Pagalbinės studijavimo priemonės
Šventoji Dvasia


Šventoji Dvasia

Trečias Dievybės narys (1 Jn 5:7; DS 20:28). Ji yra dvasinė asmenybė, neturinti kūno iš mėsos ir kaulų (DS 130:22). Šventoji Dvasia dažnai vadinama Dvasia arba Dievo Dvasia.

Šventoji Dvasia atlieka keletą svarbių vaidmenų išgelbėjimo plane: 1) ji liudija apie Tėvą ir Sūnų (1 Kor 12:3; 3 Nef 28:11; Etr 12:41); 2) ji apreiškia tiesą apie viską (Jn 14:26; 16:13; Mor 10:5; DS 39:6); 3) ji pašventina tuos, kurie atgailavo ir priėmė krikštą (Jn 3:5; 3 Nef 27:20; Moz 6:64–68); 4) ji yra Pažado Šventoji Dvasia (DS 76:50–53; 132:7, 18–19, 26).

Šventosios Dvasios galia gali apimti žmogų prieš krikštą ir liudyti, kad evangelija yra tikra. Bet teisė turėti Šventosios Dvasios bendrystę visada, kada tik žmogus vertas, yra dovana, kurią galima gauti tik asmens, turinčio Melchizedeko kunigystę rankų uždėjimu po galiojančio krikšto į tikrąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią.

Jėzus mokė, kad gali būti atleistos visos nuodėmės, išskyrus piktžodžiavimą prieš Šventąją Dvasią (Mt 12:31–32; Mk 3:28–29; Lk 12:10; Hbr 6:4–8; DS 76:34–35).