84 pamoka. Almos 21–22

84 pamoka

Almos 21–22

Įvadas

Amono brolis Aaronas mokė amalekininkus, tačiau jie atmetė jo žinią apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Po to jis pamokslavo Midonyje, kur abu su porininku galiausiai buvo įkalinti. Suspaudimų metu jie liko ištikimi, o kai Amonas ir karalius Lamonis užtikrino jų išlaisvinimą, jie ir toliau tęsė savo misiją dalintis Evangelija. Po to, kai Lamonio tėvas buvo paruoštas per Amono pavyzdį, iš Aarono jis sužinojo apie tai, kaip „užgimti iš Dievo“ (Almos 22:15). Lamonio tėvas sužinojo, kad, jeigu atgailaus už savo nuodėmes, jis pažins Dievą ir galiausiai gaus amžinąjį gyvenimą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 21

Aaronas ir jo broliai, nepaisydami išbandymų ir įkalinimo, toliau skelbia Evangeliją

Mokinių paklauskite, ar kada nors jie jautėsi taip, kad, nors kaip įmanydami stengiasi laikytis įsakymų, bet vis tiek susiduria su sunkumais ir nebetenka ryžto. Pakvieskite juos paminėti kelis atvejus, kada žmonės galėtų taip jaustis.

Paaiškinkite, kad Amonui sėkmingai mokant karalių Lamonį ir jo žmones, Aaronui ir jo draugams kitoje žemės dalyje iškilo didelių bėdų. Kai mokiniai studijuos apie Aarono ir jo draugų pavyzdį, paraginkite juos paieškoti pamokų, padėsiančių jiems tuomet, kai susidurs su iššūkiais ar praras ryžtą.

Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Almos 21:1–4; Almos 21:5–8; Almos 21:9–11; Almos 21:12–15 ir Almos 20:29–30. Suskirstykite mokinius į penkias grupeles. Kiekvienai grupelei paskirkite po vieną iš lentoje surašytų ištraukų. Mokinių paprašykite pasiruošti glaustai apibendrinti jiems paskirtas ištraukas ir apibūdinti, su kokiais sunkumais susidūrė Aaronas ir jo draugai. Praėjus kelioms minutėms, mokinių iš kiekvienos grupelės pasiteiraukite, ką jie surado.

Kaip Aaronas ir jo draugai ištvėrė išbandymus? (Žr. Almos 20:29; 21:9, 12, 15.)
Vienas iš Aaroną ištikusių išbandymų buvo jo mokomų amalekininkų pasipriešinimas (žr. Almos 21:5–10). Ką galime daryti, jei kas nors nori su mumis ginčytis dėl religijos ar prieštarauti mūsų įsitikinimams?

Priminkite mokiniams pamokos pradžioje pateiktą klausimą. Nors Aaronas ir jo broliai sunkiai dirbo pagal Viešpaties nurodymus, tačiau jiems vis tiek kilo sunkumų. Paprašykite mokinių tyliai pamąstyti apie tai, kaip jie jaustųsi, jei patirtų tai, ką patyrė Aaronas ir jo draugai. Ką jie norėtų daryti po toli nuo namų patirtų kančių ir įkalinimo dėl Evangelijos? Galite jų paklausti, ar norėtų grįžti namo.

Lentoje užrašykite tokį principą: Jei ištikimai ištversime išbandymus, tai Viešpats padės mums atlikti Jo darbą. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 21:16–17. Likusios klasės dalies paprašykite sekti skaitymą ir surasti, kaip Viešpats padėjo Aaronui ir jo broliams atlikti Jo darbą. Pakvieskite mokinius papasakoti tai, ką jie rado.

Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti lentoje užrašytą principą, pasiteiraukite jų, kokių darbų jiems Dievas dabar numatė ir su kokiais iššūkiais jie gali susidurti, bandydami tuos darbus atlikti. (Galite pabrėžti, kad be misionieriško darbo mokiniai Dievo darbe dar gali dalyvauti lankydamiesi Bažnyčios susirinkimuose, vykdydami pašaukimus ir pavedimus, tarnaudami kitiems, stiprindami savo liudijimus ir tapdami panašesni į Kristų.)

Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip jie suprato, kad lentoje jūsų užrašytas principas yra teisingas. Galite pasidalinti savo liudijimu apie tai, kaip Viešpats mums padeda atlikti Jo darbą, jei liekame ištikimi išbandymų metu. Paprašykite mokinių pateikti pavyzdžių apie būsimą metą, kada, jų manymu, vykdant Viešpaties darbą jiems reikės likti ištikimiems per išbandymus.

Apibendrinkite Almos 21:18–23 eilutes paaiškindami, kad, užtikrinę Aarono ir jo draugų išlaisvinimą iš kalėjimo, Amonas ir Lamonis sugrįžo į Izmaelio žemę, kur toliau skelbė Evangeliją. Lamonis savo žmonėms suteikė religijos laisvę.

Almos 22

Aaronas Lamonio tėvą moko Evangelijos, šis įtiki ir užgimsta iš Dievo

Lentoje užrašykite tokius klausimus:

Kodėl norite gauti amžinąjį gyvenimą?

Ko galėtumėte išsižadėti už tai, kad gautumėte amžinąjį gyvenimą?

Paaiškinkite, kad „amžinasis gyvenimas, arba išaukštinimas, reiškia, kad mes galime paveldėti vietą aukščiausio šlovės lygio celestialinėje karalystėje, kur gyvensime Dievo akivaizdoje su savo šeimomis (žr. DS 131:1–4). […] Ši dovana yra įmanoma per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], p. 6). Trumpai papasakokite mokiniams, kodėl jūs norite gauti amžinąjį gyvenimą? Tai darydami galite parodyti savo šeimos nuotrauką arba paveikslėlį su Gelbėtoju. Tada, kai mokiniai kartu studijuos Almos 22 skyrių, paprašykite jų apmąstyti lentoje esančius klausimus.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 22:1.

Ką iš praeitos pamokos prisimenate apie Lamonio tėvą? (Galite pakviesti kurį nors mokinį apibendrinti Almos 20 skyrių.)
Ką padaryti, pasak Almos 20:27 eilutės, Lamonio tėvas paprašė Amono? (Mokyti jį.)

Apibendrinkite Almos 22:2–3 eilutes, paaiškindami, kad, nors Lamonio tėvas ir norėjo pamatyti Amoną ir būti jo mokomas, jis vis dar nekantravo mokytis, kai vietoj Amono pas jį atėjo Aaronas.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 22:5–6. Paprašykite, kad mokiniai sektų skaitymą ir surastų, ką karalius Lamonis norėjo sužinoti. Paprašykite jų papasakoti, ką jie surado.

Suskirstykite mokinius į mažas grupeles. Pakvieskite grupeles kartu perskaityti Almos 22:7–14 eilutes ir sudaryti sąrašą doktrinų, kurias Aaronas išdėstė Lamonio tėvui. (Pavyzdžiui, jie gali paminėti, kad jis mokė apie Sukūrimą, Nuopuolį ir apie Apmokėjimą.) Kai grupelės sudarys doktrinų sąrašus, paprašykite po vieną mokinį iš grupelės visai klasei perskaityti savo grupelės sudarytą sąrašą. Galite paprašyti mokinius sąrašus surašyti lentoje. Tada pakvieskite kitus mokinius, kad sąrašą papildytų kitomis jų grupelių surašytomis doktrinomis.

Kaip šios doktrinos atsako į karaliaus klausimą, pateiktą Almos 22:6 eilutėje?

Pakvieskite mokinius tyliai patyrinėti Almos 22:15 eilutę ir surasti, ką karaliaus Lamonio tėvas buvo pasiryžęs atiduoti už tai, kad gautų džiaugsmą ir amžinąjį gyvenimą.

Kokios mintys jums kyla, kai mąstote apie tai, ką karalius buvo pasiryžęs atiduoti?

Pažymėkite, kad nors karalius buvo pasiryžęs atiduoti visus savo turtus, Aaronas jį mokė apie didesnę auką, kurią jis turi padaryti. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 22:16. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitymą ir atsakyti, ką, pasak Aarono, karalius turėjo padaryti.

Ką, pasak Aarono, turėjo padaryti karalius? (Atgailauti už savo nuodėmes ir melstis Dievui su tikėjimu.)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 22:17–18. Paprašykite mokinių sekti skaitymą ir atkreipti dėmesį į tai, kokia buvo karaliaus reakcija į Aarono nurodymus.

Kaip karalius pademonstravo savo troškimą gauti amžinąjį gyvenimą?
Ką, jūsų manymu, reiškia „palikti“ savo nuodėmes? Kodėl, jūsų manymu, būtina atgailauti už visas savo nuodėmes, o ne tik už kai kurias iš jų? (Padėkite mokiniams suprasti, kad žmogui atgailauti už visas savo nuodėmes prireikia daug laiko.)
Ką apie pasiruošimą amžinajam gyvenimui galime sužinoti iš karaliaus Lamonio tėvo? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų suvokti tokią tiesą: Kad pasiruoštume amžinajam gyvenimui, turime pasiryžti palikti visas savo nuodėmes. Galite mokiniams pasiūlyti Almos 22:18 eilutėje pasižymėti frazę „aš paliksiu visas savo nuodėmes, kad pažinčiau tave“.)

Pakvieskite vieną mokinį perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateiktą teiginį:

„Jėzaus Kristaus Evangelija kviečia mus pasikeisti. „Atgailaukite“ – tai dažniausia jos žinia, o atgaila reiškia palikti visus savo darbus – asmeninius, šeimyninius, etninius bei nacionalinius – kurie prieštarauja Dievo įsakymams. Evangelijos tikslas yra paprastas būtybes transformuoti į celestialinius piliečius, o tam reikalingas pasikeitimas“ („Repentance and Change“, Ensign arba Liahona, Nov. 2003, 37).

Pažymėkite, kad kai kurie žmonės abejoja sugebėsią tikrai atgailauti ir pasikeisti. Kiti abejoja, kad Viešpats jiems atleis. Kad padėtumėte mokiniams, kurie galbūt turi tokių abejonių, perskaitykite tokį sesers Eleinės Š. Dalton, visuotinės Merginų organizacijos prezidentės, teiginį:

„Ar jūsų gyvenime yra kas nors, ką reikia pakeisti? Jūs galite tai padaryti. Galite atgailauti, nes buvo atlikta begalinė apmokančioji Gelbėtojo auka. Dėl Jo jūs ir aš galime pasikeisti, vėl tapti tyros ir švarios, tapti kaip Jis. Ir Jis pažadėjo, kad, jei taip darysime, Jis daugiau nebeprisimins mūsų nuodėmių ir klaidų“ („Dabar laikas keltis ir sušvisti!“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paaiškinkite, kad, kai naudojame tikėjimą ir atgailaujame už savo nuodėmes, įgyjame teisę gauti tas kunigystės apeigas ir sandoras, kurios mums padeda pasiruošti amžinajam gyvenimui.

Pakvieskite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose raštu atsakyti į toliau pateiktą klausimą. (Šį klausimą galite užrašyti lentoje arba lėtai perskaityti, kad mokiniai galėtų jį užsirašyti.)

Kaip manote, ką iš jūsų žinių apie tai, ko reikia amžinajam gyvenimui gauti, Viešpats paprašys jus padaryti šiandien, kad galėtumėte priartėti prie Jo?

Kai mokiniai apmąstys ir parašys, paklauskite:

Kokių įrodymų matote, kad karalius buvo atsivertęs į Viešpatį? (Mokiniams priminkite, kad karalius jau nebenorėjo užmušti savo paties sūnaus ir buvo pasiryžęs atsisakyti visos savo karalystės ir palikti visas savo nuodėmes už tai, kad užgimtų iš Dievo.)

Apibendrinkite Almos 22:19–21 eilutes paaiškindami, kad po to, kai karalių pergalėjo Dvasia, jo tarnai nubėgo pas karalienę ir papasakojo jai, kas atsitiko. Ji supyko ir įsakė tarnams užmušti Aaroną ir jo brolius. Baimindamiesi nefitų misionierių galios, tarnai atsisakė tai daryti. Karalienė irgi bijojo, tačiau ji ryžtingai siekė užmušti tuos nefitus. Tarnams ji įsakė nueiti ir atsivesti žmones, kurie užmuštų Aaroną ir jo draugus.

Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Almos 22:22–26 eilutes ir surasti, kokių veiksmų ėmėsi Aaronas ir karalius, kad karalienė ir kiti taip pat atsiverstų ir patirtų džiaugsmą. Pabaigoje pasidalinkite savo liudijimu apie atgailą ir apie palaimas, kurios gaunamos dėl pasikeitimo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Raštų įvaldymo apžvalga

Jaunimas gali išmokti naudoti Raštus Evangelijos tiesoms mokyti. Suskirstykite mokinius į poras ir pakvieskite visas poras paruošti vienos dviejų minučių pristatymą, kuriame jie mokytų nesudėtingą jiems paskirtą doktriną. Paprašykite, kad mokydami doktrinos jie panaudotų bent vieną Raštų įvaldymo eilutę. Taip pat paprašykite juos pagalvoti, kaip savo mokyme jie panaudos paaiškinimus, pavyzdžius ir liudijimą. Abu poros mokiniai turi dalyvauti pristatyme. Kai visi baigs ruoštis, dviejų ar trijų porų paprašykite mokyti visą klasę. Pagalvokite, ar nevertėtų likusių porų paprašyti savo pristatymus parodyti būsimose dvasinėse valandėlėse ar po trumpesnės pamokos.

Pastaba: Jei šios pamokos metu nebus laiko šiai veiklai, tai ją galite atlikti kitą dieną. Kitos apžvalginės veiklos surašytos šio vadovėlio priede.

Komentarai ir kontekstas

Almos 21:16–17. „Jie daugelį atvedė į tiesos pažinimą“

Aaronas ir jo draugai, prieš įgydami galios padėti kitiems atsigręžti į Viešpatį, iškentė daug sunkumų. Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė:

„Surasti, mokyti ir sujaudinti brangias sielas, kurias mūsų Tėvas paruošė Savo žiniai – tai nepaprastas darbas. Sėkmė retai pasiekiama lengvai. Įprastai jos priešaky eina ašaros, išbandymai, pasikliovimas ir liudijimas“ („Tears, Trials, Trust, Testimony,“ Ensign, May 1987, 43).

Almos 22:18. „Aš paliksiu visas savo nuodėmes, kad pažinčiau tave“

Mes, kaip ir Lamonio tėvas, turime būti pasiryžę paaukoti viską, kad užgimtumėme iš Dievo. Iš knygos Lectures on Faith [Paskaitos apie tikėjimą] mes sužinome apie tai, koks svarbus mūsų amžinajam tobulėjimui yra aukojimasis.

Čia atkreipkime dėmesį į tai, kad religija, kuri nereikalauja paaukoti viską, niekada neturi pakankamai galios sukurti tikėjimą, būtiną gyvenimui ir išgelbėjimui; nes jau nuo pat pirmosios žmogaus egzistencijos tikėjimas, būtinas džiaugtis gyvenimu ir išgelbėjimu, nebūtų pasiektas be žemiškų dalykų aukojimo. Būtent per auką, ir tik per ją, Dievo sumanymu žmonės galėjo džiaugtis amžinuoju gyvenimu; ir būtent per visų žemiškų dalykų aukojimą žmonės faktiškai sužino, kad Dievo akivaizdoje jie elgiasi gerai. Kai žmogus dėl tiesos paaukoja viską, net ir savo gyvybę, ir tiki prieš Dievą, kad šią auką daro dėl to, kad vykdo Jo valią, tai jis tikrai sužino, kad Dievas tikrai priima jo auką ir atnašą ir kad Jo veido ieško ir ieškos ne be reikalo. Tad tokiu atveju jis gali įgyti tokį tikėjimą, kad tikrai sugautų amžinąjį gyvenimą“ (Lectures on Faith [1985], 69).

Almos 22:18. „Jis staiga pastiro lyg ištiktas mirties“

Karalius „staiga pastiro lyg ištiktas mirties“ (Almos 22:18) po to, kai Dvasia jam apsireiškė taip galingai, kad jis prarado fizinę stiprybę. Jis patyrė kažką panašaus į tai, ką patyrė jo sūnus Lamonis, kuris atrodė esąs miręs, bet iš tikrųjų patyrė „Dievo šlovės šviesą“ tokiu laipsniu, „kad tai pergalėjo jo prigimtinį kūną, ir jis buvo nuneštas Dieve“ (Almos 19:6).