18 pamoka
1 Nefio 17
Įvadas
Aštuonerius metus keliavusi tyrais, Lehio šeima atvyko į netoli jūros esančią vietovę, kurią jie pavadino Dosniąja. Po įsikūrimo Dosniojoje Viešpats Nefiui įsakė pastatyti laivą. Sužinoję apie Nefio ketinimus, broliai juokėsi iš jo, o vėliau pradėjo skųstis ir atsisakė padėti. Nefis mokė savo brolius, kad, nors Viešpats bandė su jais kalbėtis ramiu, tyliu Dvasios balsu, dėl savo nedorybės jie negalėjo pajusti Jo žodžių. Jis subarė juos dėl jų nelabumo ir ragino atgailauti.
Pasiūlymai, kaip mokyti
1 Nefio 17:1−51
Lehio šeima atvykstą į Dosniąją, kur Nefiui įsakoma pastatyti laivą
Lentoje nubraižykite tokią schemą:
Paprašykite mokinių pagalvoti apie tai, ar jų gyvenimas dabar yra lengvas ar sunkus ir kodėl. (Galite mokinius paraginti savo atsakymus aptarti su suolo draugu arba pakvieskite kelis mokinius savo mintimis pasidalinti su visa klase. Priminkite, kad jiems nebūtina dalintis tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Nefio 17:1, 4, 6. Kol mokinys skaitys, klasės paprašykite ieškoti tų žodžių ir frazių, kurios Nefio ir jo šeimos tyruose leidžiamą laiką apibūdintų lengvu arba sunkiu.
-
Ar Nefis laiką tyruose vadino lengvu ar sunkiu? Kokie žodžiai parodo, kad buvo sunkus laikas?
Paaiškinkite, kad tuo metu Nefis ir jo šeima buvo gausiai laiminami. Pakvieskite mokinius greitai peržvelgti 1 Nefio 17:2, 5, 12−13 eilutes ir surasti, kaip kelionės metu buvo laiminamas Nefis ir jo šeima. Kelių mokinių paprašykite pasidalinti savo pastebėjimais.
Mokiniams pasakykite, kad Nefis mokė vieno principo, paaiškinančio, kodėl jo šeima galėjo būti laiminama šiuo sunkiu metu. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 1 Nefio 17:3 ir surasti žodeliu jei prasidedantį principą. Trumpai paaiškinkite, kad Raštuose principai kartais išreiškiami „jei-tai“ junginiais. Žodeliu jei pažymimas veiksmas, o žodeliu tai pažymimas rezultatas (teigiamas arba neigiamas), kurį pasieksime darydami tą veiksmą.
Nors 1 Nefio 17:3 eilutėje žodelio tai nėra, tačiau joje aprašomas veiksmas ir keli palaiminimai, kurios gauname jį atlikdami. Paprašykite mokinių surastą principą perkaityti „jei-tai“ junginiu. Jie turėtų perskaityti kažką panašaus į tai: Jei laikysimės įstatymų, tai Viešpats mus sustiprins ir parūpins priemonių atlikti tai, ką Jis įsakė. (Šį principą galite užrašyti lentoje.) Pakvieskite mokinius paieškoti atvejų, kai šis principas veikė Nefio ir jų pačių gyvenime.
Išdalinkite lapelius su tokiais klausimais (arba klausimus prieš pamoką surašykite lentoje):
-
Ką Viešpats įsakė daryti Nefiui? (1 Nefio 17:7−8) Kaip į tai atsakė Nefis? (1 Nefio 17:9−11, 15−16) Kaip į tai atsakė jo broliai? (1 Nefio 17:17−21)
-
Kaip Viešpats padėjo Mozei atlikti užduotį, kurią jam buvo įsakyta atlikti? (1 Nefio 17:23−29)
-
Kuo Nefio broliai buvo panašūs į Izraelio vaikus? (1 Nefio 17:30, 42)
-
Ką sunkaus man įsakė Viešpats?
-
Kaip galėčiau atsakyti lyg Nefis ir Mozė? Kaip galėčiau išvengti Nefio brolių ir Izraelio vaikų padarytų klaidų?
Aukščiau pateiktus klausimus pristatykite, paaiškindami mokiniams, kad jie padės pamatyti, kaip Nefis toliau gyveno pagal 1 Nefio 17:3 eilutėje minimą principą po to, kai atvyko į Dosniąją. Tie klausimai taip pat padės mokiniams tą principą pritaikyti sau patiems. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Nefio 17:7−8. Likusios klasės dalies paprašykite pasakyti, kas buvo įsakyta Nefiui. Tegul mokiniai atsakymą užsirašo išdalintuose lapeliuose po pirmu klausimu arba savo Raštų studijavimo žurnaluose.
-
Kodėl šis įsakymas Nefiui galėjo būti sunkus?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Nefio 17:9−11, o kitą mokinį – 1 Nefio 17:15–16. Prieš jiems pradedant skaityti, paprašykite klasės įsiklausyti į tai, koks buvo Nefio atsakas į įsakymą statyti laivą.
-
Kokį įspūdį jums daro Nefio atsakas?
Tegul mokiniai Nefio atsako santrauką užrašo išdalintuose lapeliuose po pirmu klausimu arba savo Raštų studijavimo žurnaluose.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Nefio 17:17−21. Tegul mokiniai įsiklauso į Lamano ir Lemuelio požiūrį atskleidžiančius žodžius ir frazes. Paprašykite mokinių užrašyti Lamano ir Lemuelio atsako į įsakymą statyti laivą santrauką. Pakvieskite vieną arba kelis mokinius visai klasei perskaityti savo užrašytas santraukas.
Paaiškinkite, kad į savo brolių skundus Nefis atsakė primindamas jiems, kad Viešpats padėjo Mozei atlikti sunkią Izraelio vaikų išvadavimo iš vergovės užduotį. Taip pat savo brolių kietaširdiškumą Nefis sulygino su Izraelio vaikų kietaširdiškumu. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Raštų ištraukas ir užrašyti atsakymus į 2 ir 3 klausimus. Priklausomai nuo jūsų mokinių poreikių, šią užduotį jie gali atlikti savarankiškai arba kartu su savo suolo draugais.
Kai mokiniai baigs atsakyti į 2 ir 3 klausimus, paklauskite:
-
Kaip Viešpats Mozei padėjo atlikti užduotį, kurią jam buvo įsakyta atlikti?
-
Kaip, jūsų manymu, Mozės pavyzdys galėjo padėti Nefiui?
-
Kuo Nefio broliai buvo panašūs į Izraelio vaikus?
Pabrėžkite, kad, kai Viešpats mums duoda sunkią užduotį ar įsakymą, galime rinktis: atsakyti kaip Nefis arba kaip Lamanas ir Lemuelis. Paaiškinkite, kad nors Dievas neprašo mūsų pastatyti laivą ar perskirti Raudonąją jūrą, tačiau Jis yra davęs tokius įsakymus ir yra paprašęs mūsų daryti tai, ką kai kuriems žmonėms yra sunku daryti. Pavyzdžiui, jis yra įsakęs neteršti savo minčių ir švęsti Šabo dieną. Jis tikisi, kad vykdysime Bažnyčios pašaukimus (pavyzdžiui, kaip kvorumo ar klasės prezidentai) ir tarnausime kitiems. Jis taip pat tikisi, kad laikysimės savo sandorų ir Bažnyčioje išliksime aktyvūs net sunkumų metu. Duokite mokiniams laiko užrašyti atsakymus į 4 ir 5 klausimus. Paraginkite juos į 4 klausimą atsakyti parašant apie tai, ką sunkaus jiems yra įsakęs Viešpats.
Kai mokiniai po užtektinai tam skirto laiko baigs rašyti, 1 Nefio 17:50 eilutėje garsiai perskaitykite Nefio žodžius apie tikėjimą. Tada pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 1 Nefio 17:51 eilutę ir pamąstyti, kaip ji susijusi su jų gyvenimu. Paraginkite juos vietoj žodžio manęs įrašyti savo vardą, o vietoj frazės pastatyti laivą įrašyti kokią nors jiems sunkią užduotį. Pakvieskite kelis drąsesnius mokinius 1 Nefio 17:51 eilutę perskaityti su savo pakeitimais. Dar kartą atkreipkite jų dėmesį į lentoje užrašytą principą.
-
Kada su šiuo principu Nefis buvo susidūręs anksčiau, dėl ko jis dabar tikrai žinojo, jog Viešpats padės jam atlikti bet kurį įsakymą?
-
Ar patyrėte ką nors tokio, dėl ko dabar tikrai žinote, jog Dievas padės atlikti viską, ką Jis jūsų paprašys?
Paliudykite, kad kai laikomės įsakymų, Viešpats mus sustiprina ir parūpina būdų įvykdyti Savo įsakymus.
1 Nefio 17:45−55
Nefis subara Lamaną ir Lemuelį dėl jų nelabumo
Parodykite paveikslėlį „Nefis numalšina savo maištingus brolius“ (62044; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 70). Pakvieskite mokinius apibendrinti paveikslėlio turinį. Jei mokiniai nežino, kas pavaizduota paveikslėlyje, pakvieskite juos atsakymo paieškoti 1 Nefio 17:48, 53–54 eilutėse.
-
Kaip, pasak 1 Nefio 17:53 eilutės, Viešpats papurtė Nefio brolius?
Paaiškinkite, kad Lamano ir Lemuelio papurtymas tebuvo vienas iš daugybės būdų, kuriuo Viešpats su jais bendravo. Paprašykite mokinių perskaityti 1 Nefio 17:45 ir surasti kelis būdus, kuriais praeityje Viešpats bendravo su Lamanu ir Lemueliu.
-
Kokiais dar būdais Viešpats bendravo su Lamanu ir Lemueliu? Kaip jums atrodo, kuriuo iš tų būdų Viešpats dažniausiai bando bendrauti su mumis?
Galite mokiniams pasiūlyti pasižymėti šį 1 Nefio 17:45 eilutės teiginį: „Jis kalbėjo jums ramiu tyliu balsu.“ Vieno mokinio paprašykite perskaityti tokį Prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Šventoji Dvasia kalba tokiu balsu, kurį galima labiau jausti, o ne girdėti. Tas balsas apibūdinamas kaip „ramus tylus balsas“ [DS 85:6]. O kai kalbame apie „įsiklausymą“ į Dvasios kuždesius, žmogus dvasinis paraginimas dažniausiai apibūdinamas tokiais žodžiais: „Jaučiau, kad …“.“ („Personal Revelation: The Gift, the Test, and the Promise“, Ensign, 1994 m. lapkritis, p. 60.)
Galite mokinius pakviesti savo Raštuose šalia 1 Nefio 17:45 eilutės užsirašyti tokią tiesą: Šventoji Dvasia kalba ramiu tyliu balsu, kurį galima labiau jausti, o ne girdėti. (Norėdami labiau pabrėžti šį principą, galite paprašyti mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 8:2–3.)
-
Kada jutote jums kalbantį ramų tylų Šventosios Dvasios balsą?
-
Ką darote, norėdami jausti ir atpažinti ramų tylų Šventosios Dvasios balsą?
Kai mokiniai baigs atsakinėti, galite juos paraginti pasižymėti tokią 1 Nefio 17:45 eilutėje esančią frazę: „Bet jūs buvote bejausmiai, tad negalėjote jausti jo žodžių.“ Paprašykite mokinių perskaityti pirmąjį 1 Nefio 17:45 eilutės sakinį ir paaiškinti, kodėl Lamanas ir Lemuelis tapo „bejausmiai“. Pakvieskite juos pasidalinti savo mintimis.
-
Kodėl „greit[umas] daryti nedorybę“ Lamaną ir Lemuelį pavertė „bejausmiais“?
-
Kaip mūsų nuodėmės gali paveikti mūsų gebėjimą jausti Šventosios Dvasios poveikį?
Kai mokiniai baigs atsakinėti, perskaitykite tokį Prezidento Džeimso E. Fausto, tarnavusio Pirmojoje Prezidentūroje, teiginį:
„Šiais laikais dažniausiai bendraujama mobiliaisiais telefonais. Tačiau retkarčiais atsiduriame ne ryšio zonoje, kur nutrūksta mobilusis ryšis. Tai gali nutikti tuomet, kai mobiliojo telefono naudotojas yra tunelyje arba kanjone arba kai yra kitokių trikdžių.
Panašiai yra ir su dievišku bendravimu. […] Dažnai atsiduriame vadinamose dvasinėse ne ryšio zonose – vietose ar situacijose, kurios blokuoja dieviškas žinutes. Kai kurios iš tokių zonų yra pyktis, pornografija, prasižengimas, savanaudiškumas ir kitokios Dvasią žeidžiančios situacijos“ („Did You Get the Right Message?“ Ensign arba Liahona, 2004 m. gegužė, p. 67).
Pabaigoje pakvieskite mokinius pamąstyti apie tai, kokias žinutes Viešpats pastaruoju metu bandė jiems pasiųsti. Paraginkite juos pagalvoti, ar pas juos yra kokių nors „dvasinių ryšio duobių“, galinčių trukdyti tokiam bendravimui. (Galite pakviesti mokinius apie tai atsakyti raštu savo Raštų studijavimo žurnaluose.) Paliudykite, kad Šventoji Dvasia kalba ramiu tyliu balsu, kurį galima labiau jausti, o ne girdėti. Taip pat paliudykite, kad tokį bendravimą galime patirti tuomet, kai siekiame būti verti tokių švelnių raginimų.