4 dalis. 4 diena
Mato 16–17
Įvadas
Jėzus Kristus sudraudė fariziejus ir sadukiejus, kurie prašė parodyti Jo dieviškumą įrodantį ženklą. Petras paliudijo, kad Jėzus yra Kristus, ir jam buvo pažadėti dangaus karalystės raktai. Ant Atmainymo kalno Jėzus Kristus, Mozė ir Elija suteikia kunigystės raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui. Nusileidęs nuo kalno Jėzus išvaro velnią iš berniuko. Kafarnaume Jėzus stebuklingai parūpina pinigų mokesčiams sumokėti.
Mato 16
Gelbėtojas sudraudžia fariziejus ir sadukiejus ir pažada Petrui kunigystės raktus
Ką pasakytumėte žmonėms norėdami padėti jiems suprasti, kodėl tikite, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra vienintelė tikra bažnyčia žemėje?
Studijuodami Mato 16 skyrių ieškokite tiesų, padėsiančių jums suprasti ir kitiems paaiškinti, kas parodo, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Viešpaties Bažnyčia žemėje (žr. DS 1:30).
Mato 16:1–12 skaitome, kad Gelbėtojas sudraudė fariziejus ir sadukiejus, kai šie paprašė parodyti Jo dieviškumą įrodantį ženklą. Tada Jis įspėjo Savo mokinius nesekti tais nedorais žmonėmis.
Po to Gelbėtojas kartu su mokiniais nuėjo „į Pilypo Cezarėjos apylinkes“ (Mato 16:13). Ką parodytoje Pilypo Cezarėjos nuotraukoje matote už upės ir medžių?
Perskaitykite Mato 16:13–19 ir išsiaiškinkite, kaip Gelbėtojas, pavartodamas uolos simbolį, apibūdino Savo Bažnyčios pamatą. (Mato 16:15–19 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Galite šią ištrauką pasižymėti išskirtiniu būdu, kad galėtumėte ją lengvai surasti.)
Atkreipkite dėmesį, kad 16–17 eilutėse sakoma, jog tai, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, Petras sužinojo per apreiškimą iš Dangiškojo Tėvo. Tada Jėzus paminėjo apreiškimą, apibūdindamas Savo Bažnyčios pamatą.
Pranašas Džozefas Smitas paaiškino: „Jėzus mokė: „Ant šios uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ [Mato 16:18.] Kokios uolos? Apreiškimo“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 188).
Jis taip pat liudijo: „Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia buvo įkurta ant tiesioginio apreiškimo pagrindo – taip visada būdavo su tikrąja Dievo Bažnyčia, kaip sako Raštai (Amoso 3:7 ir ApD 1:2)“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 188).
Apsvarstykite tokią informaciją: „Mokydamas Petrą apie apreiškimą, Gelbėtojas pavartojo žodžių žaismą Petro vardu pareikšdamas Simonui: „Tu esi Petras [Petros], ir ant tos uolos [petra] aš pastatysiu savo Bažnyčią“ (Mato 16:18). Graikų kalbos žodis petros reiškia atskirą uolos gabalėlį ar akmenį. Graikų kalbos žodis petra taip pat gali reikšti „akmenį“, bet dar reiškia akmeningą dirvą, pamatinę uolieną arba tiesiog uolą [žr. Mato 16:18]. Iš šių žodžių sužinome, kad Bažnyčia bus pastatyta ne ant žmogaus Petro, bet ant pamatinės apreiškimo uolienos“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 53).
Raštuose, šalia Mato 16:18, galite užrašyti tokią tiesą: Jėzaus Kristaus Bažnyčia pastatyta ant Dievo apreiškimų.
-
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
-
Kodėl jums svarbu žinoti, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra pastatyta, arba laikosi, ant Dievo apreiškimų?
-
Kokią įtaką tai daro tam, kaip sekate patarimais šiuolaikinių pranašų, kurie gauna apreiškimus mūsų laikais?
-
Peržvelkite Mato 16:19 ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas pažadėjo Petrui.
Iš Gelbėtojo žodžių „tau duosiu dangaus karalystės raktus“ sužinome, kad Jėzus Kristus Savo karalystės raktus patiki Savo pasirinktiems pranašams ir apaštalams. Jo karalystės raktai yra kunigystės raktai, o karalystė, apie kurią kalbėjo Gelbėtojas, yra Jėzaus Kristaus Bažnyčia.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kas yra kunigystės raktai ir kodėl jie svarbūs: „Kunigystės raktai – tai kunigijai suteiktas Dievo įgaliojimas vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip Jo kunigystė naudojama žemėje“ [Handbook 2: Administering the Church (2010), 2.1.1]. Visi darbai ir apeigos Bažnyčioje atliekami su tiesioginiu ar netiesioginiu įgaliojimu to, kas turi raktus tam veiksmui atlikti“ („Kunigystės raktai ir įgaliojimas“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Tarp Gelbėtojo Petrui pažadėtų raktų buvo ir užantspaudavimo galia – galia surišti ar atrišti žemėje ir danguje. Dėl šios galios pagal Bažnyčios vadovų įgaliojimą atliekamos apeigos galioja ir danguje. Taip pat šia galia šeimos surišamos kartu amžinybei. Mato 16 skyriaus 19 eilutė padeda mums suprasti, kodėl Jėzus Kristus suteikia Savo pranašams ir apaštalams kunigystės raktus: Kunigystės raktai būtini norint vadovauti Viešpaties Bažnyčiai žemėje. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia žemėje yra vienintelė bažnyčia, kuri iš Viešpaties gavo ir šiuo metu turi kunigystės įgaliojimą ir raktus.
Iš Mato 16:21–28 sužinome, kad Jėzus kalbėjo apie apmokančiąją auką, kurią atliks, ir mokė Savo mokinius, kad ir jie turi būti pasiryžę aukotis, jei nori sekti paskui Jį. Džozefo Smito Vertimas geriau paaiškina, ką reiškia pasiimti savo kryžių:
„Ir dabar, žmogui paimti savo kryžių reiškia atsisakyti visos bedievystės ir kiekvieno pasaulietiško geidulio bei laikytis mano įsakymų.
Nelaužykite mano įsakymų, kad išgelbėtumėte savo gyvybes; nes kas išgelbės savo gyvybę šiame pasaulyje, tas ją praras ateinančiame pasaulyje“ (Džozefo Smito Vertimas, Mato 16:26–27 [Raštų rodyklėje]).
Raštų įvaldymo ištrauka – Mato 16:15–19
-
Susiraskite šeimos narį ar draugą, kuris padėtų jums drauge suvaidinti tokį pavyzdį:
Įsivaizduokite, kad kalbate su Bažnyčiai nepriklausančiu draugu. Jūsų draugas užduoda klausimus, kurie pateikti tekste. Atsakykite į draugo klausimus remdamiesi tiesomis, kurias sužinojote iš Mato 16:15–19.
-
Girdėjau, jog tavo bažnyčia skelbiasi esanti vienintelė tikroji Jėzaus Kristaus bažnyčia. Ar tu tuo tiki?
-
Mano bažnyčia irgi tiki Jėzų Kristų, tad kodėl manote, kad tik jūsų bažnyčia yra vienintelė tikroji?
Suvaidinę šį pavyzdį paprašykite savo šeimos nario ar draugo jūsų Raštų studijavimo žurnale parašyti, kad jūs įvykdėte užduotį. Jei negalite pakalbėti nei su šeimos nariu, nei su draugu, galite į tuos klausimus paprasčiausiai atsakyti Raštų studijavimo žurnale.
-
Mato 17
Jėzus Kristus, Mozė ir Elija suteikia kunigystės raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui
Apgalvokite, kodėl kunigystės įgaliojimą galima palyginti su vairuotojo pažymėjimu, o kunigystės raktus – su automobilio rakteliais.
Apmąstykite tokius klausimus: Ką vairuotojo pažymėjimas leidžia daryti jį turinčiajam? Kodėl be vairuotojo pažymėjimo dar svarbu turėti ir automobilio raktelius? Kodėl būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio raktelius norint vairuoti automobilį galime palyginti su būtinybe turėti kunigystės įgaliojimą ir raktus, kad būtų galima vykdyti Dievo darbą?
Kai Viešpats Petrui pažadėjo „dangaus karalystės raktus“ (Mato 16:19), arba įgaliojimą vadovauti Dievo darbui žemėje, Petrui ir kitiems apaštalams kunigystės įgaliojimas jau buvo suteiktas, bet jiems dar nebuvo duoti kunigystės raktai vadovauti karalystei – Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Studijuodami Mato 17 skyrių išsiaiškinkite, kaip Petras, Jokūbas ir Jonas gavo karalystės raktus.
Perskaitykite Mato 17:1–2 ir išsiaiškinkite, kur Jėzus nuvedė Petrą, Jokūbą ir Joną gauti karalystės raktų.
Kas ant to kalno atsitiko su Gelbėtoju?
Atmainymas įvyksta, kai asmenys būna „laikinai pakeisti išore ir esme, tai yra pakelti į aukštesnį dvasinį lygį, kad galėtų ištverti dangiškų esybių akivaizdą ir šlovę“ (Raštų rodyklė, „Atmainymas“, scriptures.lds.org). Petras, Jokūbas ir Jonas taip pat tuo metu buvo atmainyti (žr. DS 67:11–12).
Skaitydami Mato 17:3, į toliau esančią lentelę įrašykite kitų dviejų tuo metu ant Atmainymo kalno buvusių asmenybių vardus. Atkreipkite dėmesį, kad vardu Elijas čia vadinamas senojo Testamento pranašas Elija (žr. Mato 17:3). „Raštuose Elijo vardas arba titulas vartojamas keleriopai. 1) Elijas yra hebrajiško vardo Elija naujatestamentinė (graikiška) forma, pvz., Lk 4:25–26, Jok 5:17 ir Mt 17:1–4. Šiuose pavyzdžiuose Elijas yra senovės pranašas Elija, kurio tarnystė aprašyta 1 ir 2 Karalių knygose“ (Raštų rodyklė, „Elijas“scriptures.lds.org).
Asmenys, kurie buvo ant Atmainymo kalno | ||
---|---|---|
Jėzus Kristus |
A. | |
Petras, Jokūbas ir Jonas |
B. | |
Mato 17:3; Džozefo Smito Vertimas, Morkaus 9:3 |
C. | |
D. |
Perskaitykite šį pranašo Džozefo Smito teiginį ir pasižymėkite, kodėl ant to kalno buvo ir Mozė su Elija: „Gelbėtojas, Mozė, Elijas [Elija] suteikė [kunigystės] raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui ant kalno, kai jie buvo atmainyti priešais Jį“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 101).
Mozė turėjo Izraelio surinkimo raktus (žr. DS 110:11), o Elija – užantspaudavimo galios raktus (žr. DS 110:13–16).
Biblijos Džozefo Smito Vertime teigiama, kad Jonas Krikštytojas, kurį nužudė Herodas, taip pat pasirodė ant kalno (žr. Džozefo Smito Vertimą, Morkaus 9:3). PDŠ anglų kalba išleistos Biblijos žodyne teigiama, kad „DžSV, Morkaus 9 skyriaus 3 eilutės žodžiai nereiškia, kad atsimainymo metu ten pasirodęs Elijas buvo Jonas Krikštytojas, bet reiškia, kad kartu su pranašu Elija pasirodė ir Jonas Krikštytojas“ (Bible Dictionary, “Elias”). Į pateiktą lentelę įrašykite Joną Krikštytoją.
Perskaitykite Mato 17:4–9 ir išsiaiškinkite, kas dar buvo ant Atmainymo kalno.
Į pateiktą lentelę įrašykite ir Dievą Tėvą.
Tas Petro, Jokūbo ir Jono potyris ant Atmainymo kalno tapo svarbiu įvykiu įkuriant žemėje Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teigė, jog „kol žmonės nepakyla į aukštesnę dvasinio supratimo būseną nei ta, kurioje dabar yra, jie gali suprasti tik dalį to, kas įvyko ant Atmainymo kalno“, o visa, ką apie tai žinome, yra „iš Naujojo Testamento istorijų ir iš papildomos per Džozefą Smitą atskleistos šviesos“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:399).
Turbūt atsimenate, kad Evangelijos laikotarpis – tai laiko tarpsnis, kada Dangiškasis Tėvas žmonėms žemėje per Savo įgaliotus tarnus suteikia kunigystės įgaliojimą, apeigas ir žinias apie išgelbėjimo planą (žr. Raštų rodyklę, „Evangelijos laikotarpis“, scriptures.lds.org). Kiekvienas iš lentelėje užrašytų asmenų, buvusių ant Atmainymo kalno, taip pat pasirodė ir pranašui Džozefui Smitui mūsų Evangelijos laikotarpyje.
Nuo lentelėje užrašytų asmenų vardų nubrėžkite liniją iki atitinkamo paveikslėlio, vaizduojančio, kaip jie apsireiškia pranašui Džozefui Smitui. Baigę braižyti linijas, pasitikrinkite savo atsakymus pagal šią informaciją:
-
Džozefui Smitui pasirodė Dangiškasis Dievas ir Jėzus Kristus (žr. Džozefo Smito–Istorijos 1:16–17).
-
Jonas Krikštytojas Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikė Aarono kunigystės raktus (žr. DS 13).
-
Petras, Jokūbas ir Jonas Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikė Melchizedeko kunigystės raktus (žr. DS 27:12).
-
Elija Kirtlando šventykloje Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikė užantspaudavimo galios raktus. Mozė tą pačią dieną jiems suteikė Izraelio surinkimo raktus (žr. DS 110).
Iš to, kas įvyko ant Atmainymo kalno, ir iš Džozefo Smito potyrių Sugrąžinimo pradžioje sužinome, kad kiekviename Evangelijos laikotarpyje Dievas kunigystės raktus suteikia Savo pasirinktiems pranašams, kad jie galėtų vadovauti Jo darbui žemėje.
Dabartiniai pranašai ir apaštalai turi tuos pačius kunigystės raktus, kuriuos gavo pranašas Džozefas Smitas. Šie raktai iš Džozefo Smito per Brigamą Jangą buvo perduoti vėlesniems pranašams.
-
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
-
Kodėl, jūsų manymu, svarbu žinoti, kad kunigystės raktai Jėzaus Kristaus laikais buvo suteikti pagal tokią pat tvarką, pagal kurią mūsų dienomis juos gavo pranašas Džozefas Smitas?
-
Kaip paaiškintumėte savo draugui, kad dangaus pasiuntiniai (angelai) kunigystės raktus pranašui Džozefui Smitui įteikė pagal tvarką, kurią paskyrė Dievas?
-
-
Raštų studijavimo žurnale užsirašykite tikslą, ką darysite, kad geriau sektumėte ir palaikytumėte tuos, kurie mūsų dienomis turi dangaus karalystės raktus.
Po to švento potyrio, kuris įvyko ant Atmainymo kalno, Gelbėtojas jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių“ (Mato 17:9).
Apsvarstykite, kuo šis nurodymas panašus į tokį prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patarimą: „Aš taip pat įsitikinau, kad neišmintinga nuolat kalbėti apie neįprastus dvasinius potyrius. Juos reikia rūpestingai saugoti ir dalintis tik tada, kai pati Dvasia paragina jais palaiminti kitus“ (“The Candle of the Lord,” Ensign, Jan. 1983, 53).
Kodėl turėtume būti atsargūs ir nepasakoti šventų potyrių, nebent tada, kai mus ragina Dvasia?
Iš Mato 17:10–27 sužinome, kad Jėzus Kristus išvarė velnią iš berniuko ir stebuklingai parūpino pinigų muitui sumokėti už Save ir už Petrą.
-
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Mato 16–17 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: