Mato 26:31–75

Įvadas

Getsemanės sode, vykdydamas Apmokėjimą, Jėzus Kristus pradėjo imti ant Savęs visas žmonių nuodėmes. Judas išdavė Jėzų žydų vadovams. Tada prieš aukštąjį kunigą Kajafą Jėzus buvo neteisėtai teisiamas ir Jam buvo pateikti melagingi kaltinimai. Tuo metu Petras tris kartus išsižadėjo pažįstąs Gelbėtoją prieš žmones, kurie atpažino jį kaip vieną iš Jėzaus Kristaus mokinių.

Mato 26:31–46

Jėzaus Kristaus kančios Getsemanės sode

Apmąstykite tokį pavyzdį: Nuo pat vaikystės vaikinas buvo mokomas, kad tarnauti nuolatinėje misijoje yra kunigijos pareiga. Paauglystėje jis vis dar jaučia, kad turėtų tarnauti misijoje, bet jam sunku tam pasiryžti. Jam labiau rūpi kitos galimybės bei dalykai ir jis nerimauja, kad tarnavimas misijoje sutrukdys jam patirti tuos dalykus.

Kokiais kitais atvejais vaikinų ir merginų troškimai gali skirtis nuo to, ko iš jų norėtų Dangiškasis Tėvas?

Apmąstykite atvejus iš savo patirties, kai jums buvo sunku pajungti savo valią Dangiškojo Tėvo valiai. Studijuodami likusią Mato 26 skyriaus dalį ieškokite principų, kurie gali padėti jums įveikti nenorą, kai sunku daryti, ką liepė Dangiškasis Tėvas.

Prisiminkite, kad Mato 26:1–30 pasakojama, kaip Viešpats su apaštalais valgė Paschos vakarienę ir įsteigė sakramentą. Perskaitykite Mato 26:31–35 ir išsiaiškinkite, kas, anot Jėzaus pranašystės, atsitiks su Jo apaštalais.

Šiame kontekste žodis pasipiktinti reiškia atpulti, atstumti arba atsižadėti.

Atkreipkite dėmesį, kaip Petras bei kiti apaštalai reagavo į Gelbėtojo žodžius.

Perskaitykite Mato 26:36–38 ir išsiaiškinkite, kur po Paschos vakarienės nuėjo Jėzus su apaštalais.

Pažvelkite į Alyvų kalno ir Getsemanės sodo nuotraukas Triknygės nuotraukų skyriuje (11 ir 12 nuotraukos). Getsemanė buvo alyvmedžių sodas Alyvų kalne ar šalia jo, Jeruzalės sienų išorėje. „Žodis getsemanė reiškia „alyvų spaudykla“ (Raštų rodyklė, „Getsemanė“, scriptures.lds.org).

Mato 26:36–38 pažymėkite frazes, kuriose apibūdinama, kaip Jėzus jautėsi įžengdamas į Getsemanę.

Perskaitykite Mato 26:39 ir išsiaiškinkite, ką Jėzus darė „kiek toliau paėjęs“ į sodą.

Taurė, apie kurią kalbėjo Gelbėtojas, buvo vykdant Apmokėjimą Jo patirtos kančios kartėlio simbolis. Getsemanėje Jėzus pradėjo imti ant Savęs visas žmonių nuodėmes ir kančias ir atliko didžios apmokančiosios aukos dalį.

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ko Jėzus meldė Tėvą, prašydamas, kad taurė Jį aplenktų: „Viešpats iš esmės sakė: „Jei yra kitas kelias, norėčiau juo eiti. Jei yra kitas kelias – koks nors kitas kelias – su džiaugsmu eičiau juo.“ […] Tačiau toji taurė galiausiai neaplenkė“ (“Teaching, Preaching, Healing,” Ensign, Jan. 2003, 41).

Galite pasižymėti frazę „tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ (Mato 26:39; taip pat žr. DS 19:19).

Nors ir prašė kito kelio įvykdyti Tėvo tikslus, galiausiai Jėzus Kristus Savo valią pajungė Tėvo valiai, kad įvykdytų Apmokėjimą.

Apmąstykite, ką apie Jėzų galime sužinoti iš Jo pasiryžimo paklusti Dangiškojo Tėvo valiai netgi tada, kai tai reiškė, jog Jis turės ištverti baisias kančias ir galiausiai mirti.

Remdamiesi tuo, ko išmokote iš Mato 26:39, baikite rašyti šį teiginį: Sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, kai .

Peržvelkite pavyzdį pamokos pradžioje ir jūsų aprašytas situacijas. Tada savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip Gelbėtojo pavyzdys gali mus sustiprinti tokiose situacijose?
Prisiminkite atvejus iš savo gyvenimo, kai jūsų troškimai skyrėsi nuo Dangiškojo Tėvo valios, bet galiausiai pasirinkote paklusti Jo valiai. Vieną tokį atvejį, jei jis nėra pernelyg asmeniškas, aprašykite Raštų studijavimo žurnale ir paaiškinkite, kodėl taip pasirinkote ir kaip jaučiatės galvodami apie tą pasirinkimą.

Pasirinkite, kaip konkrečiai seksite Jėzaus Kristaus pavyzdžiu savo valią pajungdami Dangiškojo Tėvo valiai. Apsvarstykite, ar nevertėtų užsibrėžti tikslo veikti pagal pasirinktą būdą.

Peržiūrėkite Mato 26:37–38 ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas Getsemanėje paliepė Petrui, Jokūbui ir Jonui.

Paliepimas „pabudėkite kartu su manimi“ 38 eilutėje reiškia nemiegoti, arba būti budriems. Kad geriau suprastumėte, kodėl mokiniams reikėjo Gelbėtojo paliepimo budėti kartu su Juo, atkreipkite dėmesį, kad Džozefo Smito Vertime pateikiamas paaiškinimas, jog atėję į sodą „mokiniai ėmė labai baimintis ir nerimauti, ir murmėti savo širdyse, svarstydami, ar šis yra Mesijas“ (Džozefo Smito Vertimo, Morkaus 14:36 [iš Raštų rodyklės]). Liepęs mokiniams kartu su Juo budėti, Jėzus įspėjo juos būti budrius, nes jų tikėjimas Juo būsiąs išbandytas.

Perskaitykite Mato 26:40 ir išsiaiškinkite, ką darančius „Petrą ir abu Zebediejaus sūnus [Jokūbą ir Joną]“ (Mato 26:37) Jėzus rado pasimeldęs.

Luko 22:45 Džozefo Smito Vertime nurodoma, kad jie miegojo, „nes buvo kupini sielvarto“.

Perskaitykite Mato 26:41 ir išsiaiškinkite, ką Jėzus Kristus įsakė jiems daryti.

Iš Gelbėtojo paliepimo tiems apaštalams galime pasimokyti tokio principo: Jei nuolat budėsime ir melsimės, mums pakaks stiprybės atsispirti pagundoms.

Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mato 26:41)?

Viena iš reikšmių gali būti, kad mokiniai norėjo paklusti Gelbėtojui, bet leido fiziniam miego troškimui įveikti savo dvasios troškimą budėti ir melstis. Apmąstykite, kaip suprasdami šią frazę galime geriau atsispirti pagundoms.

Pacitavęs Mato 26:41, prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros sakė: „[Gelbėtojo] įspėjimas Petrui skirtas ir mums. Avis ketinantis papjauti vilkas, be abejo, užpuls ir ganytoją. Todėl, prižiūrėdami kitus, turime prižiūrėti ir save“ („Pabudėkite kartu su manimi“, 2001 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Atminkite, kad paliepimas „budėti“ reiškia nemiegoti, arba būti budriems. Apgalvokite, kaip dvasiškai budėdami ir melsdamiesi galime geriau įveikti savo silpnybes ir atsispirti pagundoms.

Apmąstykite, ar kada pasidavėte pagundai, nes pamiršote melstis ir budėti. Apsvarstykite, kaip tas atvejis jus paveikė. Tada apmąstykite atvejus, kai atsispyrėte pagundai, nes meldėtės ir budėjote. Kas padėjo jums nuolat budėti ir melstis?

Ant atskiro popieriaus lapo ar kortelės užrašykite, ką darysite, kad galėtumėte geriau budėti ir melstis. Apsvarstykite, ar jums nevertėtų nešiotis to lapelio kaip priminimo apie jūsų tikslą.

Atkreipkite dėmesį, kad Mato 26:42–46 užrašyta, jog Getsemanės sode Jėzus meldėsi tris kartus. Kas kartą Jis išsakydavo pasiryžimą paklusti Tėvo valiai.

Mato 26:47–75

Jėzus Kristus suimamas ir teisiamas prieš Kajafą

Vyriausieji kunigai ir Rašto žinovai susimokė nužudyti Jėzų Kristų. Jų piktas sąmokslas apėmė Judo papirkimą, neteisingų liudytojų suradimą, Jėzaus išjuokimą ir netgi kankinimą. Gelbėtojas buvo priverstas stoti prieš du oficialius teismus: Pirmasis buvo žydų organizuotas teismas prieš Jeruzalės sinedrioną – 71 nario susirinkimą, kurį sudarė levitai, vyriausieji kunigai, Rašto žinovai, fariziejai, sadukiejai ir kitų politinių pakraipų atstovai, visiems jiems pirmininkavo aukštasis kunigas, tuo metu tai buvo Kajafas. Antrasis buvo romėnų teismas prieš Pilotą. Žydų organizuotame teisme Jėzus buvo apkaltintas piktžodžiavimu (Dievo išjuokimu, užgauliojimu ir keikimu), nes pasivadino Dievo Sūnumi (žr. Mato 26:64–65). Kadangi piktžodžiavimas buvo žydų nusikaltimas ir romėnams visiškai nesvarbus, žydų vadovai, pristatydami Jėzų Pilotui, kaltinimą pakeitė į išdavystę. Žydų vadovai mėgino įtikinti romėnus, kad Jėzus mėgino pasiskelbti karaliumi, tikėdamiesi, kad romėnai Jį, kaip Cezario išdaviką, nubaus mirtimi. Romėnų teisme Pilotas nerado jokios Jėzaus kaltės. Vis dėlto Pilotas leido Jėzų nubausti mirtimi vien tam, kad patenkintų žydų vadovų norus.

Perskaitykite šį Džeraldo N. Lando, kuris vėliau buvo Septyniasdešimties nariu, teiginį: „Įsivaizduokite [Jėzų Kristų] Esybę, kurios galia, kurios šviesa, kurios šlove palaikoma visatos tvarka, Esybę, kuriai prabilus atsiranda saulės sistemos, galaktikos ir žvaigždės, stovinčią priešais nelabus žmones ir jų laikomą niekam tikusia ir nieko verta!“ (“Knowest Thou the Condescension of God?” iš Doctrines of the Book of Mormon: The 1991 Sperry Symposium, ed. Bruce A. Van Orden and Brent L. Top [1992], 86.)

Nors turėjo galią sunaikinti Jį mušusius ir į Jį spjaudžiusius žmones, Jėzus Kristus noriai tai kentėjo ir ištvėrė. Romėnų vadovai ir kareiviai nesuvokė, kad, jei tai būtų buvusi Tėvo valia, Jėzus būtų galėjęs pasišaukti beribę galią.

Ištyrinėkite Mato 26:47–68 ir išsiaiškinkite, kaip Jėzus Kristus toliau valdėsi ir pakluso Savo Tėvo valiai net tada, kai nelabi žmonės Jį teisė ir netinkamai su Juo elgėsi (taip pat žr. 1 Nefio 19:9). Galite pasižymėti, ką išsiaiškinote.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite, ką manote apie Gelbėtojo pasiryžimą nepaisant visų aplinkybių vykdyti Dangiškojo Tėvo valią. Taip pat parašykite, kaip galite sekti Gelbėtojo parodyto klusnumo pavyzdžiu.

Iš Mato 26:56 matome, kad Gelbėtojo pranašystė, jog apaštalai Jį paliks, išsipildė. Tačiau jie paliko Jį tik laikinai.

Mato 26:69–75 užrašyta, kad po suėmimo, kai Jėzus buvo teisiamas, Petras tris kartus išsigynė Jį pažįstąs. (Pastaba. Apie tą Petro poelgį bus daugiau kalbama Luko 22 skyrių nagrinėjančioje pamokoje.)

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Mato 26:31–75 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: