Veivuke ni Vuli
Liai, Tamai Nifai


Liai, Tamai Nifai

Ena iVola i Momani, e dua na parofita vei ira na Iperiu ka a liutaki ira na nona matavuvale kei ira era muri koya mai Jerusalemi ki na dua na vanua yalataki ena ra ni vuravura rauta na 600 B.K. O Liai na imatai ni parofita vei ira na nona tamata ena iVola i Momani.

Eratou a dro tani mai Jerusalemi ko Liai vata kei na nona matavuvale ena ivakaro ni Turaga (1 Nif. 2:1–4). O koya e dua na kawa i Josefa ka a volitaki ki Ijipita (1 Nif. 5:14). A solia vua na Turaga e dua na raivotu me baleta na vunikau ni bula (1 Nif. 8:2–35). Eratou a tara ko Liai kei iratou na luvena e dua na waqa ka soko yani vaka ki na ra ni vuravura (1 Nif. 17–18). Era laki vakacokotaki ira ena dua na vanua vou ko koya vata kei ira na nona kawa (1 Nif. 18:23–25). Ni bera ni mate, a vakalougatataki iratou na luvena ko Liai ka vakavulici ira me baleti Karisito kei na yaco mai ni iVola i Momani ena veigauna e muri oqo (2 Nif. 1:1–4:12).

Na ivola kei Liai

A tekivu ena ivola kei Liai ko Josefa Simici ena gauna e vakadewataka kina na iVola i Momani. Oqo e dua na itukutuku ka a vakalekalekataka ko Momani mai na peleti i Liai. Ni sa vola rawa e 116 na draunipepa ena nona vakadewataka tiko na ivola oqo, a solia na draunipepa volai oqori ko Josefa vei Matini Erisi, o koya a veiqaravi vakalekaleka me dauvolavola nei Josefa ena kena vakadewataki na iVola i Momani. Era a qai yali na draunipepa oqori. A sega ni vakadewataka tale ko Josefa na ivola i Liai me vakaisosomitaka kina na draunipepa volai eso sa yali, ia a qai vakadewataka eso na itukutuku veiwekani mai na peleti koula (raica na ivakamacala taumada ni V&V 3; 10). Na itukutuku veiwekani eso oqori sai koya na imatai ni ono na ivola ena iVola i Momani.