos? Ar jūsų mintys buvo labiau sutelktos, kai galėjote pasimelsti balsu?
-
Mato 6:19–24
Jėzus Kristus moko Savo mokinius krautis turtus danguje
Turtai, ar lobis, yra kas nors, ką didžiai vertiname.
Perskaitykite Mato 6:19–21 ir išsiaiškinkite, kokių turtų Gelbėtojas mokė siekti Savo mokinius.
Koks, pasak Gelbėtojo, skirtumas tarp turtų, arba lobių, sukrautų žemėje ir lobių danguje?
Į toliau parodytą lentelę įrašykite tris pavyzdžius lobių, kuriuos žmonės siekia susikrauti žemėje, ir tris pavyzdžius lobių, kuriuos galime krautis danguje.
|
Lobiai žemėje |
Lobiai danguje |
|---|---|
Perskaitykite Mato 6:22–24 ir išsiaiškinkite, kas, pasak Gelbėtojo, gali padėti mums krautis lobį danguje.
Džozefo Smito Vertimo Mato 6:22 padeda mums suprasti, jog norėdami krautis lobį danguje turime išlaikyti savo akis „pašvęstas vien Dievo šlovei“ (Džozefo Smito Vertimas, Mato 6:22), tai reiškia, suderinti savo požiūrį ir valią su Dievo požiūriu ir valia.
Iš paskutinio Mato 6 skyriaus 24 eilutės sakinio sužinome tokią tiesą, kuri gali padėti mums prisiminti krautis lobį danguje: Negalime vienu metu tarnauti Dievui ir mamonai. Žodis mamona reiškia turtus arba pasaulietiškumą.
-
Apmąstykite savo gyvenimą ir sugalvokite pavyzdį, kaip jūsų troškimų sutelkimas į ką nors pasaulietiško gali atitraukti jus nuo tarnavimo Dievui ir lobio krovimo danguje.
Mato 6:25–34
Gelbėtojas nurodo Savo mokiniams pirmiau siekti Dievo karalystės
Mato 6:25–34 užrašyta, kad Gelbėtojas nurodė Savo mokiniams nesirūpinti pagrindinėmis reikmėmis. Mato 6:25–27, Džozefo Smito Vertime, padeda suprasti, kad Jis kalbėjo konkrečiai tiems, kurie turėjo eiti skelbti Jo Evangelijos (žr. Džozefo Smito Vertime, Mato 6:25–27 [Raštų rodyklėje]).
Perskaitykite Mato 6:31–34 ir išsiaiškinkite, ko pirmiau siekti gyvenime Jėzus mokė Savo mokinius. (Atkreipkite dėmesį į žodžių išdėstymo tvarką Džozefo Smito Vertimo Mato 6 skyriaus 33 eilutėje.)
Kokio principo galime išmokti iš Mato 6:33?
„Dievo karalystė“ (Mato 6:33) reiškia Jėzaus Kristaus Bažnyčią tada ir dabar. Mūsų dienomis ji reiškia Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, kuri buvo atkurta ruošiant Dangiškojo Tėvo vaikus Jo karalystei danguje – celestialinei karalystei.
Šis prezidento Ezros Tafto Bensono teiginys gali padėti jums suprasti, kaip tą principą pritaikyti gyvenime:
„Savo gyvenime Dievą turime iškelti virš viso kito. Jis turi būti pirmoje vietoje. […]
Kai statome Dievą į pirmą vietą, visi kiti dalykai arba atsistoja į savo vietas, arba iškrenta iš mūsų gyvenimo. Mūsų meilė Viešpačiui lems tai, kam mes skirsime savo meilę bei laiką, kokių interesų sieksime ir kokie bus mūsų prioritetai.
Savo gyvenime Dievą turime iškelti virš viso kito“ (“The Great Commandment—Love the Lord,” Ensign, May 1988, 4).
-
Mato 7:1–5
Jėzus Kristus moko Savo mokinius teisti teisiai
Perskaitykite Mato 7:1–2 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas mokė apie kitų žmonių teisimą.
Dažnai neteisingai manoma, kad Mato 7 skyriaus 1 eilutė reiškia, jog niekada neturime teisti kitų. Tačiau iš Džozefo Smito Vertimo sužinome, kad Jėzus Kristus mokė, jog turime „teisti teisiai“.
Ką, jūsų manymu, reiškia teisti teisiai?
Perskaitykite Mato 7:3–5 ir apmąstykite palyginimą, kurį Jėzus pavartojo, kad mokytų mus, kaip vengti kitus teisti neteisiai (taip pat žr. Jono 7:24).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas paaiškino skirtingus teisimo būdus:
„Mane glumindavo, kad vienose Raštų ištraukose mums įsakoma neteisti, o kitose nurodoma, kad turėtume teisti, ir netgi sakoma, kaip tai daryti. Bet studijuodamas šitas ištraukas aš įsitikinau, kad šie, atrodo, vienas kitam prieštaraujantys nurodymai atitinka vienas kitą, kai į juos žiūrime iš amžinybės perspektyvos. Svarbiausia suprasti, kad galimi du teisimo būdai: priimant galutinius nuosprendžius, kurie mums uždrausti, ir tarpinius nuosprendžius, kuriuos mums liepta daryti, tačiau tai turi būti daroma pagal teisumo principus. […]
Skirtingai nei galutinius nuosprendžius, kuriuos mirtingiesiems uždrausta daryti, Raštuose liepiama mirtingiesiems daryti tai, ką aš pavadinsiu „tarpiniais nuosprendžiais – teismais“. Tokie nuosprendžiai – teismai – yra būtini norint naudotis savo moraline laisve. […]
Visi priimame sprendimus teisdami, tai darome rinkdamiesi draugus, rinkdamiesi, kaip praleisti laiką, kaip leisti pinigus ir, žinoma, rinkdamiesi amžinąjį bendražygį. […]
Teisdami kitus tokiuose tarpiniuose teismuose turime rūpintis, kad teistume teisiai. Priimdami sprendimus turėtume siekti Dvasios vadovavimo. Teisdami turėtume apsiriboti tik savo prievaizdavimo sfera. Kada tik įmanoma, turėtume susilaikyti ir neteisti žmonių, kol nežinome konkrečių faktų. Kiek tik įmanoma, turėtume teisti aplinkybes, užuot teisę žmones. Teisdami visada turime tai daryti pagal teisius standartus. Ir visa tai darydami turime atminti įsakymą atleisti“ (“‘Judge Not’ and Judging,” Ensign, Aug. 1999, 7, 9, 13).
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros apie Mato 7:3–5 pasakė:
„Atrodo, kad visi šie reikalai su rąstais ir krisleliais yra artimai susiję su mūsų nesugebėjimu aiškiai matyti savęs. Nežinau, kodėl galime taip gerai diagnozuoti kitų žmonių bėdas ir rekomenduoti priemones nuo jų, kai tuo tarpu savųjų dažnai visai nematome.
Prieš kelerius metus per žinias buvo pranešta apie žmogų, kuris tikėjo, kad jei išsiteps veidą citrinų sultimis, tai taps nematomas vaizdo kameroms. Todėl jis išsitepė visą veidą citrinų sultimis, nuėjo ir apiplėšė du bankus. Neilgai trukus jis buvo suimtas, kai jo atvaizdą parodė per vakaro žinias. Kai policija parodė tam žmogui jį filmavusių apsaugos kamerų vaizdo medžiagą, jis negalėjo patikėti savo akimis. „Bet aš juk buvau veidą išsitepęs citrinų sultimis!“ – stebėjosi jis. [Žr. Errol Morris, “The Anosognosic’s Dilemma: Something’s Wrong but You’ll Never Know What It Is’ (Part 1), New York Times, June 20, 2010; opinionator.blogs.nytimes.com/2010/06/20/the-anosognosics-dilemma-1.]
Vienas Kornelio universiteto mokslininkas, išgirdęs šią istoriją, susidomėjo faktu, kad vyras gali taip smarkiai nesuvokti savo neišmanymo. Norėdami išsiaiškinti, ar tai visuotinė problema, du tyrinėtojai pakvietė koledžo studentus dalyvauti keliuose įvairių gyvenimiškų sugebėjimų testuose ir tada prašė jų įvertinti savo gebėjimą juos atlikti. Prastai pasirodę studentai netiksliausiai vertino savo gebėjimus – kai kurie iš jų manė, kad jų balai bus penkis kartus aukštesni, nei šie buvo iš tikrųjų. [Žr. Justin Kruger and David Dunning, “Unskilled and Unaware of It: How Difficulties in Recognizing One’s Own Incompetence Lead to Inflated Self-Assessments,’ Journal of Personality and Social Psychology, Dec. 1999, 1121–34.]
Panašūs tyrimai, kartojami įvairiausiais būdais, dar kartą patvirtino tokią pat išvadą: daugelis mūsų nesugebame pamatyti savęs tokių, kokie iš tiesų esame, ir net klestintys žmonės per daug įvertina savo indėlį ir nepakankamai įvertina kitų žmonių indėlius. [Žr. Marshall Goldsmith, What Got You Here Won’t Get You There (2007), chapter 3.]
Galbūt nėra labai svarbu, jei pervertiname savo gebėjimą vairuoti automobilį ar toli numušti golfo kamuoliuką. Tačiau, kai pradedame tikėti, kad mūsų indėlis namuose, darbe ir bažnyčioje yra didesnis, nei iš tiesų yra, sumažiname savo palaimas ir galimybes labai reikšmingai ir prasmingai save patobulinti“ („Nejaugi aš, Viešpatie?“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga, p. 50).
Mato 7:6–14
Gelbėtojas moko, kaip siekti asmeninio apreiškimo
Mato 7 skyriaus 6 eilutės Džozefo Smito Vertimas padeda mums suprasti, kad Jėzus Kristus pašaukė Savo mokinius eiti į pasaulį ir pamokslauti. Jie turėjo skelbti atgailą, o karalystės slėpinius pasilikti sau. Kitaip sakant, jie neturėjo apie šventus dalykus diskutuoti su žmonėmis, kurie nebuvo pasiruošę tų dalykų priimti. (Taip pat žr. Džozefo Smito Vertimą, Mato 7:9–11 [Raštų rodyklėje].)
Pagal Džozefo Smito Vertimą, Mato 7 skyriaus 7 eilutė prasideda fraze „sakykite jiems: „Prašykite Dievo“. Perskaitykite 7 eilutę pradėdami šia fraze ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas Savo mokiniams liepė mokyti.
Iš tos eilutės sužinome šį principą: Jei siekdami tiesos klausime, ieškosime ir belsime, Dangiškasis Tėvas atsakys ir palaimins mus asmeniniu apreiškimu.
Ką žodžiai prašykite, ieškokite ir belskite nurodo mums daryti, kad gautume asmeninį apreiškimą?
Apmąstykite atvejį iš savo gyvenimo, kai prašydami, ieškodami ir belsdamiesi gavote asmeninį apreiškimą.
Kaip užrašyta Mato 7:9–11, Gelbėtojas mokė, kad, kaip mylintis tėvas neduotų akmens ar gyvatės savo sūnui, prašančiam duonos ar žuvies, taip ir Dangiškasis Tėvas neatsisakys suteikti asmeninio apreiškimo dovanos sūnui, kuris ieško ir prašo tinkamų dalykų.
Perskaitykite Mato 7:12–14 ir išsiaiškinkite, kokios papildomos tiesos Gelbėtojas liepė Savo mokiniams mokyti.
Mato 7:15–27
Gelbėtojas pažada išgelbėjimą vykdantiems Tėvo valią
Kokių žinote idėjų, kurios yra visuotinai pasaulio priimtos, bet prieštarauja Dangiškojo Tėvo planui?
Apgalvokite, kodėl jums būtų svarbu sugebėti suvokti, kad koks nors žmogus ar grupė propaguoja idėją, prieštaraujančią Dangiškojo Tėvo planui.
Perskaitykite Mato 7:15 ir raskite Viešpaties perspėjimą Savo mokiniams.
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo perspėjo dėl „netikrų pranašų ir netikrų mokytojų, tiek vyrų, tiek moterų, pasiskyrusių Bažnyčios doktrinų skelbėjais“, ir dėl tų, „kurie kalba ir rašo priešingai nei tikrieji Dievo pranašai, ir aktyviai verbuoja žmones, visiškai nesirūpindami amžinąja gerove tų, kuriuos suvedžioja“ (“Beware of False Prophets and False Teachers,” Ensign, Nov. 1999, 63).
Perskaitykite Mato 7:16–20 ir išsiaiškinkite vieną būdą, kaip galime atpažinti netikrą pranašą ar netikrą mokytoją.
Iš tų eilučių sužinome šią tiesą: Netikrus pranašus galime atpažinti pagal jų nešamus vaisius. Panašiai kaip augalo rūšį galime atpažinti iš jo duodamų vaisių, taip ir netikrus pranašus ir mokytojus galime atpažinti iš jų mokymų, poelgių ir idėjų.
Kokie, jūsų manymu, būtų netikrų pranašų nešami vaisiai?
Perskaitykite Mato 7:21–27 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas mokė apie tai, kaip svarbu gyventi pagal Jo mokymus. Atkreipkite dėmesį, kad Džozefo Smito Vertime 23 eilutės teiginys „aš niekuomet jūsų nepažinojau“ keičiamas į „jūs niekuomet manęs nepažinojote“ (Džozefo Smito Vertimas, Mato 7:33).
-
-
Mato 6–7 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: