6 dalis. 4 diena

Mato 26:1–30

Įvadas

Likus dviem dienoms iki Paschos, Judas susimokė su Jėzaus mirties trokštančiais žydų vadovais. Paschos vakarą Jėzus įsteigė sakramentą.

Mato 26:1–16

Judas susimoko su Jėzaus mirties trokštančiais žydų vadovais

Ar esate matę filmą ar skaitę pasakojimą, kuriame kas nors yra išduodamas? Kodėl tas žmogus buvo išduotas? Kaip jaustumėtės, jeigu jus išduotų artimas draugas? Skaitydami apie paskutines Jėzaus Kristaus gyvenimo valandas, atminkite, kad Jį išdavė artimas draugas.

Senovės izraelitams Paschos savaitė buvo viena svarbiausių metų savaičių. „Paschos šventė buvo įsteigta, kad padėtų Izraelio vaikams atminti, jog naikinantis angelas praėjo pro jų namus ir išlaisvino juos iš egiptiečių [žr. Išėjimo 12:21–28; 13:14–15].“ Kaip dalį Paschos šventės, izraelitai aukodavo avinėlį ir jo krauju apšlakstydavo savo durų staktas. „Avinėliai be kliaudos, kurių kraujas senovėje buvo naudojamas kaip ženklas Izraeliui išgelbėti, simbolizuoja Jėzų Kristų, Dievo Avinėlį, kurio auka išpirko visą žmoniją“ (Raštų rodyklė, „Pascha“, scriptures.lds.org).

Perskaitykite Mato 26:1–2 ir išsiaiškinkite, kas, pasak Jėzaus Kristaus, turėjo įvykti po Paschos.

Tada perskaitykite Mato 26:3–5 ir išsiaiškinkite, kas tuo metu kūrė planą nužudyti Jėzų.

Kodėl Rašto žinovai ir vyriausieji kunigai nusprendė palaukti ir Jėzų nužudyti po Paschos?

Mato 26:6–13 skaitome, kad Jėzui būnant Betanijoje, pas Jį atėjo moteris ir patepė labai brangiu aliejumi taip pažymėdama jo artėjančią mirtį ir laidotuves. Kai kurie mokiniai, tarp kurių buvo ir vienas iš dvylikos apaštalų bei grupės kasininkas Judas, priekaištavo, kad aliejų reikėjo parduoti ir padėti vargšams. Tačiau Judas ne tiek rūpinosi vargšais, kiek pats buvo vagis, norėjęs tų pinigų sau (žr. Jono 12:4–6).

Perskaitykite Mato 26:14–16 ir išsiaiškinkite, ką Judas padarė, kai Jėzus sudraudė jį už murmėjimą.

Atkreipkite dėmesį, kiek Judas gavo pinigų už Jėzaus išdavimą. „Pagal Mozės įstatymą, žuvus vergui, jo netekęs šeimininkas gaudavo trisdešimties sidabrinių kompensaciją (žr. Išėjimo 21:32). […] Ši išdavystės kaina atspindi žemą Judo ir vyriausiųjų kunigų požiūrį į Gelbėtoją“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 81). Tai taip pat išpildė Senojo Testamento pranašystę apie Gelbėtojo išdavimą (žr. Zacharijo 11:12).

Mato 26:17–25

Jėzus su mokiniais valgo Paschos vakarienę

Prisiminkite, kada paskutinį sykį žvelgėte į veidrodį. Kaip veidrodžiai gali mums padėti?

Perskaitykite prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir išsiaiškinę pasižymėkite, kodėl svarbu save matyti aiškiai, kaip mus mato Dievas:

„Niekas iš mūsų nemėgstame pripažinti, kai tolstame nuo teisingo kelio. Dažnai mėginame vengti pažvelgti gilyn į savo sielą ir susidurti su savo silpnybėmis, trūkumais ir baimėmis. Todėl atsitinka taip, jog kada tiriame savo gyvenimus, mes žvelgiame pro filtrą šališkumo, pasiteisinimų ir išsigalvojimų, kuriuos sau pasakojame norėdami pateisinti nevertas mintis ir poelgius.

Tačiau mūsų dvasiniam augimui ir gerovei yra būtinas gebėjimas matyti save aiškiai. Jei mūsų silpnybės ir ydos lieka pasislėpusios prieblandoje, tada išperkančioji Gelbėtojo galia negali jų išgydyti ir paversti stiprybėmis. […]

Taigi, kaip galime pašviesti tyra Dievo tiesos šviesa sau į sielą ir pamatyti save tokius, kokius Jis mus mato?

Norėčiau pasakyti, kad šventieji Raštai ir visuotinėje konferencijoje pasakytos kalbos yra veiksmingas veidrodis, kurį galime naudoti tirdami save“ („Nejaugi aš, Viešpatie?“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Apsvarstykite, kaip Raštai ir visuotinėje konferencijoje pasakytos kalbos galėtų būti veidrodžiu, padedančiu mums pamatyti, kaip patobulinti savo gyvenimą.

Studijuodami Mato 26:17–25 raskite principą, kuris gali jums padėti atpažinti savo silpnybes, kad galėtumėte stengtis jas įveikti.

Mato 26:17–19 skaitome, kad Jėzus liepė mokiniams rasti kambarį Jeruzalėje Paschos vakarienei.

Perskaitykite Mato 26:20–21 ir išsiaiškinkite, ką Jėzus pasakė Savo apaštalams per Paschos vakarienę.

Jeigu jūs būtumėte buvę ten, ką būtumėte galvoję po tų Jėzaus žodžių?

Perskaitykite Mato 26:22 ir išsiaiškinkite, ko Jėzaus paklausė apaštalai.

Ką galime sužinoti apie vienuolika ištikimų apaštalų iš jų klausimo: „Nejaugi aš, Viešpatie?“

Iš šio pasakojimo galime sužinoti principą, kad išgirdę Viešpaties žodį Jėzaus Kristaus mokiniai patikrina savo gyvenimą, kad pamatytų, kaip jį pritaikyti sau.

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas apie šį pasakojimą sakė:

„Mokiniai neabejojo, kad [Jėzus] pasakė tiesą. Jie nesižvalgė aplinkui rodydami į kitą ir klausdami: „Ar tai jis?“ […]

Norėčiau žinoti, ką kiekvienas iš mūsų darytume, jei Gelbėtojas tai būtų pasakęs mums. Ar žvalgytumės į esančiuosius aplink mus ir širdyje sakytume: „Tikriausiai Jis kalba apie brolį Jonaitį. Visada abejojau juo“ arba „Gerai, kad brolis Petraitis čia. Jam tikrai reikia išgirsti šią žinią“? O gal, kaip ir tie senovės mokiniai, pažvelgtume sau į širdį ir užduotume tą skvarbų klausimą: „Nejaugi aš?“ („Nejaugi aš, Viešpatie?“).

Ar kada nors jautėtės gundomi nekreipti dėmesio į Viešpaties žodžius ir manyti, kad jie skirti kažkam kitam? Perskaitykite šį teiginį ir išsiaiškinkite, ką prezidentas Uchtdorfas pakvietė mus daryti, kai girdime Viešpaties žodžius:

„Šiuose paprastuose žodžiuose „nejaugi aš, Viešpatie?“ glūdi išminties pradžia ir kelias į asmeninį atsivertimą bei ilgalaikį pasikeitimą. […]

Turime mesti šalin savo išdidumą, žvelgti toliau savo tuštybės ir nuolankiai klausti: „Nejaugi aš, Viešpatie?“

Ir jei taip atsitiktų, kad Viešpaties atsakymas būtų: „Taip, sūnau [arba dukra], yra kai kas, ką privalai patobulinti, kai kas, ką aš padėsiu tau įveikti“, meldžiu, kad priimtume tokį atsakymą, nuolankiai pripažintume savo nuodėmes ir ydas, o tada keistumės tapdami geresni“ („Nejaugi aš, Viešpatie?“).

1. Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kada buvote palaiminti pritaikę Viešpaties žodžius savo gyvenime. Tada užrašykite konkretų tikslą, ką darysite, kad girdėdami ar skaitydami Viešpaties žodžius geriau patikrintumėte savo gyvenimą.

Perskaitykite Mato 26:23–25 ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas atsakė į apaštalų užduotą klausimą. Jėzui nurodžius, kad Jį išduos Judas, šis išėjo (žr. Jono 13:30).

Mato 26:26–30

Per Paschą Jėzus Kristus įsteigia sakramentą

Su apaštalais baigęs Paschos vakarienę Gelbėtojas įsteigė sakramento apeigas.

Apmąstykite savo atsakymus į tokius klausimus: Ką darėte, kai paskutinį kartą priėmėte sakramentą? Ką galvojote? Ką jautėte?

Perskaitykite Mato 26:26–29 ir išsiaiškinkite, ką Viešpats padarė su duona ir gėrimu taurėje.

Iš šių eilučių sužinome, kad sakramentas simbolizuoja Jėzaus Kristaus kūną ir kraują, kuriuos Jis paaukojo dėl mūsų.

Džozefo Smito Vertime pateikiama papildomų įžvalgų apie Mato 26:26–28. Perskaitykite Džozefo Smito Vertimo Mato 26:22, 24–25 (iš Raštų rodyklės).

Raskite padarytus įkvėptus pakeitimus. Kaip jie padeda mums suprasti svarbią sakramento paskirtį?

Iš tų įkvėptų pakeitimų sužinome, kad Jėzus Kristus sakramentą įsteigė, kad galėtume atminti Jį ir Jo Apmokėjimą už mūsų nuodėmes.

Jei įmanoma, pažiūrėkite filmuką „Always Remember Him“ („Visuomet Jį atminti“) (5:28), kuris padės geriau suprasti sakramento paskirtį ir svarbą. Šiame filmuke vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškina, kad sakramento paskirtis – padėti mums atminti Jėzų Kristų ir Jo apmokančiąją auką. Filmuką galima rasti internete adresu LDS.org.

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip pastangos atminti Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą veikia jūsų jausmus ir potyrius priimant sakramentą?

   2. Kokie dalykai dalijant sakramentą gali mus blaškyti?

   3. Kaip vengdami tų dėmesį blaškančių dalykų sakramento susirinkimą galime padaryti dvasingesniu įvykiu?

   4. Ką galite daryti, kas padėtų jums sakramento susirinkime susitelkti į Gelbėtoją ir tų apeigų reikšmę ir visą savaitę atminti Jį?

Ką, anot Mato 26:27–28, galime gauti dėl pralieto Kristaus kraujo, kai priimame sakramentą?

Vien duonos valgymas ir vandens gėrimas per sakramentą savaime nedaro mūsų vertų gauti nuodėmių atleidimą. Turime panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi, atgailauti ir su tikru ketinimu priimti sakramentą, visuomet Jį atmindami ir stengdamiesi laikytis Jo įsakymų. Vertai priimdami sakramentą atnaujiname savo krikšto sandoras.

Apsvarstykite, ar nevertėtų šio principo užsirašyti Raštų paraštėje: Atgailaudami ir su tikru ketinimu priimdami sakramentą galime gauti savo nuodėmių atleidimą.

3. Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip pritaikysite su sakramentu susijusias tiesas, kurias radote Mato 26:26–30.

Dar kartą perskaitykite Mato 26:29 ir išsiaiškinkite, kada, pasak Gelbėtojo, Jis kitą kartą priims sakramentą.

„Kaip užrašyta Mato 26:29, Gelbėtojas mokiniams pasakė, kad nebegers šio vynmedžio vaisiaus iki tada, kai su jais jį gers Savo Tėvo karalystėje. Taigi, sakramentas ne tik simbolizuoja Gelbėtojo Apmokėjimą, bet ir padeda žvelgti į ateitį laukiant tos dienos, kai Jis šlovingai grįš į žemę (žr. 1 Korintiečiams 11:26).

Paskutinėmis dienomis Viešpats pranašui Džozefui Smitui apreiškė to ateities įvykio, kai Jis žemėje gers vynmedžio vaisiaus, detales. Kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 27 skyriuje, Viešpats apreiškė, kad Jis žemėje priims sakramentą kartu su Savo pasekėjais, tarp jų daugeliu senovės pranašų, pavyzdžiui, su Moroniu, Eliju, Jonu Krikštytoju, Elija, Abraomu, Izaoku, Jokūbu, Juozapu, kuris buvo parduotas į Egiptą, Petru, Jokūbu ir Jonu, „taip pat su Mykolu, arba Adomu, visų tėvu“ (žr. DS 27:4–14). Viešpaties pasekėjai yra visi tie, „kuriuos mano tėvas davė man iš pasaulio“ (DS 27:14). Tai reiškia, kad jei liksime atsidavę ir ištikimi savo sudarytoms sandoroms ir ištversime iki galo, būsime tarp tų, kurie ateityje priims sakramento simbolius kartu su Gelbėtoju“ (New Testament Student Manual, 83–84).

4. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Mato 26:1–30 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: