1 pamoka

Mokinio vaidmuo

Įvadas

Šios pamokos tikslas – padėti mokiniams atlikti savo vaidmenį Evangelijos mokymosi procese. Kartais mokiniai mano, kad už jų mokymąsi yra atsakingas tik mokytojas. Prezidentas Henris B Airingas iš Pirmosios Prezidentūros sakė, kad Šventosios Dvasios vadovavimo turi siekti tiek mokinys, tiek mokytojas:

„Tie sunkumai ir pagundos, su kuriais mūsų mokiniai susidurdavo vos prieš penkerius metus, nublanksta, lyginant su tais, kuriuos matome dabar, o ateityje laukia dar sunkesni laikai. Jaučiu… kad to, ką darėme ir darome, nebeužteks. Mums reikia didesnės galios, kad padėtume Evangelijai įsismelkti į kiekvieno mūsų mokinio širdį ir gyvenimą. […]

Kad galėtumėte mokyti su galia, su jumis kaip nuolatinė bendražygė turi būti Šventoji Dvasia; o ir jūsų mokiniai dvasiškai neišgyvens be Dvasios bendrystės“ („The Spirit Must Be Our Constant Companion“ [2003 m. vasario 7 d. kalba BŠS religijos mokytojams], p. 1, si.lds.org).

Mokydami Šventosios Dvasios galia ir padėdami mokiniams mokytis ta pačia galia, galėsite padėti jiems iš tikrųjų atsiversti į sugražintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją. Jums gali prireikti reguliariai apžvelgti šioje pamokoje išdėstytus principus, kad primintumėte mokiniams jų pareigas klasėje.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Asmeninė atsakomybė mokytis mokymusi ir tikėjimu

Pakvieskite vieną mokinį išeiti prieš klasę. Paaiškinkite, kad norite padėti tam mokiniui tapti fiziškai stipresniam. Tada paprašykite į priekį išeiti antrą mokinį ir padaryti penkis atsispaudimus.

Jam baigus juos daryti, pirmąjį mokinį paklauskite:

• Ar dėl tų atsispaudimų tapai stipresnis?

Paklauskite klasės:

• Kaip šis fizinio pratimo pavyzdys susijęs su jūsų atsakomybe mokytis Evangelijos? Kas yra atsakingas už tai, kad mokytumėtės Evangelijos?

Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:118.

• Ką, jūsų nuomone, reiškia „siekite mokytumo… mokymusi ir taip pat tikėjimu“? (Jei reikia, nurodykite, kad mokytumo siekimas mokymusi ir tikėjimu reikalauja asmeninių pastangų.)

Raštų studijavimo žurnalai ar klasės užrašų sąsiuviniai

Raštų studijavimo žurnalas ar klasės užrašų sąsiuvinis – tai tam skirta knygelė, sąsiuvinis ar lapai segtuve. Raštų studijavimo žurnaluose mokiniai gali užsirašyti įkvėptas mintis ir informaciją, gautą pamokų metu, asmeninio studijavimo metu ar kituose Bažnyčios susirinkimuose. Užsirašydami ir sistemindami savo mintis ir įkvėptas idėjas, jie bus pasiruošę aktyviai dalyvauti pamokoje, tobulinti Evangelijos suvokimą ir gauti asmeninį apreiškimą.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie tai, ką reiškia mokytis tikėjimu. Paraginkite mokinius kur nors (galbūt Raštų studijavimo žurnaluose ar klasės užrašų sąsiuviniuose) užsirašyti šį teiginį, kad visus seminarijos mokslo metus galėtų dažnai jį perskaityti:

„Mokymasis tikėjimu reikalauja dvasinių, protinių ir fizinių pastangų, o ne vien pasyvaus klausymosi. […] Kad įgytų pažinimą, mokinys turi naudoti tikėjimą ir veikti“ („Seek Learning by Faith“ [2006 m. vasario 3 d. kalba BŠS religijos mokytojams], p. 3, si.lds.org).

Kasdienis asmeninis Raštų studijavimas

Paaiškinkite, kad kasdienis asmeninis Raštų studijavimas yra svarbus, siekiant mokytumo mokymusi ir tikėjimu.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Helamano 3:29–30.

• Koks, jūsų nuomone, skirtumas tarp atsainaus Raštų skaitymo ir „Dievo žodžio [laikymosi]“?

• Kokias palaimas, pagal ką tik mūsų perskaitytas eilutes, gauname laikydamiesi Dievo žodžio?

• Kokių dar palaimų galime gauti studijuodami Raštus kasdien?

• Kada esate gavę palaimų dėl to, kad kasdien asmeniškai studijavote Raštus?

Mokiniams atsakinėjant į šiuos klausimus, įsitikinkite, kad jie supranta, jog kasdienis Raštų studijavimas stiprina mūsų liudijimą, kviečia į mūsų gyvenimą Šventąją Dvasią ir padeda mokytis Evangelijos.

Pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnaluose atsakyti į šiuos klausimus:

• Kaip šiais metais galėtumėte geriau studijuoti Mormono Knygą?

• Kaip Mormono Knygos skaitymas paveikė jūsų jausmus Jėzui Kristui?

Kasdienis Raštų studijavimas

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:.

„Raštų skaitymas padeda mums būti darnoje su Viešpaties Dvasia. […] Kadangi tikime, kad Raštų skaitymas mums gali padėti gauti apreiškimą, esame raginami vėl ir vėl juos skaityti. Taip gauname tai, ką mūsų Dangiškasis Tėvas norėtų, kad šiandien žinotume ir darytume savo asmeniniame gyvenime. Štai kodėl pastarųjų dienų šventieji yra įsitikinę, jog Raštus būtina skaityti kasdien“ („Scripture Reading and Revelation“, Ensign, Jan. 1995, p. 8).

Pakvieskite mokinius nusistatyti tikslą šiais metais skaityti Mormono Knygą kiekvieną dieną. Taip pat pakvieskite juos nusistatyti tikslą per šiuos seminarijos mokslo metus perskaityti Mormono Knygą. Galite jiems pasiūlyti užsirašyti šiuos tikslus savo Raštų studijavimo žurnaluose. Priminkite jiems, kad šie tikslai gali padėti jiems įvykdyti Pareigos Dievui ir Asmeninio tobulėjimo programų reikalavimus.

Mokymasis Dvasia

Lentoje nubraižykite šią schemą. Kol kas schemoje neįrašykite žodžių. Juos įrašysite vėliau pamokoje.

Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:17–18.

• Ko, pagal šias eilutes, Viešpats reikalauja iš Evangelijos mokytojo? (Mokyti tiesos Dvasios galia.)

Kaip parodyta aukščiau, schemoje įrašykite žodžius Šventoji Dvasia ir Mokytojas. Pasidalinkite mintimis apie tai, kaip mokymo metu galima siekti Šventosios Dvasios vadovavimo. Pasakykite mokiniams, kad ruošdamiesi pamokai ir mokydami jūs nuoširdžiai stengiatės būti vadovaujami Dvasios.

Paprašykite mokinių įdėti skirtuką prie Doktrinos ir Sandorų 50 skyriaus (kadangi netrukus jie grįš prie šios ištraukos). Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 33:1.

• Ką daro Šventoji Dvasia, kai žmogus mokosi Evangelijos?

Paaiškinkite, kad norėdami Evangelijos mokytis Viešpaties būdu, turime įsipareigoti mokytis Šventosios Dvasios galia. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:19–21.

• Ką turėtume užrašyti apatiniame dešiniajame trikampio kampe? (Užrašykite Mokinys.)

• Ką, jūsų manymu, reiškia priimti tiesą Dvasia?

Galite išdėstyti kai kuriuos principus, kaip atpažinti Šventosios Dvasios įtaką. Padėkite mokiniams suvokti, kad dažniausiai Dvasia su mumis bendrauja tyliai, per mūsų jausmus ir mintis (žr. 1 Nefio 17:45; DS 8:2–3). Taip pat Šventoji Dvasia atneša meilės, džiaugsmo, ramybės, kantrybės, romumo, gerumo, tikėjimo ir vilties jausmus (žr. Galatams 5:22–23; DS 11:12).

• Ką galite daryti seminarijoje, norėdami pasiruošti mokytis Dvasia?

Šioje diskusijoje padėkite mokiniams suvokti, kad vienas svarbus būdas, kaip mokytis Dvasia, tai būti pasiryžusiems vienam su kitu dalintis savo liudijimu. Perskaitykite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Kai mokiniai tiesas išreiškia žodžiais, [šios tiesos] yra patvirtinamos jų sielose ir sustiprina jų asmeninius liudijimus“ („To Understand and Live Truth“ [2005 m. vasario 4 d. kalba BŠS religijos mokytojams], p. 3, si.lds.org).

Priminkite mokiniams, kad Pareigos Dievui ir Asmeninio tobulėjimo programose yra pasiūlymai dalintis Evangelijos tiesomis su kitais. Paskatinkite juos dalintis savo patirtimi seminarijos klasėse, kvorumo ar klasės susirinkimuose ir pokalbiuose su savo šeimos nariais ir draugais. Pabrėžkite, kad, jeigu jie dės pastangas aiškindami Evangelijos tiesas, dalindamiesi jomis ir liudydami apie jas, Dievas sustiprins jų gebėjimą diskutuoti su kitais Evangelijos klausimais.

Vėl nurodykite į lentoje nubraižytą schemą. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 50:14, 22.

• Kaip šiose eilutėse apibendrinami Šventosios Dvasios, mokytojo ir mokinio vaidmenys mokantis Evangelijos? (Galite paaiškinti, kad Šventoji Dvasia, šioje ištraukoje dar vadinama Dvasia ir Guodėju, moko tiesos. Mokytojas turi mokyti Dvasios galia, o mokiniai turi mokytis ta pačia galia.)

• Kas vyksta, kai mokinys mokosi Dvasia ir mokytojas moko Dvasia? (Jums gali reikėti paaiškinti, kad žodis ugdyti reiškia gerinti, stiprinti, apšviesti ar tobulinti.)

Mormono Knygoje Enosas ir Alma yra pavyzdžiai žmonių, kurie mokėsi Dvasia. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Enoso 1:4–10 ir Almos 5:45–47. (Galite užrašyti šias nuorodas lentoje.) Tada paklauskite:

• Ką Enosas (arba Alma) darė, kad mokytųsi Dvasia?

• Ką Dvasia padarė dėl Enoso (arba Almos)?

Pakvieskite mokinius perskaityti šį vyresniojo Bednario teiginį:

„Turėtume visuomet atminti, kad Šventoji Dvasia yra mokytojas, kuris, jei tinkamai pakviečiamas, gali įeiti į mokinio širdį“ („Seek Learning by Faith“, p. 4).

• Kaip iki šiol mūsų studijuoti dalykai siejasi su asmeninėmis jūsų, kaip šios klasės nario, pareigomis? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, įsitikinkite, kad jie supranta, jog, kai atveriame savo širdis ir tikėdami prašome Dievą, Šventoji Dvasia padeda mums suprasti Evangelijos tiesas.))

Kad padėtumėte mokiniams apgalvoti, kaip jie gali padėti vienas kitam mokytis Dvasia, paklauskite:

• Ką galime daryti, kad pakviestume Dvasią būti mūsų klasėje? (Atsakymai gali būti tokie: giedoti įžanginę giesmę, atsinešti su savimi į klasę Raštus ir kasdien juos naudoti, noriai atsakinėti į klausimus ir dalintis patirtimi, melstis vienas už kitą ir prašyti Šventosios Dvasios vadovavimo.)

Padėkite mokiniams suprasti, jog neigiami veiksmai taip pat gali paveikti kitus klasės narius, paklausdami:

• Koks nusistatymas arba elgesys įžeidžia Dvasią seminarijos klasėje?

Pakvieskite mokinius apmąstyti, kaip vertinga savo mokytoju turėti Šventąją Dvasią.

• Kada esate patyrę Dvasios, kaip mokytojo, poveikį?

Pamoką užbaikite pakviesdami mokinius šiais metais seminarijoje, skaitant Mormono Knygą, siekti mokytumo mokymusi ir tikėjimu. Galite ištisus metus kartas nuo karto paraginti mokinius nepamiršti to daryti.

Komentarai ir kontekstas

Kasdienis Raštų studijavimas

„Pastarųjų dienų pranašai pataria mums kasdien studijuoti Raštus tiek individualiai, tiek su šeima. Jie ragina mus, kaip Nefis ragino savo brolius, taikyti Raštus sau, rasti būdų šiuos šventus senovės pasakojimus pritaikyti savo gyvenime šiais laikais (žr. 1 Nefio 19:23–24). Jie ragina mus tyrinėti Raštus (žr. Jono 5:39) ir „sotintis Kristaus žodžiais“ (2 Nefio 32:3).

Jūs daug laimėsite, jei paseksite šiuo patarimu. Kasdienis, prasmingas Raštų studijavimas padės jums būti imliems Šventosios Dvasios kuždesiams. Tai ugdo jūsų tikėjimą, stiprina jus prieš pagundą ir padeda artėti prie Dangiškojo Tėvo ir Jo Mylimojo Sūnaus.

Sudarykite asmeninio Raštų studijavimo planą. Apgalvokite, kiek laiko paskirti kasdieniam Raštų studijavimui. Tuo laiku atidžiai skaitykite, įsiklausydami į Dvasios kuždesius. Prašykite savo Dangiškąjį Tėvą padėti jums suprasti, ko Jis nori, kad išmoktumėte ir padarytumėte.

Visą gyvenimą toliau skaitykite Raštus, ypač Mormono Knygą. Jūs vėl ir vėl rasite Raštų lobius, juose aptikdami vis naujų reikšmių ir pritaikymų, kai studijuosite juos įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais.“ (Ištikimi tikėjimui.

Prezidentas Henris B Airingas iš Pirmosios Prezidentūros sakė:

„Jei pradėsime atsainiai studijuoti Raštus, imsime ir melstis atsainiai.

Galbūt visai nenustosime melstis, tačiau mūsų maldos taps labiau pasikartojančios, mašinalesnės, joms pradės trūkti tikro ketinimo. Mūsų širdys negali artintis prie Dievo, kurio nepažįstame, o Raštai ir dabartinių pranašų žodžiai padeda mums Jį pažinti.“ („Prayer”, Ensign, Nov. 2001, p. 17.)

2 Nefio 33:1. Atverkime širdis Šventajai Dvasiai

Apmąstykite, ar nevertėtų, aptarinėjant 2 Nefio 33:1 eilutę, perskaityti šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Nefis mus moko: „Kai žmogus kalba Šventosios Dvasios galia, Šventosios Dvasios galia neša jo žinią žmonių vaikų širdims.“ (2 Nefio 33:1.) Prašome atkreipti dėmesį, kad Dvasios galia neša žinią iki širdies, bet nebūtinai į pačią širdį. Mokytojas gali aiškinti, rodyti, įtikinėti ir liudyti, ir tai daryti veiksmingai, su didele dvasine galia. Tačiau galiausiai tos žinios turinys ir Šventosios Dvasios liudijimas į širdį prasiskverbia tik jeigu gavėjas juos įsileidžia. …

Mokinys, laisva valia veikdamas pagal teisingus principus, atveria savo širdį Šventajai Dvasiai: jis pakviečia Jos mokančią, liudijančią galią ir patvirtinantį liudijimą“ („Seek Learning by Faith“ [2006 m. vasario 3 d. kalba religijos mokytojams], p. 1, 3, si.lds.org).

Papildomos mokymo idėjos

Aiškinkite, dalinkitės ir liudykite

Pažymėkite, jog aiškindami doktrinas ir principus, dalindamiesi su tuo susijusia patirtimi ir liudydami apie dievišką tiesą, mes rodome, kad norime mokytis Dvasia. Mokydamiesi Dvasia, mes augame supratimu, tobuliname savo gebėjimą mokyti Evangelijos ir stipriname savo ir kitų žmonių liudijimus.

• Kodėl, jūsų manymu, svarbu aiškinti Evangelijos tiesas, skleisti jas ir liudyti apie jas klasėje ir kitur?

• Kada jums pavyko paaiškinti Evangelijos tiesas, jas paskleisti ar apie jas paliudyti draugui ar šeimos nariui?

DS 50:21–22. Mokymasis Dvasia

Pamąstykite, ar nevertėtų kiekvienam mokiniui padaryti šio teiginio kopiją, taip paskatinant juos aptarti Doktrinos ir Sandorų 50:21–22. Pakvieskite mokinius paeiliui dalimis perskaityti šį teiginį, o kitus sekti skaitomą tekstą. Paprašykite visus mokinius stengtis teiginyje rasti priežastis, kodėl kai kurie žmonės Bažnyčios susirinkimuose yra dvasiškai ugdomi labiau negu kiti. Brolis A. Rodžeris Merilas, buvęs visuotinis Sekmadieninės mokyklos prezidentas, paaiškino, ką reiškia mokytis Šventąja Dvasia:

„Mes dažnai pabrėžiame (ir teisingai darome), kaip svarbu mokyti Dvasia. Tačiau turime atminti, kad Viešpats nustatė, kad priimti Dvasia yra lygiai taip pat svarbu – jei ne svarbiau. (Žr. DS 50:17–22.)

Mūsų Bažnyčios susirinkimuose, asmeniškai studijuojant Raštus arba netgi šiandien, kai klausomės Viešpaties pranašų ir apaštalų, kai kurie iš mūsų priims daugiau negu kiti. Kodėl? Patyriau, kad tie, kurie iš tiesų priima, daro bent tris dalykus, ko galbūt nedaro kiti.

Pirma, jie siekia. Gyvename pramogų pasaulyje, žiūrovų pasaulyje. Nepastebimai galime pradėti į konferencijas ar į bažnyčią ateiti laikydamiesi požiūrio: „Štai aš, dabar įkvėpkite mane. Tampame dvasiškai pasyvūs.

Kai, užuot taip darę, koncentruojamės į tai, kaip siekti ir gauti Dvasios, mums tampa ne taip svarbu, ar mokytojas arba kalbėtojas išlaiko mūsų dėmesį, bet tampa vis svarbiau skirti savo dėmesį Dvasiai. Atminkite, žodis gauti yra veiksmažodis. Tai principas, susijęs su veiksmu. Tai fundamentali tikėjimo išraiška.

Antra, tie, kurie priima, jaučia. Nors apreiškimas ateina į protą ir į širdį, jį dažniausiai jaučiame. Kol neišmokstame skirti dėmesio šiems dvasiniams pojūčiams, dažniausiai netgi neatpažįstame Dvasios. …

Trečia, priimantieji Dvasia ketina veikti. Kaip mokė pranašas Moronis, kad gautume liudijimą apie Mormono Knygą, privalome klausti „su tikru ketinimu“ (Moronio 10:4). Dvasia moko tada, kai nuoširdžiai ketiname elgtis pagal tai, ko mokomės“ („Receiving by the Spirit“, Ensign arba Liahona, Nov. 2006, p. 93–94).

• Kodėl, pagal brolį Merilą, kai kurie žmonės, kai yra mokomi Evangelijos, priima daugiau negu kiti?

• Apie kokius tris svarbiausius mokymosi Dvasia pagrindus kalbėjo brolis Merilas? (Atsakymus užrašykite lentoje.)

1 Nefio 15 skyrius. Nesimokymo Dvasia pasekmės

Paprašykite mokinius atsiversti 1 Nefio 15 skyrių, kad Raštuose pamatytų pavyzdžius, kaip širdies užkietinimas gali trukdyti mūsų gebėjimui mokytis Dvasios galia. Paaiškinkite, kad Nefis suvokė ryšį tarp mokytojo, mokinio ir Šventosios Dvasios. 1 Nefio 15 skyriuje pateikiamas Nefio ir jo brolių pokalbis po to, kai jų tėvas Lehis mokė juos to, ką Viešpats jam apreiškė. Tegul visi tyliai perskaito 1 Nefio 15:2–3, 7–11.

• Kas sukėlė Lamano ir Lemuelio ginčą?

• Kodėl Lamanas ir Lemuelis negalėjo suprasti savo tėvo žodžių? (Jie užkietino savo širdis, jie nedėjo pastangų mokytis Dvasia ir nesiteiravo Viešpaties.)

Galite pažymėti, kad 1 Nefio 15:11 Nefis priminė Lamanui ir Lemueliui apie keletą dalykų, kuriuos jie galėjo daryti, kad gautų apreiškimą. Nefis buvo sėkmingai išbandęs kiekvieną iš tų išvardytų veiksmų ir nuostatų. Jis neužkietino širdies, tikėdamas teiravosi Viešpaties, tikėjo, kad gaus atsakymus iš Viešpaties, ir uoliai laikėsi Dievo įsakymų.