Filemonui

Įvadas

Šiame laiške apaštalas Paulius giria Filemoną už jo tikėjimą bei meilę Gelbėtojui ir Jo Bažnyčios nariams. Jis pataria Filemonui priimti atgal pabėgusį vergą Onesimą kaip savo brolį Evangelijoje.

Filemonui 1

Paulius pataria Filemonui priimti atgal pabėgusį vergą Onesimą kaip savo brolį Evangelijoje

Mes, Bažnyčios nariai, dažnai sutinkame naujų žmonių. Įsivaizduokite, kad naujas žmogus prisijungia prie jūsų apylinkės ar skyriaus. Raštų studijavimo žurnale aprašykite socialinius iššūkius, su kuriais gali susidurti tas žmogus, prisijungdamas prie Bažnyčios ar persikeldamas į naują apylinkę ar skyrių. Jeigu jūs pastaraisiais metais prisijungėte prie Bažnyčios ar persikėlėte į naują apylinkę ar skyrių, aprašykite, su kokiais socialiniais iššūkiais susidūrėte.

Apmąstykite šiuos klausimus: Kaip jūs elgiatės su naujais jūsų apylinkės ar skyriaus nariais? Kaip jūs žiūrite į Bažnyčios narius, kurie elgiasi kitaip, turi kitokius pomėgius ar priklauso kitoms socialinėms grupėms nei jūs?

Studijuodami apaštalo Pauliaus laišką Filemonui ieškokite tiesos, kuria galėtumėte vadovautis bendraudami su kitais Bažnyčios nariais.

Savo pirmojo įkalinimo metu Romoje, būdamas namų arešte, Paulius parašė Filemonui, kuris, tikėtina, buvo į Bažnyčią atsivertęs graikas. Kaip matome iš Filemonui 1:1–3, Paulius savo laišką pradeda sveikindamas Filemoną ir kitus, tarp jų Filemono namuose susirenkančią bendruomenę.

Perskaitykite Filemonui 1:4–7 ir išsiaiškinkite, už ką Paulius gyrė Filemoną. Šiame kontekste žodis bendrystė reiškia dalyvavimą ir bendravimą , o frazė „būt[i] veiksming[am]“ reiškia tapti aktyviam ar veikti.

Pagrindinis Pauliaus laiško Filemonui tikslas buvo aptarti Filemono ir jo tarno, kitaip dar vergo, vardu Onesimas situaciją. Onesimas buvo pabėgęs ir gali būti, kad buvo kai ką pavogęs iš Filemono (žr. Filmonui 1:18). Naujojo Testamento laikais žydų krikščionių kultūroje vergovė nebuvo laikoma blogybe, ji taip pat buvo įteisinta Romos įstatymuose. Pabėgusiems vergams buvo skiriamos bausmės, tokios kaip žiaurus sumušimas, žymės kaktoje išdeginimas ar net nužudymas. Pabėgęs Onesimas susidūrė su apaštalu Pauliumi.

Perskaitykite Filemonui 1:8–12 ir suraskite, ką padaryti Paulius maldavo, ar nuoširdžiai prašė, Filemono.

Jei būtumėte Filemono vietoje, ką būtumėte galvoję ar kaip jautęsi, gavę Pauliaus prašymą?

Atkreipkite dėmesį į frazę „kurio tėvu tapau, būdamas surakintas“ (Filemonui 1:10). Paulius, būdamas kalėjime, padėjo Onesimui pradėti naują – Jėzaus Kristaus pasekėjo gyvenimą.

Kaip rašoma Filemonui 1:13–14, Paulius norėjo, kad Onesimas liktų pas jį ir jam padėtų, bet nenorėjo to daryti negavęs Filemono pritarimo.

Perskaitykite Filemonui 1:15–16 ir suraskite, kaip bendrauti su nauju atsivertusiuoju Onesimu Paulius ragino Filemoną. Galite pasižymėti ar užsirašyti, ką rasite.

Kodėl Filemonui galėjo būti sunku priimti Onesimą kaip „mylimą brolį“ (Filemonui 1:16)?

Viena tiesa, kurios galime pasimokyti iš 16 eilutės yra tai, kad esame broliai ir seserys Evangelijoje.

Mes visi esame dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai (žr. Hebrajams 12:9) ir todėl esame broliai ir seserys. Be to, mes dvasiškai užgimstame per krikšto ir patvirtinimo apeigas, nepaliaujamą naudojimąsi tikėjimu Jėzumi Kristumi, nuolatinę atgailą ir dvasinį užgimimą. Taip mes tampame Jėzaus Kristaus sūnumis ir dukterimis (žr. Mozijo 5:7) ir broliais bei seserimis Jo Sandoros šeimoje. Nepriklausomai nuo lyties, kultūros, amžiaus, kilmės ar socialinės padėties, Dievo karalystėje mes tampame lygūs.

Perskaitykite toliau pateiktą prezidento Spenserio V. Kimbolo teiginį ir išsiaiškinkite, kaip tiesa, kad mes esame broliai ir seserys Evangelijoje, gali daryti įtaką mūsų elgesiui vienų su kitais, ypatingai su naujais Bažnyčios nariais:

„Mane visada pakylėdavo trumpo Pauliaus laiško Filemonui skaitymas; jis moko mus brolybės Evangelijoje principo ir dvasios. […]

Įkvėpimas ir džiaugsmas matyti tą pačią dvasią darbuojantis Bažnyčioje, matyti kaip šventieji priima, gelbsti, padeda ir meldžiasi už tuos, kurie kas dieną ateina į Viešpaties karalystę. Toliau siekti padėti vieni kitiems – ir daugybei kitų, kurie ateis į Bažnyčią. Šiltai priimti juos, mylėti ir draugauti su jais.

Deja, yra buvę atvejų, kai kai kurie iš mūsų to nepadarė, atvejų, kai žmonės, kuriuos Viešpats priėmė per krikštą, buvo atstumti. Jei Viešpats „nesigėdij[o] juos vadinti broliais“ (Heb. 2:11), tai mes taip pat … paimkime savo brolius ir seseris už rankų ir priimkime juos į savo rūpinimosi ir meilės ratą“ (“Always a Convert Church: Some Lessons to Learn and Apply This Year,” Ensign, Sept. 1975, 4).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl, jūsų manymu, svarbu suprasti, kad mes esame broliai ir seserys Evangelijoje?
2. Kada esate matę, kad kažkas elgėsi su kitais žmonėmis kaip su broliais ir seserimis Evangelijoje? Koks buvo tokio gerumo ir meilės rezultatas?
Parašykite laišką kam nors savo apylinkėje ar skyriuje, kuris turėtų pasijusti mylimas bei priimtas. Galite pagirti tą žmogų už jo ar jos turimus gebėjimus ar pagalbą ir parodyti dėmesį savo broliui ar seseriai Evangelijoje. Parašę laišką, jo santrauką užrašykite savo Raštų studijavimo žurnale.

Kad pasiruoštumėte atpažinti dar vieną tiesą, minimą Pauliaus laiške Filemonui, pagalvokite apie atvejį savo gyvenime, kada jus kas nors užgavo arba jums pakenkė.

Perskaitykite Filemonui 1:17 ir suraskite, ką Paulius patarė Filemonui daryti su nuo jo pabėgusiu vergu Onesimu.

Paulius prašė Filemono šiltai priimti Onesimą atgal į savo namus ir neskirti jam žiaurių bausmių, kurias paprastai gaudavo pabėgę vergai. Iš Pauliaus nurodymų Filemonui mes išmokstame, kad Jėzaus Kristaus mokiniai turi būti maloningi ir atlaidūs kitiems.

Kodėl kartais gali būti sunku būti maloningiems ir atlaidiems kitiems?

Atkreipkite dėmesį, kad būti maloningiems ir atlaidiems tiems, kurie mums pakenkė, nebūtinai reiškia leisti jiems išvengti atsakomybės už savo veiksmus ar vėl iškarto pradėti jais pasitikėti. Priešingai, tai reiškia, kad mes užjaučiame juos ir atsisakome nuo bet kokio apmaudo, pykčio ar pagiežos. Tinkamomis aplinkybėmis mes taip pat galime leisti mums pakenkusiems žmonėms susigrąžinti mūsų pasitikėjimą.

Perskaitykite Filemonui 1:18–21 ir suraskite, ką už Onesimą pasisiūlė padaryti Paulius.

Taip kaip Paulius užtarė Onesimą, taip Jėzus Kristus užtars mus ir apgins mus prieš Dangiškąjį Tėvą (žr. DS 45:3–5). Jėzus Kristus taip pat apmokėjo dvasinę skolą, kurią mes turime dėl savo nuodėmių.

Kaip atminimas, ką Jėzus Kristus padarė dėl mūsų, padeda mums rodyti maloningumą ir atlaidumą kitiems?

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į vieną ar daugiau pateiktų sugrupuotų klausimų (nerašykite nieko labai asmeniško ar privataus):
1. Kada jums, kaip Filemonui, reikėjo kam nors parodyti maloningumą ir atlaidumą? Kaip jums pavyko parodyti maloningumą ir atleisti tam asmeniui? Kaip už tai buvote palaiminti?
2. Kada jūs, kaip Onesimas, tikėjotės sulaukti maloningumo ir atlaidumo iš kito žmogaus? Ką padarėte, kad gautumėte maloningumą ir atlaidumą iš kito žmogaus? Kaip už tai buvote palaiminti?
3. Kada jūs, kaip Paulius, tarnavote kaip tarpininkas tarp norinčio gauti maloningumą ir atlaidumą, ir to, kuriam reikėjo parodyti maloningumą ir atlaidumą? Kaip jums sekėsi padėti nusižengusiam žmogui gauti atleidimą, o nukentėjusiam žmogui atleisti kaltininkui?

Pamąstykite, kaip kitiems galėtumėte parodyti maloningumą ir atlaidumą. Jei sieksite įtraukti, priimti ir parodyti atlaidumą kitiems, Viešpats padės jums jūsų pastangose.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Išstudijavau Laišką Filemonui ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: