Mato 14

Įvadas

Sužinojęs apie Jono Krikštytojo mirtį, Jėzus norėjo pabūti vienas, tačiau paskui Jį vaikščiojo minia žmonių. Jam pagailo jų ir Jis pagydė jų ligonius, ir stebuklingai pamaitino daugiau nei 5000 žmonių. Tą naktį Jėzus ežeru nuėjo prie laivo, kuriame buvo Jo mokiniai.

Mato 14:1–21

Jėzus nori pabūti vienas, o tada pamaitina daugiau nei 5000 žmonių

Pagalvokite apie laiką, kada buvote labai nuliūdę. Kaip ištvėrėte ir nugalėjote tą liūdesį?

Pateikite pavyzdžių, kaip žmonės stengiasi ištverti ir nugalėti liūdesį.

Studijuodami Mato 14:1–21 ieškokite būdų, galinčių padėti jums ištverti ir nugalėti liūdesį.

Mato 14:1–11 užrašyta, kad karalius Herodas, paragintas naujos žmonos Erodiados, kuri norėjo priversti Joną Krikštytoją nustoti smerkti neteisėtą jos ir karaliaus Herodo santuoką, neteisiai įkalino Joną Krikštytoją (žr. Morkaus 6:17–19). Jo žmonos dukteriai Salomei pašokus jam, Herodas viešai pažadėjo jai viską, „ko tik ji paprašys“ (Mato 14:7). Dukra pasitarė su savo motina ir paprašė Jono Krikštytojo galvos, todėl Herodas liepė Joną nukirsdinti.

Jonas Krikštytojas buvo Jėzaus Kristaus draugas ir giminaitis, ir jis Dievo buvo paskirtas būti pranašu, paruošusiu kelią Mesijui.

Įsivaizduokite, kad esate artimas Jono Krikštytojo draugas. Kaip reaguotumėte išgirdę apie jo neteisingą mirtį?

Perskaitykite Mato 14:12–13 ir išsiaiškinkite, ką darė Jėzus, išgirdęs apie Jono mirtį.

Žodis „dykvietė“ 13 eilutėje reiškia negyvenamą vietą [žr. Morkaus 6:31].

Kas įvyko, kai Jėzus pamėgino pabūti vienas?

Kaip jaustumėtės, jei būtumėte liūdni ir norėtumėte pabūti vieni, o kiti nuolat siektų jūsų dėmesio?

Perskaitykite Mato 14:14 ir išsiaiškinkite, kaip Jėzus reagavo, pamatęs paskui Jį sekančią minią.

Iš šio pasakojimo sužinome, kad užjausdami kitus, kai patys jaučiamės liūdni, sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu.

Šeimos nariui ar draugui apibendrinkite pasakojimą, kaip Jėzus, pats būdamas liūdnas dėl Jono Krikštytojo mirties, parodė užuojautą žmonėms. Su tuo žmogumi aptarkite pateiktus klausimus. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, su kuo pakalbėjote, ir trumpai aprašykite patį pokalbį.
1. Kaip užuojauta kitiems gali padėti mums, kai patys kenčiame?
2. Kodėl gali būti sunku užjausti kitus, kai patys kenčiame?
3. Papasakokite atvejį, kai jūs ar jūsų pažįstamas buvote labai liūdni, bet visgi parodėte užuojautą kitam žmogui. Kaip padėjo tarnavimas kitiems?

Perskaitykite Mato 14:15–21 ir išsiaiškinkite, kaip Jėzus ir toliau rodė užuojautą tiems žmonėms.

Mato 14:22–36

Jėzus per audrą eina ežeru

Apsvarstykite tokius pavyzdžius:

1 pavyzdys. Mergina jaučiasi bejėgė matydama nuo mirtinos ligos kenčiančią savo mamą. Ji pradeda abejoti, ar Dangiškasis Tėvas mato jos šeimos kančią. Ji labai nori tikėti Dievą, tačiau ją pradeda apimti abejonės.

2 pavyzdys. Vaikinas neseniai prisijungė prie Bažnyčios. Daugelis jo senų draugų atvirai kritikuoja jo sprendimą prisijungti prie Bažnyčios. Jis ima abejoti, ar turėtų likti aktyvus ir ištikimas Bažnyčios narys.

Kada dar Jėzaus Kristaus pasekėjai gali patirti abejonių ir baimę?

Studijuodami likusią Mato 14 skyriaus dalį, ieškokite tiesų, galinčių padėti jums įveikti baimę, abejones ir nusivylimus.

Perskaitykite Mato 14:24–25 ir išsiaiškinkite, kas atsitiko, kai paklusę Gelbėtojo nurodymui, mokiniai kėlėsi per Galilėjos ežerą.

Frazė „pūtė priešingas vėjas“ 24 eilutėje reiškia, kad vėjas pūtė iš tos pusės, į kurią jie plaukė.

Atkreipkite dėmesį Mato 14 skyriaus 23 eilutėje, kad buvo vakaras, kada Jėzus vienas buvo ant kalno, o mokiniai kėlėsi per Galilėjos ežerą. Kertant ežerą, reikia nuplaukti maždaug 8 kilometrus, geru oru jie būtų galėję jį perplaukti per dvi ar tris valandas. Gelbėtojas pas juos atėjo ketvirtos nakties sargybos metu, o tai buvo tarp trečios ir šeštos valandos ryto“ (Mato 14:25). Tai reiškia, kad mokiniai, keldamiesi per ežerą, su vėju kovojo visą naktį.

Perskaitykite Morkaus 6:47–48 ir raskite papildomų Morkaus aprašytų šio įvykio detalių.

Jeigu Jėzus žinojo, kad mokiniai kamuojasi, kaip manote, ar Jis galėjo anksčiau išvaduoti juos iš vargų? Kodėl Jėzus, prieš išvaduodamas mokinius, leido jiems kurį laiką kamuotis?

Iš pasakojimų, kaip mokiniai kėlėsi per ežerą, sužinome, kad nors Dievas galbūt ne visada apsaugo mus nuo vargų, Jis žino, ką patiriame, ir Savu laiku ateis mums padėti.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kas gero gali nutikti dėl to, kad Viešpats leidžia mums kurį laiką vargti, užuot tuoj pat išvadavęs mus iš išmėginimų?
2. Kaip žinojimas, kad Viešpats žino mūsų vargus, stiprina mūsų tikėjimą Juo netgi tada, kai Jis neišvaduoja mūsų iš jų tuoj pat?

Įsivaizduokite, kad jūs buvote tame laivelyje ir naktį daugelį valandų kovojote su stipriu vėju ir bangomis, o tada pamatėte kažką, einantį vandeniu. Ką tokiu atveju galvotumėte arba kaip jaustumėtės?

Perskaitykite Mato 14:26–27 ir išsiaiškinkite, kaip mokiniai reagavo, pamatę Jėzų. Galite pasižymėti, ką jiems pasakė Jėzus.

Perskaitykite Mato 14:28–30 ir išsiaiškinkite, ką Petras panoro padaryti išgirdęs Viešpaties balsą.

Kaip Petras iš pradžių parodė savo tikėjimą?

Ką pamatęs Petras pabūgo, ėmė abejoti ir skęsti?

Apsvarstykite, kokius dalykus, skatinančius išsigąsti ir pradėti abejoti, jūsų gyvenime gali simbolizuoti vėjas ir bangos iš šio pasakojimo.

Iš šios Petro patirties sužinome, kad, jei išlaikysime tikėjimą Jėzumi Kristumi, mūsų nenugalės baimės ir abejonės.

Perskaitykite šį prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį ir pažymėkite, koks, pasak jo, gresia pavojus, jei neišlaikysime savo tikėjimo Viešpačiu: „Tvirtai tikiu, kad, jei mes visi pavieniui, šeimomis, bendruomenėmis ir tautomis galėtume kaip Petras nenuleisti akių nuo Jėzaus, tai ir mes galėtume pergalingai žengti per „kylančias netikėjimo bangas“ ir „nesibaiminti stiprėjančių abejonės vėjų“. Bet jei tik nukreipsime savo akis nuo to, kuriuo turime tikėti, o nukreipti žvilgsnį visai nesunku ir pasaulis visaip gundo tai daryti, jei imsime žvalgytis į mus supančių stichijų galią ir šėlsmą, o ne į tą, kuris mums gali padėti ir išgelbėti, tai neišvengiamai imsime grimzti į priešpriešos, širdgėlos ir nevilties jūrą“ (“The Beacon in the Harbor of Peace,” Ensign, Nov. 1992, 19).

Raštų studijavimo žurnale parašykite kelis sakinius, kaip galime „nenuleisti akių“ nuo Jėzaus Kristaus, kaip pradžioje darė Petras. Be to, dar aprašykite atvejį, kai matėte, kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padėjo kuriam nors žmogui išvengti triuškinančios baimės ar abejonių.

Apmąstykite, ką galėtumėte pakeisti savo gyvenime, kad išlaikytumėte tikėjimą Jėzumi Kristumi, ir užsibrėžkite sau tikslą įvykdyti tuos pokyčius.

Kartais mes, kaip ir Petras, neišlaikome savo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir pasiduodame baimei, abejonėms ir nusivylimui.

Perskaitykite Mato 14:30–32 ir išsiaiškinkite, kas nutiko Petrui einant link Gelbėtojo.

Ką, pagal 30 eilutę, darė Petras, pamatęs, kad skęsta? (Galite pasižymėti, ką sakė Petras.)

Kaip Petrą, taip ir mus, jei, nusilpus tikėjimui, šauksimės Dievo pagalbos, Jis gali iškelti iš baimių ir abejonių.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip Dievas iškelia mus iš baimių ir abejonių?

Perskaitykite Mato 14:33 ir išsiaiškinkite, kaip reagavo kiti mokiniai valtyje, kai Jėzus su Petru įlipo į ją.

Iš Mato 14:34–36 sužinome, kad po šio įvykio Jėzus su mokiniais toliau tęsė kelionę ir atplaukė prie Galilėjos krantų. Vietos gyventojai, sužinoję, kad atvyko Jėzus, pas Jį sugabeno sergančiuosius. Jų tikėjimas buvo toks stiprus, kad visi atėję pasveiko vien palietę Jo apsiausto apvadą. Šį atvejį palyginkite su tuo, kas atsitiko su Mato 13:57–58 aprašytais žmonėmis.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Mato 14 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: