Helamano knygos studijų įvadas
Kodėl reikia studijuoti šią knygą?
Studijuodami Helamano knygą mokiniai mokysis iš pavyzdžio ir mokymų tokių didžių vyrų kaip Samuelis Lamanitas, Helamanas ir jo sūnūs Nefis ir Lehis, kurie drąsiai pakluso Viešpačiui ir liudijo apie Jį. Tų vyrų tarnystė rodo, kad Dievas suteikia galią, norėdamas padėti Savo tarnams įvykdyti Jo valią, ir kad teisių žmonių pastangos gali palaiminti tūkstančius žmonių. Mokiniai taip pat mokysis apie niokojančias išdidumo, nelabumo ir slaptų sąjungų pasekmes.
Kas parašė šią knygą?
Mormonas, sudarinėdamas Helamano knygą, surinko ir sutrumpino metraščius iš didžiųjų Nefio plokštelių. Knyga pavadinta pagal Helamaną, kuris buvo Helamano sūnus ir Almos jaunesniojo anūkas. Helamanas gavo metraščius iš savo dėdės Šiblono ir tarnavo kaip teisus vyriausiasis nefitų teisėjas. Jis mokė savo sūnus Nefį ir Lehį laikytis įsakymų, atminti savo Išpirkėją ir padaryti Jį savo gyvenimo pamatu (žr. Helamano 5:9–14). Įkvėpti tų mokymų ir susirūpinę žmonių nelabumu, Nefis ir Lehis skelbė atgailą nefitams ir lamanitams. Kad tai galėtų daryti, Nefis atsisako savo, kaip vyriausiojo teisėjo, pareigų. Atsivertus tūkstančiams lamanitų, lamanitų pranašas, vardu Samuelis, buvo įkvėptas skelbti atgailą ir pranašauti tarp nefitų. Helamano knygą sudaro metraščiai, kurie buvo vedami valdant ir tarnaujant Helamanui (Helamano 1–3) ir Nefiui (Helamano 4–16). Nefio metraštyje yra Samuelio Lamanito pranašystės ir mokymai.
Kam ir kodėl ši knyga parašyta?
Mormonas rašė Helamano knygą pastarųjų dienų žmonėms, kurie gaus šį metraštį. Kaip ir kitos iš didžiųjų Nefio plokštelių jo darytos santraukos, Helamano knyga liudija apie Jėzaus Kristaus dieviškumą ir išperkančiąją Jo misiją (žr. Helamano 3:27–30; 5:9–12; 8:13–23; 14:1–29; 16:4–5).
Kada ir kur ji buvo parašyta?
Originalūs šaltiniai, panaudoti sudarant Helamano knygą, buvo užrašyti tarp 52 ir 1 m. pr. Kr. Mormonas padarė tų metraščių santrauką maždaug tarp 345 ir 385 m. po Kr. Mormonas neparašė, kur jis buvo, kai sudarė šią knygą.
Kokie yra šios knygos išskirtiniai bruožai?
Helamano knygoje aprašomu laikotarpiu nefitai tarp teisumo ir nelabumo svyruoja dažniau, nei bet kokiu kitu jų istorijos metu. Knygoje pasakojama apie daugelį susiskaldymų, karų, žmogžudysčių ir slaptų sąjungų. Taip pat joje pirmą kartą minima ir apibūdinama Gadiantono plėšikų, kurių tamsos darbai galiausiai atnešė nefitų sunaikinimą, veikla (žr. Helamano 2:13–14). Helamano knyga unikali ir tuo, kad joje apibūdinamas laikotarpis, kada didesnė lamanitų dalis buvo atversta ir „jų teisumas viršijo nefitų teisumą“ (Helamano 6:1). Be to, joje parodoma, kokią galią Dievas duoda Savo pranašams, pavyzdžiui, kaip Nefis atskleidė vyriausiojo teisėjo žmogžudystę ir išpranašavo to teisėjo brolio prisipažinimą (žr. Helamano 8–9) arba kaip Nefis iš Viešpaties gavo užantspaudavimo galią ir panaudojo ją, kad iškviestų, o vėliau atšauktų badą (žr. Helamano 10–11). Be to, šioje knygoje yra išsaugoti Samuelio žodžiai ir vienintelis lamanitų pranašo pamokslo nefitams aprašymas (žr. Helamano 13–15). Savo pamoksle Samuelis išpranašavo Jėzaus Kristaus gimimo ir mirties ženklus.
Knygos planas
Helamano 1–3 Nužudomi du vyriausieji teisėjai – Pahoranas ir Pakumenis. Moronihas atremia lamanitų įsiveržimą, kuriam vadovauja Koriantumras. Kiškumenas nužudomas, bebandydamas nužudyti Helamaną, naujai paskirtąjį vyriausiąjį teisėją. Nors nuo Gadiantono ir jo plėšikų išplito slaptos sąjungos, dešimtys tūkstančių žmonių yra pakrikštijami į Bažnyčią. Po Helamano mirties Nefis tampa vyriausiuoju teisėju.
Helamano 4–6 Nefitų atskalūnų ir lamanitų armija užima visas pietines nefitų žemes, įskaitant Zarahemlą. Nefitai dėl savo nelabumo tapo silpni. Nefis užleidžia teismo krasę Cezoramui. Nefis ir Lehis prisimena savo tėvo Helamano žodžius ir pasišvenčia Evangelijos skelbimui. Daug atskalūnų atgailauja ir grįžta pas nefitus. Po to, kai Viešpats stebuklingai apsaugo Nefį ir Lehį kalėjime, dauguma lamanitų atsiverčia ir gražina nefitams žemes, kurias buvo užgrobę. Klestėjimo laikotarpiu daugėja Gadiantono plėšikų. Daug nefitų prisideda prie jų nelabumo darbų ir nefitų valdžioje įsigali korupcija.
Helamano 7–12 Nefis meldžiasi savo sodo bokšto viršuje ir įspėja žmones atgailauti. Jis cituoja daugelio pranašavusiųjų apie Kristų liudijimus. Jis taip pat atskleidžia, kad vyriausiąjį teisėją Cezoramą nužudė šio brolis Seantumas. Nefis gauna užantspaudavimo galią ir toliau skelbia atgailą. Jis prašo Viešpaties nefitų karus pakeisti badu, o kai žmonės atgailauja, jo maldos atneša lietų, kuris nutraukia badą. Po trumpo klestėjimo ir taikos laikotarpio, nesutarimai ir nelabumas pasklinda tarp žmonių. Mormonas sielojasi dėl žmonių nepastovumo ir kvailumo.
Helamano 13–16 Samuelis Lamanitas įspėja nefitus atgailauti, išpranašauja visišką jų sunaikinimą, Jėzaus Kristaus gimimą ir mirtį lydinčius ženklus. Patikėjusieji jo žodžiais pakrikštijami. Tačiau daugelis žmonių atmeta Samuelį ir nekreipia dėmesio į duotus ženklus ir stebuklus.