Hebrajams 7–10

Įvadas

Paulius mokė, kad Jėzus Kristus yra naujosios sandoros su Izraelio namais Tarpininkas (žr. Hebrajams 8:8). Jis aiškino, kad Gelbėtojo auka yra didingesnė nei aukštųjų kunigų aukojamos aukos pagal Mozės įstatymą. Jis taip pat paaiškino, kad Mozės įstatymo apeigos nukreipė žmones į Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą.

Hebrajams 7–8

Paulius mokė, kad Jėzus Kristus yra naujosios sandoros Tarpininkas

Įrašykite objektų, kurie meta tokius šešėlius, pavadinimą tam skirtose vietose.

Kodėl jūs galite atpažinti daiktą vien tik iš jo šešėlio?

Senajame Testamente pasakojama apie daugelį apeigų ir ritualų, kurie simbolizavo ir pranašavo apie Gelbėtoją ir Jo Apmokėjimą. Kadangi Paulius žinojo, kad žydų krikščionims, arba hebrajams, yra gerai pažįstami tie ritualai ir apeigos, savo laiške jis rėmėsi jais mokydamas šiuos šventuosius apie Jėzų Kristų.

Visuose Raštuose apstu Jėzaus Kristaus pavaizdų, šešėlių, simbolių ir panašumų. Pavaizdai, šešėliai, simboliai ir panašumai yra didingesnės realybės atvaizdas. Didžioji šių pavaizdavimų dalis pasireiškia per žmones, daiktus, įvykius ir aplinkybes.

Mozės įstatymas turėjo būti Jėzaus Kristaus pavaizdas ir šešėlis, arba simbolis, nukreipiantis izraelitus į Jėzų Kristų ir Jo apmokančiąją auką (žr. 2 Nefio 11:4; Jokūbo knyga 4:4–5). Apaštalas Paulius paaiškino, kaip atskiros įstatymo dalys tai darė. Jis norėjo, kad žydų šventieji išliktų ištikimi Jėzui Kristui, užuot vėl atsigręžę į Mozės įstatymą, kaip kai kurie tai darė.

Hebrajams 2:17 galite perskaityti, kad Paulius vadino Jėzų Kristų gailestingu ir ištikimu aukštuoju kunigu. Nuo Mozės dienų iki Jėzaus Kristaus aukštasis kunigas buvo pirmininkaujantis Aarono kunigystės, kuri kartais vadinama levitine kunigyste, vadovas, tai reiškia, kad turintieji Aarono kunigystę buvo iš Levio giminės (žr. Bible Dictionary, „Aaronic Priesthood“).

Mozė suteikia Aaronui kunigystę — Mozė įšventina Aaroną būti aukštuoju Aarono kunigystės kunigu.

Perskaitykite Hebrajams 7:1–4 ir raskite, ko Paulius mokė apie Melchizedeką. Taip pat perskaitykite Džozefo Smito vertimo Hebrajams 7:3 (Raštų rodyklėje), kad geriau suprastumėte, ko mokė Paulius 3 eilutėje.

Melchizedekas buvo didis pranašas ir vadovas, gyvenęs maždaug 2000 m. prieš Kr. „Jis buvo vadinamas Salemo (Jeruzalės) karaliumi, ramybės karaliumi […] ir aukščiausiojo Dievo kunigu [Hebrajams 7:1]“ (Raštų rodyklė, „Melchizedekas“; taip pat žr. Džozefo Smito vertimo Pradžios 14:25–40 [ištraukas iš jo lietuvių kalba galima rasti Raštų rodyklėje]). Paulius suprato Melchizedeko didingumą ir paminėjo jį kaip Jėzaus Kristaus pavaizdą ir šešėlį.

Hebrajams 7:15–17 Paulius citavo Senojo Testamento pranašystę apie kunigo „Melchizedeko būdu“ atėjimą (Hebrajams 7:17; taip pat žr. Psalmynas 110:4). Paulius mokė, kad Jėzus Kristus išpildė šią pranašystę.

„Vienas iš Pauliaus tikslų Hebrajams 7 skyriuje buvo parodyti Melchizedeko kunigystės pranašumą prieš levitinę, arba Aarono, kunigystę ir su ja susijusias apeigas. Jei tobulumas ir išaukštinimas būtų pasiekiami per levitinę kunigystę, kodėl reikėjo pakeitimo į aukštesnę kunigystę? Paulius mokė, kad tobulėjimas, arba tapimas panašiam „į Dievo Sūnų“ (Hebrajams 7:3), neateina per levitinę kunigystę, bet per Jėzų Kristų ir Jo kunigystės tvarką. Jėzus Kristus yra „kilęs iš Judo giminės“, ne iš Levio, todėl Paulius mokė, kad Jo teisė į kunigystę bus paremta ne kilme, bet „nenykstamo gyvenimo galybe“ (žr. Hebrajams 7:14–16). Kaip ikimirtingasis Jehova, Jis sukūrė Žemę ir ta pačia kunigystės galia, kurią turėjo savo žemiškosios tarnystės metu, vadovavo Senojo Testamento įvykiams“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 480).

Perskaitykite Hebrajams 7:23–28 ir raskite skirtumų tarp Jėzaus Kristaus ir levitų aukštųjų kunigų, kurie vykdė Aarono kunigystės apeigas žmonėms. Frazė „skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis“ 28 eilutėje reiškia, kad jie turi trūkumų. Taip pat perskaitykite Džozefo Smito vertimo Hebrajams 7:25–26 (Raštų rodyklėje).

Hebrajams 7:25 eilutėje frazė „Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų“ reiškia, kad Jėzaus Kristaus misija yra tarpininkauti mūsų labui ir padėti mums grįžti Dievo akivaizdon.

Kaip apibūdintumėte skirtumus tarp Jėzaus Kristaus ir levitų aukštųjų kunigų?

Perskaitykite Hebrajams 8:1–4 ir suraskite, ką Jėzus Kristus dovanojo, arba paaukojo. Atkreipkite dėmesį, jog Džozefo Smito vertimo Hebrajams 8:4 rašoma: „Todėl, kol buvo Žemėje, Jis atnašavo savo gyvybę už žmonių nuodėmes. Nūnai pagal įstatymą kiekvienas kunigas turi atnašauti dovaną, arba auką“ (Džozefo Smito vertimo Hebrajams 8:4).

Kokią tiesą galime sužinoti iš Džozefo Smito vertimo Hebrajams 8:4 apie tai, ką dėl mūsų padarė Jėzus Kristus?

Apmąstykite, ką jums asmeniškai reiškia apmokančioji Jėzaus Kristaus auka ir savo Raštų studijavimo žurnale užbaikite vieną iš toliau pateiktų teiginių. Pasirinkite tinkamą laiką, kad galėtumėte tai, ką parašėte, parodyti savo šeimos nariui arba draugui.
1. Esu dėkingas už savo Gelbėtoją, nes…
2. Žinau, kad mano Gelbėtojas myli mane, nes…
3. Buvau palaimintas (-a) per apmokančiąją Jėzaus Kristaus auką, nes…

Tarpininkas yra tas, kuris sprendžia nesutarimus tarp dviejų žmonių ar grupių. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas sutaiko žmones (kurie visi yra nusidėjėliai) su Dievu Tėvu. Dėl savo aukos Jėzus Kristus tampa „tarpinink[u] geresnės sandoros“ ( Hebrajams 8:6, Biblija, Karaliaus Jokūbo versija), sandoros, kuria Viešpats pareiškė, kad Jis duos „savo įstatymus jų protams ir įrašys juos jų širdyse“ ir Jis bus „jiems Dievas, o jie bus [Jo] tauta“ (Hebrajams 8:10). Ši sandora, jei žmonės priims ją, padės jiems ateiti ir pažinti Viešpatį (žr. Hebrajams 8:11), ir būti apvalytiems nuo savo nedorybių ir nuodėmių (žr. Hebrajams 8:12).

Hebrajams 9–10

Paulius parodė, kokiu būdu apeigos pagal Mozės įstatymą liudijo apie Gelbėtojo Apmokėjimą

Hebrajams 9–10 skyriuose skaitome, kad apaštalas Paulius toliau lygina levitinės kunigystės aukštuosius kunigus su Jėzumi Kristumi, aptardamas tų kunigų pareigas Permaldavimo dieną.

Kartą metuose žydų šventą dieną, kuri buvo vadinama Permaldavimo diena (dar vadinama Jom Kipur), aukštasis kunigas galėjo įeiti į Šventų Švenčiausiąją (taip pat dar vadinama Šventųjų Šventąją arba Švenčiausiąja vieta) Padangtėje arba, vėliau, Jeruzalės šventykloje. Prieš įeidamas aukštasis kunigas aukodavo jautuką kaip išpirką „už save ir savo namus“, o tada aukodavo ožį kaip išpirką už „Izraelio bendriją“. Kaip papildomą apmokėjimo veiksmą Šventų Švenčiausioje specialias vietas ir daiktus jis pašlakstydavo gyvūno krauju. Tada jis „išpažindavo visas Izraelio žmonių nuodėmes“ paaukodamas kitą ožį (vadinamą atpirkimo ožiu), kuris būdavo nugabenamas į tyrus. Taip simboliškai būdavo panaikinamos žmonių nuodėmės. Po viso to jis persirengdavo ir „aukodavo deginamąją atnašą, du avinus, už save ir už savo žmones“ (Bible Dictionary, „Fasts“; taip pat žr. Kunigų 16).

Perskaitykite Hebrajams 9:11–12, 24, 28 ir Hebrajams 10:1, 4, 10–12 ir raskite, kaip Permaldavimo dienos įvykiai buvo Jėzaus Kristaus apmokančios aukos pavaizdai ir šešėliai.

Auštieji kunigai galėjo įeiti į Šventų Švenčiausiąją Padangtėje kartą metuose Permaldavimo dieną. Į kokią „šventovę“ (Hebrajams 9:12) galėjo įžengti Gelbėtojas (taip pat ir visa žmonija) dėl savo Apmokėjimo?

Ką galėjo atlikti Jėzaus Kristaus auka, ko negalėjo padaryti „jaučių ir ožių kraujas“ (Hebrajams 10:4)?

Nors gyvūnų kraujas ir negalėjo apmokėti už žmonių nuodėmes, levitų aukštieji kunigai atlikdavo šias apeigas dėl to, kad parodytų „būsimųjų gėrybių šešėlį“ (Hebrajams 10:1), arba nukreiptų į Gelbėtojo Apmokėjimą.

Perskaitykite Hebrajams 10:17–20 ir suraskite tai, kas tampa įmanoma per Gelbėtojo auką.

Pasak Hebrajams 10:19, dėl Jėzaus Kristaus aukos mes galime įžengti į „šventovę“, arba Dievo akivaizdon celestialinėje karalystėje. Žodžiai „naują ir gyvą kelią“ Hebrajams 10:20 reiškia Jėzaus Kristaus Evangeliją, arba planą, dėl kurio mums gali būti atleista ir mes galime būti pašventinti per Jo Apmokėjimą, todėl galime tapti verti sugrįžti Dievo akivaizdon.

Perskaitykite Hebrajams 10:22–24 ir suraskite, ką turime daryti, kad įžengtume į celestialinę karalystę. Tada užbaikite šį principą: Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galime įžengti į celestialinę karalystę, jei […]

Ką, jūsų manymu, reiškia išlaikyti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi nepajudinamą (žr. Hebrajams 10:23)?

Perskaitykite Hebrajams 10:35 ir suraskite Pauliaus duotą patarimą, kuris gali padėti mums išlaikyti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi nepajudinamą. Galite pasižymėti tai, ką radote.

Ką, jūsų manymu, reiškia nepamesti „savo pasitikėjimo“? (Hebrajams 10:35).

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, ką reiškia nepamesti „savo pasitikėjimo“: „Pastarųjų dienų šventojo žodžiais, yra tikrai sunku prieš prisijungiant prie Bažnyčios, kai bandoma prisijungti ir prisijungus. Taip visada buvo, sako Paulius, tačiau neatlyžkite. Nepanikuokite ir neatsitraukite. Nepameskite savo pasitikėjimo. Nepamirškite, kaip jūs kažkada jautėtės. Neabejokite tuo, ką patyrėte. Toks atkaklumas [tvirtumas] išgelbėjo Mozę ir Džozefą Smitą, kai jie susidūrė su priešininku, ir tai išgelbės jus“ („Cast Not Away Therefore Your Confidence“, Ensign, Mar. 2000, 8).

Savo Raštų studijavimo žurnale, aprašykite savo pažįstamą, kuris yra geras pavyzdys to, kaip išlaikyti tikėjimą Jėzumi Kristumi nepajudinamą ir neprarasti savo pasitikėjimo.
Pagalvokite apie savo įsipareigojimą išlaikyti tikėjimą Jėzumi Kristumi nepajudintą. Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip jūs stiprinsite savo įsipareigojimą ir gebėjimą tai atlikti.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Hebrajams 7–10 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: