113 pamoka
Helamano 13
Įvadas
Keleri metai prieš Gelbėtojo gimimą Viešpats atsiuntė lamanitą pranašą, vardu Samuelis, kad skelbtų nefitams atgailą. Nefitams Zarahemloje Jis skelbė Gerąją Naujieną apie išpirkimą per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Jis taip pat kaltino juos dėl to, kad atmetė pranašus ir norėjo siekti laimės nedorybėje. Jis įspėjo juos dėl sunaikinimo, kuris ištiks juos, jeigu neatgailaus.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Helamano 13
Samuelis įspėja nefitus dėl jų sunaikinimo, jeigu jie neatgailaus
Prieš pamoką paruoškite išdalinimui pamokos pabaigoje pateiktą medžiagą. Galite sukarpyti tuos išdalinamus lapelius į tris dalis, kad viename lapelyje būtų užduotis vienai grupei. Be to, prieš pamoką lentoje užrašykite žemiau pateiktą Helamano 13 skyriaus planą.
Helamano 13:1–4. Viešpats pašaukia Samuelį Lamanitą pamokslauti nefitams.
Helamano 13:5–23. Samuelis įspėja nefitus apie sunaikinimą, kuris ištiks juos, jeigu jie neatgailaus.
Helamano 13:24–39. Samuelis įspėja žmones apie pranašų atmetimo ir atsisakymo atgailauti pasekmes.
Pradėkite pamoką parodydami paveikslą „Samuelis Lamanitas ant sienos“ (62370; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 81). Paklauskite mokinių, ar jie žino, kodėl nefitai norėjo nužudyti Samuelį. Kai mokiniai atsakys, paaiškinkite, kad Helamano 13–16 skyriuose yra pasakojimas apie lamanitą pranašą Samuelį. Šitas pasakojimas yra unikalus, nes tai vienintelis kartas, kurį žinome, kad Mormono Knygoje pranašas lamanitas kviečia atgailauti nefitus. Tuo laikotarpiu lamanitai buvo teisesni už nefitus. Pagal lentoje užrašytą planą papasakokite mokiniams trumpą Helamano 13 skyriaus apžvalgą.
Klasę suskirstykite į tris grupes. (Jeigu įmanoma, kiekvienoje grupėje turėtų būti vienodas skaičius mokinių.) Kiekvienam mokiniui duokite jo grupės užduotį (pateiktą pamokos medžiagos gale). Pasakykite mokiniams, kad jie savarankiškai studijuos po dalį Helamano 13 skyriaus ir tada vieni kitus mokys to, ką sužinojo. Paprašykite, kad kiekvienas mokinys pasiruoštų mokyti principų iš jam paskirtos Raštų ištraukos ir paruoštų atsakymus į susijusius klausimus. Leiskite mokiniams užrašyti savo atsakymus. (Ši veikla leis dalyvauti visiems mokiniams ir sukurti saugią aplinką, kur mokiniai galės vieni kitiems pasakoti apie savo jausmus, mintis ir liudyti.)
Duokite mokiniams pakankamai laiko studijuoti savarankiškai, paskui paskirkite juos dirbti grupelėse po tris. Jeigu įmanoma, kiekvienoje grupėje turėtų būti mokinys, studijavęs Helamano 13:1–7, 11, mokinys, studijavęs Helamano 13:17–23 ir mokinys, studijavęs Helamano 13:24–33. Kiekvienam mokiniui duokite pakankamai laiko savo atsakymus pasakyti kitiems grupės nariams. Diskusijos nedidelėse grupėse metu vaikščiokite po klasę ir klausykite mokinių atsakymus. Jei reikės, prisijunkite prie diskusijų išsakydami savo mintis.
Kai mokiniai baigs mokyti vienas kitą, kelis iš jų pakvieskite visai klasei papasakoti po vieną tiesą ar įžvalgą, kurią šios veiklos metu išmoko iš kito mokinio.
Apibendrinkite Helamano 13:9–14, paaiškindami, kad po 400 metų nefitai bus sunaikinti (žr. Helamano 13:9–10) ir vienintelė priežastis, kodėl jie dar nebuvo sunaikinti, buvo tai, jog tarp jų vis dar gyveno teisūs žmonės (žr. Helamano 13:13–14). Paliudykite, kad Samuelį pas nefitus pasiuntė Viešpats ir kad jis kalbėjo tai, ką Viešpats įdėjo į jo širdį, ir kvietė nefitus atgailauti ir grįžti pas Viešpatį (žr. Helamano 13:11).
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Helamano 13:27–28. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kaip nefitai reagavo į netikrus pranašus.
-
Kaip, pasak Samuelio, nefitai reagavo į tuos, kurie mokė melo? Kodėl, jūsų manymu, kai kurie priėmė jo pamokslus, o kiti tai atmetė?
-
Kaip tie teiginiai ir nusistatymai, apie kuriuos skaitome Helamano 13:27, pasireiškia mūsų laikais?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:
„Tai, kaip reaguojame į dabartinio pranašo žodžius, kai jis sako mums, ką turime žinoti, tačiau nenorėtume girdėti, yra mūsų ištikimybės išbandymas“ („Fourteen Fundamentals in Following the Prophet“ [BYU devotional address, Feb. 26, 1980], 3–4, speeches.byu.edu).
-
Kokių pranašų pamokymų kai kuriems žmonėms šiais laikais gali būti sunku klausyti?
-
Kokį galite pateikti pranašo pamokymo, kuriam pasirinkote paklusti, pavyzdį? Kaip buvote palaiminti dėl to, kad sekėte tuo pamokymu?
Pakvieskite mokinius aprašyti sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose kokį nors vieną būdą, kaip jie gali geriau paklusti dabartinių pranašų pamokymams.
Duokite mokiniams pakankamai laiko tai užrašyti, paskui paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Helamano 13:33–37. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką neatgailaujantys nefitai galiausiai patirs ir ką sakys apie save. Pakvieskite kitą mokinį garsiai perskaityti Helamano 13:38. Paprašykite mokinių ieškoti, kokią liūdną tiesą Samuelis skelbė apie nefitų ateities kartas.
-
Kokią liūdną tiesą Samuelis skelbė apie nefitų ateities kartas?
-
Ką, jūsų manymu, turėjo omenyje Samuelis, sakydamas, kad jų „išbandymo dienos bus praėjusios“? (Nefitų ateities kartos atidėlios atgailą, kol jiems bus per vėlu atgailauti. Ir kadangi neatgailaus, jų nuodėmės ves juos į sunaikinimą.)
-
Kodėl blogai siekti „laimės dar[ant] nedorybę“? (Padėkite mokiniams suprasti, kad tikroji laimė ateina tik tada, kai laikomės Dievo įsakymų.)
-
Kokiais jums žinomais būdais žmonės siekia laimės, darydami nedorybę?
Priminkite mokiniams kitą pasakojimą Mormono Knygoje apie tai, kaip žmonės užsispyrę maištavo ir buvo nelabi, kol jų širdys užkietėjo prieš Šventosios Dvasios įtaką. (Galimi pavyzdžiai: Lamanas ir Lemuelis, kurie tapo „bejausmiai“ [1 Nefio 17:45] ir atsisakė paklusti Dievui; karalius Nojus ir jo žmonės, kurie atsisakė atgailauti, nepaisydami pranašo Abinadžio perspėjimų.) Samuelis pabrėžė, kad nefitų atsisakymas atgailauti atves prie to, kad būsimosios jų kartos bus sunaikintos.
Padėkite mokiniams suprasti, kad, kalbant apie atskirus asmenis, kiekvienas pasirinkęs atgailauti gali turėti viltį. Per atgailą galime gauti Viešpaties atleidimą ir neleisti savo širdims užkietėti. Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kad per atgailą galime pakoreguoti savo kursą, perskaitykite šį Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
„Kai mokiausi būti oro linijų pilotu, turėjau išmokti, kaip saugiai nuskraidinti orlaivį didelius atstumus. Skrydžiai per didžiulius vandenynus, plačias dykumas ir žemynus turėjo būti detaliai planuojami, kad būtų užtikrintas saugus nusileidimas numatytoje vietoje. Kai kurie tų skrydžių gali tęstis iki 14 valandų ir nusidriekti beveik 9000 mylių.
Tokiuose ilguose skrydžiuose yra svarbus apsisprendimo momentas, paprastai vadinamas saugaus grįžimo tašku. Iki to taško orlaivis turi pakankamai degalų apsisukti ir saugiai sugrįžti į tą oro uostą, iš kurio pakilo. Praskriejęs tą saugaus grįžimo tašką, pilotas praranda tokią galimybę ir turi skristi pirmyn. Štai, kodėl šis taškas dar dažnai vadinamas nebesugrįžimo tašku.
[…] Šėtonas nori, kad galvotumėme, jog nusidėdami peržengiame tą „nebesugrįžimo tašką“ – kad jau per vėlu keisti savo kryptį. […]
Siekdamas, kad prarastume viltį, jaustumėmės nelaimingi kaip jis ir patikėtume, kad mums nėra atleidimo, Šėtonas gali pasinaudoti net Raštais, kad pabrėžtų Dievo teisingumą, idant manytume, kad nėra gailestingumo. […]
Kristus atėjo mūsų išgelbėti. Jeigu pasirinkome netinkamą kelią, Jėzaus Kristaus Apmokėjimas gali mums garantuoti, kad nuodėmė nėra nebesugrįžimo taškas. Įmanoma saugiai sugrįžti, jei seksime Dievo planu mūsų išgelbėjimui“ („Saugaus grįžimo taškas“, 2007 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip prezidento Uchtdorfo žodžiai gali suteikti vilties kažkam, kas nusidėjo?
Paraginkite mokinius apmąstyti jų aptartas tiesas. Paraginkite juos elgtis pagal tas mintis, kurias jie gavo iš Šventosios Dvasios. Paliudykite, kad laimė ateis tiems, kurie paklūsta Viešpaties kvietimui atgailauti.
Pastaba: Pasiruoškite trims ankščiau šios pamokos medžiagoje apibūdintoms grupėms išdalinti šią medžiagą.
1 grupė – Helamano 13:1–7, 11
Pranašai perduoda žinią, kurią Dievas įdeda į jų širdis.
-
Kokiose eilutėse, jūsų manymu, mokoma šios tiesos?
-
Kokią žinią Dievas įdėjo į Samuelio širdį?
-
Kodėl, jūsų manymu, Samueliui galėjo būti sunku perduoti šią žinią?
-
Kokio savo žinios poveikio nefitams tikėjosi Samuelis?
-
Kada jautėte, kad vienas iš gimdytojų ar Bažnyčios vadovų buvo įkvėptas perduoti jums žinią? Kaip tai paveikė jus?
-
Kokių papildomų tiesų galite rasti šiose eilutėse?
2 grupė – Helamano 13:17–23
Kai neprisimename Viešpaties, lengviau pasiduodame išdidumui ir nedorybei.
-
Kokiose eilutėse, jūsų manymu, mokoma šios tiesos?
-
Koks prakeiksmas, pasak Samuelio, ištiks nefitus, jeigu jie pasiliks nedori?
-
Prie kokių kitų nuodėmių nefitus atvedė jų meilė turtams?
-
Kokius žinote dalykus, į kuriuos jaunimas gali nukreipti savo širdis, kas prives prie išdidumo ir nuodėmės?
-
Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu prisiminti Viešpatį, savo Dievą, „dėl to, kuo jis palaimino jus“? (Helamano 13:22).
-
Kokių papildomų tiesų galite rasti šiose eilutėse?
3 grupė – Helamano 13:24–33
Jeigu atmesime Viešpaties pranašų žodžius, gailėsimės ir liūdėsime.
-
Kokiose eilutėse, jūsų manymu, mokoma šios tiesos?
-
Kodėl, pasak Samuelio, nefitai atmetė tikruosius pranašus?
-
Kodėl, jūsų manymu, kai kurie žmonės priima netikrus pranašus, kaip apibūdino Samuelis?
-
Kokius žinote konkrečius dabartinių pranašų ir apaštalų mokymus?
-
Kokius žinote pavyzdžius „kvailų ir aklų vadovų“ (Helamano 13:29), kurių vengti mus įspėjo dabartiniai pranašai ir apaštalai?
-
Kokias papildomas tiesas galite rasti šiose eilutėse?
Komentarai ir kontekstas
Helamano 13:3. „Visa tai, kas ateis jam į širdį“
Pranašas Samuelis nesiėmė spręsti, ką skelbti nefitams. Helamano 13:3 skaitome, kad jis mokė „visa tai, kas [atėjo] jam į širdį“. Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip toks apreiškimas dažniausiai ateina pas mus:
„Apreiškimas ateina, kaip žodžiai, kuriuos mes labiau jaučiame, nei girdime. Nefis sakė savo neklusniems broliams, kuriuos aplankė angelas: „Jūs buvote bejausmiai, tad negalėjote jausti jo žodžių.“ [1 Nefio 17:45; kursyvas pridėtas.]
Raštuose apstu tokių posakių, kaip „Uždanga buvo nuimta nuo mūsų protų, ir mūsų supratimo akys buvo atvertos“ (DS 110:1) arba „Aš tau pasakysiu tavo prote ir tavo širdyje“ (DS 8:2), arba „aš apšviečiau tau protą“ (DS 6:15), arba „kalbėkite mintis, kurias aš įdėsiu į jūsų širdis“ (DS 100:5). Yra šimtai eilučių, kuriose mokoma apie apreiškimą“ („Personal Revelation: The Gift, the Test, and the Promise,“ Ensign, Nov. 1994, 60).
Helamano 13:23–29. Sekti dabartiniu pranašu
Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė, kaip svarbu sekti dabartiniais pranašais ir apaštalais:
„Mano brangieji broliai ir seserys, prašau atkreipkite dėmesį į tai, ko mokė Bažnyčios vadovai. […] Pritaikykite mokymus, kurie padės jums ir jūsų šeimoms. Visi mes, nepriklausomai nuo mūsų šeimos situacijos, atsineškime į savo namus pranašų ir apaštalų mokymus, kad stiprintume tarpusavio ryšius ir ryšius su mūsų Tėvu danguje ir su Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Viešpaties vardu pažadu jums, kad, jeigu klausysitės ne tik savo ausimis, bet ir širdimi, Šventoji Dvasia apreikš tiesą jums apie [Bažnyčios Prezidento], jo patarėjų, apaštalų ir kitų Bažnyčios vadovų pateiktą žinią. Dvasia paskatins jus žinoti, ką daryti asmeniškai ir šeimoje, kad sektumėte mūsų patarimu, kad jūsų liudijimai galėtų būti sustiprinti ir kad galėtumėte patirti ramybę ir džiaugsmą“ („His Word Ye Shall Receive,“ Ensign, May 2001, 67).
Helamano 13:38. Laimės negalima rasti darant nedorybę
Samuelis įspėjo nefitus, kad, jeigu jie toliau sieks laimės, darydami nedorybę, jie bus sunaikinti. Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad laimė ateina tik per teisumą:
„Ar pastebėjote, kaip Šėtonas darbuojasi, kad per mirgančius vaizdus, kaukiančią muziką ir besaikį visų fizinių jausmų kurstymą užvaldytų protą ir emocijas? Jis uoliai stengiasi užpildyti mūsų gyvenimą veikla, pramogomis ir pojūčių sužadinimu, kad žmogus negalėtų apmąstyti jo gundomų kvietimų pasekmių. Pagalvokite apie tai. Kai kurie yra gundomi pažeisti pačius esmingiausius Dievo įsakymus, nes nuodėmingi veiksmai rodomi kaip priimtini. Jie padaryti taip, kad atrodytų patrauklūs, netgi trokštini. Atrodo, kad nėra pasekmių, o tik menamas nesiliaujantis džiaugsmas ir laimė. Tačiau pripažinkite, kad tie vaidinimai vyksta pagal scenarijų ir per aktorių. Priimtų sprendimų rezultatas taip pat yra pakreipiamas taip, kaip nori režisierius.
Gyvenimas nėra toks. Taip, moralinė laisvė leidžia rinktis, ką norite, tačiau negalite kontroliuoti tų pasirinkimų rezultato. Skirtingai nuo klaidingų žmogaus įsivaizdavimų, mūsų Tėvas danguje nusprendžia, kokios bus mūsų pasirinkimų pasekmės. Paklusnumas jo įsakymams atneš laimę, bet jų laužymas – ne“ („How to Live Well amid Increasing Evil,“ Ensign arba Liahona, May 2004, 102).
Helamano 13:38. „Amžinai per vėlu“
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė:
„Tai tiesa, kad didis atgailos principas visada galioja, tačiau nelabiesiems ir maištaujantiesiems šis teiginys numato rimtų apribojimų. Pavyzdžiui, nuodėmė stipriai formuoja įprotį ir kartais pastumia žmones prie tragiško nebesugrįžimo taško. Be atgailos negali būti ir atleidimo, o be atleidimo iškyla pavojus visiems amžinybės palaiminimams. Kada nusižengėlis vis giliau ir giliau pasineria į savo nuodėmę, klaida vis giliau įsitvirtina, o noras pasikeisti susilpnėja, padėtis tampa beveik beviltiška, ir taip jis slysta vis žemyn ir žemyn, kol nebenori kopti atgal arba netenka jėgų tai padaryti“ (The Miracle of Forgiveness [1969], p. 117).