Mozijo 27

Įvadas

Alma jaunesnysis ir karaliaus Mozijo sūnūs maištavo prieš savo tėvus ir Viešpatį ir bandė sugriauti Dievo Bažnyčią. Jų pastangoms sutrukdęs angelas, pasiųstas atsakant į teisiųjų maldas, kvietė juos atgailauti. Šio stebuklingo įvykio dėka jie užgimė iš naujo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, keliavo po visą Zarahemlą skelbdami Evangeliją ir atitaisydami padarytą žalą.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mozijo 27:1–22

Angelas kviečia Almą jaunesnįjį ir Mozijo sūnus atgailauti

Kad supažindintumėte su šios pamokos kontekstu, Mozijo 27:1–7 eilutes apibendrinkite paaiškindami, kad daugelis Zarahemloje gyvenančių netikinčiųjų pradėjo persekioti Bažnyčios narius. Kai karalius Mozijas savo pareiškimu uždraudė tokius veiksmus, dauguma žmonių pakluso ir grįžo ramybė. Tačiau keli žmonės ir toliau tęsė Bažnyčios griovimą. Jų buvo penki: Almos sūnus Alma ir karaliaus sūnūs Amonas, Aaronas, Omneris ir Himnis. Almos sūnus Alma dažnai vadinamas Alma jaunesniuoju.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 27:8–10. Paprašykite klasės surasti tuos žodžius ir frazes, kurios apibūdintų Almą jaunesnįjį ir Mozijo sūnus.

Kuri Almos ir Mozijo sūnų apibūdinimo dalis jums įsimintiniausia? Kodėl? (Mokiniams atsakinėjant, tuos žodžius ir frazes surašykite lentoje. Tačiau lentoje palikite vietos kitam sąrašui, kurį sudarysite vėliau pamokos metu.)

Paprašykite mokinių tyliai apmąstyti tokį klausimą:

Jei gyventumėte tuometinėje Zarahemloje, kaip, jūsų manymu, reaguotumėte į Almos ir Mozijo sūnų veiksmus?

Parodykite paveikslėlį „Almos jaunesniojo atsivertimas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 77). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mozijo 27:11–13 eilutes, kuriose aprašomas šio paveikslėlio turinys. Tada pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 27:14. Paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kuo savo vizitą pas Almą ir Mozijo sūnus pagrindė angelas.

Ko šios eilutės moko apie tai, kaip galime padėti tiems, kuriems sunku? (Žiūrėkite, kad mokiniai suprastų, jog Viešpats atsako į mūsų ištikimas maldas dėl kitų. Šį principą galite užrašyti lentoje ir pasiūlyti mokiniams užsirašyti savo Raštuose, prie Mozijo 27:14 eilutės. Taip pat galite pasiūlyti užsirašyti kryžminę nuorodą į Jokūbo laiško 5:16 eilutę. Pažymėkite, kad Viešpats atsako į mūsų maldas ne tik už tuos, kuriems dvasiškai sunku, bet ir už tuos, kurie turi kitokių iššūkių ir poreikių.)
Kada kieno nors maldos paveikė jūsų gyvenimą?
Kada jautėte, kad jūsų maldos padarė įtakos kieno nors gyvenime?

Paraginkite mokinius ir toliau melstis dėl kitų. Paliudykite, kad pasakojimas apie Almą jaunesnįjį ir Mozijo sūnus yra įrodymas, kad Viešpats išklauso mūsų maldų dėl kitų labo. Jis nepakeis valios laisvės tų, dėl kurių meldžiamės, tačiau Jis išklausys mūsų maldų ir į jas atsakys Savo laiku.

Pakvieskite vieną mokinį ateiti į klasės priekį ir garsiai perskaityti Mozijo 27:15–16. Paaiškinkite, kad tai yra angelo žodžiai, skirti Almai ir Mozijo sūnums. Pabrėžkite, kad angelas kalbėjo „lyg griaustinio balsu, kuris privertė drebėti žemę“ (Mozijo 27:11).

Kokie angelo veiksmai ir jo pasakyti dalykai jums įstrigo? Kodėl jums tai įstrigo?

Apibendrinkite Mozijo 27:19–22 eilutes, paaiškindami, kad angelui pasidalinus savo žinia, Alma nebegalėjo kalbėti, nusilpo ir buvo bejėgis nuneštas pas savo tėvą (žr. Mozijo 27:19). Almos tėvas išgirdęs, kas nutiko, „džiūgavo, nes jis žinojo, kad tai buvo Dievo galia“ (Mozijo 27:20). Jis susikvietė žmones, „kad jie galėtų pamatyti, ką Viešpats padarė jo sūnui“ (Mozijo 27:21). Jis taip pat susikvietė kunigus, ir jie pasninkavo bei meldėsi, kad jo sūnus sustiprėtų ir prakalbėtų (žr. Mozijo 27:22).

Mozijo 27:23–31

Alma jaunesnysis atgailauja ir užgimsta iš naujo

Sugrįžkite prie lentoje anksčiau surašyto sąrašo, apibūdinančio Almą ir Mozijo sūnus. Tą sąrašą pavadinkite Prieš. Kitoje lentos pusėje užrašykite Po. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 27:23–24, 28–29 eilutes ir atkreipti dėmesį į tuos žodžius ir frazes, kurie apibūdina Almos pasikeitimą. Suteikite keliems mokiniams progą tuos žodžius ir frazes surašyti lentoje.

Pasak Mozijo 27:24 ir 28 eilučių, dėl kokių Almos veiksmų įvyko šis pokytis? Ką padarė Viešpats? Kodėl svarbu suprasti, ką turime daryti, kai siekiame pasikeisti ir sekti Gelbėtoju? Kodėl svarbu suprasti, ką dėl mūsų padarys Viešpats?
Kaip žinojimas apie Almos patyrimą galėtų padėti tokiam žmogui, kuris mano, jog jam nebebus atleista?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 27:25–26. Paprašykite klasės nustatyti, kokios doktrinos Viešpats mokė Almą. (Nors mokiniai gali pavartoti kitokius žodžius, tačiau žiūrėkite, kad jie suprastų, jog visi turime užgimti iš naujo per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.) Šią tiesą galite užrašyti lentoje.)

Paaiškinkite, kad gimimas iš naujo reiškia leisti Viešpaties Dvasiai mūsų širdyje padaryti galingą permainą, tokią, kad žmogus nebetrokštų daryti bloga, o trokštų Dievo dalykų (žr. Mozijo 5:2).

Taip pat galite paaiškinti, kad nors Almai ir Mozijo sūnums toji galinga širdies permaina įvyko palyginti staigiai, dauguma iš mūsų per Apmokėjimą keisimės palaipsniui. Tai yra labiau procesas, o ne įvykis. Kad padėtumėte mokiniams geriau suvokti šią doktriną, pakvieskite vieną jų perskaityti tokį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:

„Kai bandome tapti vis labiau ir labiau panašesni į Dievą, turime būti atsargūs, kad nenuleistume rankų ir nenusiviltume. Tapimas panašiu į Kristų yra viso gyvenimo darbas, kurį dažniausiai sudaro lėtas, vos pastebimas augimas ir keitimasis. Raštuose užrašyti nepaprasti pasakojimai apie vyrus, kurių gyvenimai beveik akimirksniu apsivertė aukštyn kojomis: Alma jaunesnysis, į Damaską keliaujantis Paulius, iki nakties gilumos besimeldžiantis Enosas, karalius Lamonis. Šie pribloškiantys galios pasikeisti pavyzdžiai, net giliai į nuodėmę įnikusiųjų atveju, suteikia vilties, kad Apmokėjimas gali pasiekti net ir tuos, kurie yra visiškoje neviltyje.

Tačiau, aptarinėdami šiuos nepaprastus pavyzdžius, turime būti atsargūs. Nors jie yra tikri ir galingi, bet vis dėlto jie yra labiau išimtis nei taisyklė. Kiekvieno Pauliaus, kiekvieno Enoso ir kiekvieno karaliaus Lamonio atveju yra šimtai ir tūkstančiai žmonių, kuriems atgailos procesas vyksta žymiai subtiliau, žymiai nepastebimiau. Diena iš dienos jie artėja prie Viešpaties, net nesuvokdami, kad savo gyvenimą daro panašesnį į Dievo. Jie gyvena tylų gerumo, tarnavimo ir įsipareigojimo gyvenimą“ („A Mighty Change of Heart“, Ensign, 1989 m. spalis, p. 5).

Kai mokiniai baigs dalintis savo nuomone apie šį teiginį, pakvieskite juos skirti kelias minutes ir savo Raštų studijavimo žurnale atsakyti į vieną iš žemiau pateiktų klausimų. (Šiuos klausimus galite užrašyti lentoje, išdalinti užrašytus lapeliuose arba lėtai skaityti, kad mokiniai galėtų juos užsirašyti savo Raštų studijavimo žurnaluose.)

Kaip jus pakeitė Apmokėjimas po to, kai atgailavote ir padarėte viską, kad sektumėte Gelbėtoju?
Kokį vieną dalyką galite padaryti, kad pilniau atsiduotumėte Viešpačiui ir dėl to galėtumėte pasikeisti per Apmokėjimą?

Pakvieskite kelis mokinius paskaityti, ką parašė, ir paaiškinti, kaip pasikeistume, jei atgailautume ir panaudotume tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu. (Mokiniams priminkite, kad jiems nebūtina dalintis tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški. Žiūrėkite, kad jie suprastų, jog nereikia kalbėti apie savo praeities nuodėmes.)

Mozijo 27:32–37

Alma jaunesnysis kartu su Mozijo sūnumis keliauja po šalį, stengiasi atitaisyti padarytą žalą ir stiprinti Bažnyčią

Paaiškinkite, kad tikroji atgaila yra širdies permaina, o ne tik apsisprendimas nebedaryti kažko blogo. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 27:32–37. Paprašykite klasės surasti, ką tokio, kas buvo žymiau daugiau nei paprastas liovimasis daryti kažką blogo, darė Alma ir Mozijo sūnūs.

Kas, jūsų manymu, rodo, kad Alma ir Mozijo sūnūs tikrai pasikeitė?
Ko galime pasimokyti iš jų pavyzdžio?

Mokinių atsakymai galėtų būti ir tokie:

Atleista gali būti net ir prieš Viešpatį bei Jo mokymus maištaujantiesiems.

Visiška atgaila reiškia, jog žmogus daro viską, kas tik įmanoma, kad atitaisytų savo padarytą žalą.

Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą mes galime būti atmainyti į teisumo būseną.

Pabaikite liudijimu, kad pasakojimas apie Almą ir Mozijo sūnus yra pavyzdys to, kaip mus gali pakeisti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galia. Paliudykite apie Gelbėtojo troškimą atleisti visiems tiems, kurie, kaip ir šie jaunuoliai, panaudoja tikėjimą Juo ir siekia Juo sekti.

Komentarai ir kontekstas

Mozijo 27:25. Naujai užgimę

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino užgimimo iš naujo procesą:

„Atgimimo procesas prasideda nuo įtikėjimo Kristumi, atgailos už savo nuodėmes ir krikšto panardinimu nuodėmėms atleisti, kurį atlieka kunigystės įgaliojimą turintis asmuo.

[…] Išlipus iš krikšto vandenų, mūsų sielas tebereikia nuolat laikyti pamerktas ir marinuoti Gelbėtojo Evangelijos tiesoje ir šviesoje. Atsitiktinis ir negilus murktelėjimas Kristaus doktrinoje ir dalinis dalyvavimas sugrąžintoje Jo Bažnyčioje negali įvykdyti to dvasinio virsmo, kuris leistų mums gyventi atnaujintą gyvenimą. Jei norime gauti amžinybės palaimas, reikalinga ištikimybė sandoroms, tvirtas įsipareigojimas ir visiškas pasišventimas Dievui.

Visiškas panardinimas Gelbėtojo Evangelijoje ir marinavimas joje yra būtini atgimimo proceso etapai“ („Jūs turite užgimti iš naujo“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Vyresnysis Briusas R. Makonkis, taip pat iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, aiškino:

„Iš naujo užgimstame, kai mirštame kaip susiję su neteisumu ir gyvename dvasingume. Tačiau tai nenutinka per akimirką, staiga. Tai […] yra procesas. Užgimimas iš naujo yra palaipsnis dalykas, išskyrus tuos pavienius atvejus, kurie buvo tokie stebuklingi, kad net pateko į Šventuosius Raštus. O kas dėl mūsų, Bažnyčios narių apskritai, mes užgimstame iš naujo palaipsniui, kai laikomės įsakymų, mes užgimstame didesne šviesa, didesniu pažinimu ir didesniu teisumo troškimu. […]

Jei, būdami Bažnyčios nariai, nusibrėžiame kelią į amžinąjį gyvenimą; jei pradedame dvasinio užgimimo procesą ir einame tinkama kryptimi; jei nusibrėžiame kelią savo sieloms pašvęsti ir palaipsniui ta kryptimi einame; jei nusibrėžiame kelią į tapimą tobulais ir žingsnis po žingsnio, fazė po fazės tobuliname savo sielas įveikdami pasaulį, tai tikrai garantuota – net nėra jokių abejonių – kad įgysime amžinąjį gyvenimą. Net jei mūsų dar tik laukia dvasinis užgimimas, dar tik laukia tobulumas, dar tik laukia pasišventimas iki aukščiausio laipsnio, jei tik nusibrėšime kelią ir juo šiame gyvenime kaip įmanydami seksime, tai, Išėję iš šio gyvenimo, kelionę tęsime tuo pačiu keliu“ („Jesus Christ and Him Crucified,“ Brigham Young University 1976 Speeches, Sept. 5, 1976, 5–6, speeches.byu.edu).