20 dalis. 4 diena

Romiečiams 4–7

Įvadas

Paulius paaiškino, kaip Abraomas buvo išteisintas per malonę. Tada jis apibūdino palaimas, kurias gauna išteisintieji, ir mokė, kad krikštas simbolizuoja mirtį nuodėmės atžvilgiu ir gyvenimą Kristuje.

Romiečiams 4–5

Paulius paaiškina, kaip Abraomas buvo išteisintas per malonę

Įsivaizduokite, kad dykumoje merdite iš troškulio, o ant artimiausios kalvos stovi butelis su vandeniu. Kas padės jums išsigelbėti?

1. Tikėjimas, kad vanduo gali jus išgelbėti.

2. Pastangos pasiekti vandenį ir atsigerti.

3. Vanduo.

Ši situacija gali padėti jums suprasti Romiečiams 4–7 skyriuose užrašytus Pauliaus mokymus apie tai, kaip tikėjimas, darbai ir malonė yra susiję su išteisinimo doktrina.

Studijuodami Romiečiams 1–3 skyrius sužinojome, kad būti išteisintam reiškia būti atleistam nuo bausmės už nuodėmę ir per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą tapti teisiam (žr. DS 76:69).

Kai kurie Romos žydai šventieji per daug sureikšmino savo pačių pastangas išteisinimo procese ir Mozės įstatymą. Kokiais atvejais kai kurie žmonės dabar panašiai klaidingai supranta išteisinimą?

Kurie iš minėtoje situacijoje pateiktų trijų variantų pažymi nuomonę, jog galime išsigelbėti savo pačių darbais? ____

Šį klaidingą supratimą Paulius mėgino pakeisti, primindamas žydams apie senovės patriarchą Abraomą, kuris, daugelio žydų manymu, buvo išteisintas.

Džozefo Smito vertimo Romiečiams 4:2–5 patikslina, kodėl Abraomas buvo išteisintas ir liko teisus: „Jei Abraomas būtų buvęs nuteisintas darbų įstatymu, pašlovintų save pats, tik ne Dievas. Bet ką sako Raštas? Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. Tam, kuris išteisinamas darbų įstatymu, atlyginimas laikomas ne malone, o prievole. Bet tam, kuris nesistengia būti išteisintas darbų įstatymu, bet tiki tą, kuris nenuteisina bedievio, teisumu įskaitomas jo tikėjimas.“

Kuo Abraomas nebuvo išteisintas?

Atminkite, kad Paulius mokė, jog „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Net jei išmoktume tobulai paklusti įsakymams, mūsų praeities nuodėmės ir prasižengimai neleistų mums būti išteisintiems darbų įstatymu. Kitaip sakant, norėdami būti išteisinti darbų įstatymu, turėtume niekada nenusidėti ir net netyčia nepažeisti Dievo įstatymų.

Iš Romiečiams 4:6–15 sužinome, kad kilmė ir paklusnumas Mozės įstatymui neturi galios apvalyti mus nuo nuodėmės.

Džozefo Smito vertimo Romiečiams 4:16 geriau paaiškina išteisinimo procesą: „Taigi jūs išteisinami tikėjimu ir darbais, per malonę, kad pažadas būtų tikras visai sėklai; ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi Abraomo, visų mūsų tėvo, tikėjimą“.

Romiečiams 4:16 moko mus, kad esame išteisinami tikėjimu ir darbais per Dievo malonę. (Šį principą galite užsirašyti Raštuose, prie Romiečiams 4:16.)

Atminkite, kad malonė reiškia palaimas, gailestingumą, pagalbą ir pastiprinimą, kuriuos galima gauti dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo. Sugrįžkite prie pamokos pradžioje aptartos situacijos. Kuris iš trijų paminėtų dalykų galėtų simbolizuoti Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Dievo malonę? ____

Kuris galėtų simbolizuoti mūsų tikėjimą Juo? ____

Ar, patekę į tokią situaciją, galėtumėte išsigelbėti vien tikėjimu ir pastangomis, jei ant kalvos nebūtų vandens? Kodėl šioje situacijoje vanduo simbolizuoja Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Dievo malonę?

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:

„Išgelbėjimo negalima nusipirkti paklusnumo valiuta; jis įgyjamas Dievo Sūnaus krauju [žr. Apaštalų darbų 20:28]. […]

Malonė yra Dievo dovana, o mūsų troškimas paklusti kiekvienam Dievo įsakymui – tai mūsų, mirtingųjų, rankos ištiesimas priimti tą šventą dovaną iš mūsų Dangiškojo Tėvo“ („Malonės dovana“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Atkreipkite dėmesį, kad nors pavyzdys apie vandens troškimą dykumoje padeda suprasti, kaip tikėjimas, darbai ir malonė padeda gauti išteisinimą, jis neparodo visų būdų, kaip galima susilaukti Gelbėtojo malonės. Jėzus Kristus ne tik teikia gyvybę gelbstintį ir Dievo malonę simbolizuojantį vandenį, kuris išteisina ir apvalo mus nuo nuodėmės. Jis taip pat teikia galimybę įgyti tikėjimo ir stiprybės, kurių reikia, norint gauti vandens, arba susilaukti Dievo malonės. Šia malone galime būti laiminami prieš tai, kai naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi darome gerus darbus, taip pat tų darbų metu ir po jų.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos apaštalų Kvorumo mokė: „Apmokėjimo galia suteikia galimybę atgailauti ir numalšina nuodėmės sukeltą neviltį; ji taip pat skatina mus suvokti gėrį, daryti gera ir tapti geriems tokiu mastu, kokio niekada nesuvoktume ir nepasiektume savo ribotais mirtingo žmogaus sugebėjimais“ („Todėl jie nuramdė savo baimes“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip Apmokėjimas ir Dievo malonė padeda mums panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir daryti gerus darbus?

Norėdami parodyti tikėjimą Kristumi ir būti išteisinti per Dievo malonę, privalome atgailauti dėl nuodėmių, paklusti Dievo įsakymams ir priimti gelbėjančias Evangelijos apeigas (žr. Moronio 10:32–33).

1. Įsivaizduokite, kad du jūsų draugai ginčijasi, kaip galime būti „išgelbėti“. Vienas draugas sako, kad, norint išsigelbėti, mums tereikia išreikšti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi. Kitas draugas tvirtina, kad mus išgelbės tik paklusnumas įsakymams. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip draugams paaiškintumėte ryšį tarp tikėjimo, darbų ir malonės.

Kaip užrašyta Romiečiams 5 skyriuje, Paulius mokė apie ramybę, kurią gauna tikėjimu Jėzumi Kristumi pasiekusieji Dievo malonę (žr. 1–2 eilutes). Toliau jis aiškino, kad dėl Kristaus Apmokėjimo mums prieinama malonės daugiau, nei reikia nugalėti Nuopuolio pasekmes.

Romiečiams 6–7

Paulius moko, kaip išsilaisvinti iš nuodėmės ir įgyti amžinąjį gyvenimą

Įsivaizduokite, kad jūsų draugas planuoja ateityje tarnauti misijoje, bet dabar jo elgesys prieštarauja Viešpaties standartams. Kai išreiškiate susirūpinimą dėl šio draugo elgesio, jis atsako: „Nieko baisaus. Dėl Apmokėjimo visada galėsiu atgailauti prieš vykdamas į misiją.“

Pagalvokite, kaip atsakytumėte tam draugui. Studijuodami Romiečiams 6 skyrių, suraskite, kodėl jo požiūris parodo, kad jis labai klaidingai supranta malonės doktriną.

Perskaitykite Romiečiams 6:1–6, 11–12 ieškodami Pauliaus mokymų, galinčių pakeisti jūsų draugo mąstyseną.

Savais žodžiais paaiškinkite, kaip šiose eilutėse pateikti Pauliaus mokymai gali padėti jūsų draugui.

Ką, jūsų manymu, reiškia būti „mir[usiam] nuodėmei“ (Romiečiams 6:2) ir būti „krikštu […] kartu su juo palaidot[am] mirtyje“ (Romiečiams 6:4)?

Iš šių eilučių išmokstame tiesą, kad krikštas panardinant gali simbolizuoti mūsų mirtį nuodėmei ir atnaujintą dvasinį gyvenimą.

Krikštu pradėdami naują dvasinį gyvenimą, gauname nuodėmių atleidimą ir pasižadame paklusti Dievo įsakymams. Tie, kurie pažeidžia krikšto sandorą sąmoningai nusidėdami su mintimi atgailauti vėliau, šaiposi iš Gelbėtojo Apmokėjimo ir jiems gresia dvasinė pražūtis.

Kas moka užmokestį darbuotojui? Kodėl darbdavys nemoka kito darbdavio darbuotojui?

Perskaitykite Romiečiams 6:13 ir atraskite du „darbdavius“, arba šeimininkus, kuriems galima pavesti savo gyvenimą ir tarnauti. Šioje eilutėje žodis pavesti reiškia skirti ar atiduoti save, o žodis nariai reiškia kūno dalis ir protą.

Perskaitykite Romiečiams 6:14–23 ir raskite „atpildą“ (Romiečiams 6:23), arba nuodėmės pasekmes, ir Dievo dovaną. Tai, ką rasite, įrašykite į žemiau pateiktą lentelę.

Atpildas už nuodėmę	Dievo dovanos

Mirtis, kaip atpildas už nuodėmę, reiškia „atskyrim[ą] nuo Dievo ir Jo įtakos; mirt[į] su teisumu susijusių dalykų atžvilgiu“ (Raštų rodyklė, „Mirtis, dvasinė“, raštai.lds.org).

Skaitydami Romiečiams 6:16 sužinome, kad, pasiduodami nuodėmei, tampame nuodėmės tarnais. Šį principą galite užsirašyti Raštuose, prie Romiečiams 6:16.

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą: Kaip pasidavimas nuodėmei padaro mus tos nuodėmės tarnais?

Pagalvokite, ar žinote pavyzdžių, kai kas nors, pasidavęs nuodėmei, prarado laisvę.

Sugrįžkite prie lentelėje po antrašte „Dievo dovanos“ sudaryto sąrašo. Kodėl labiau verta tarnauti teisumui negu nuodėmei?

3. Raštų studijavimo žurnale užsirašykite tokį principą: Pasidavę Dievui, galime išsilaisvinti iš nuodėmės ir gauti amžinojo gyvenimo dovaną. Paskui atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kokiais būdais galime pasiduoti Dievui?

   2. Kaip pajutote, kad pasidavę Dievui išsilaisvinote iš nuodėmės?

4. Raštų studijavimo žurnale užrašykite tikslą, padėsiantį jums geriau pasiduoti Dievui, kad gyvenime gautumėte Jo malonę.

Kaip užrašyta Romiečiams 7 skyriuje, Paulius pasitelkė palyginimą apie santuoką, mokydamas Bažnyčios narius, jog jie išlaisvinti nuo Mozės įstatymo ir prisijungė prie Bažnyčios. Jis taip pat rašė apie kovą tarp „kūn[o]“ (Romiečiams 7:18), arba kūniškų polinkių, ir „vidin[io] žmog[aus]“ (Romiečiams 7:22), arba dvasingumo.

Džozefo Smito vertimo Romiečiams 7:24–25 galingą Pauliaus liudijimą šiek tiek papildo žodžiais apie pergalę prieš kūną:

„Ir jei aš nepajungiu nuodėmės, esančios manyje, bet kūnu tarnauju nuodėmės įstatymui – o vargšas aš žmogus! Kas išgelbės mane iš šios mirties kūno?

Tad aš dėkoju Dievui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kad taip protu aš pats tarnauju Dievo įstatymui“ (Džozefo Smito vertimas, Romiečiams 7:26–27 [Raštų Rodyklėje]).

5. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Romiečiams 4–7 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: