64 pamoka. Mozijo 23–24

64 pamoka

Mozijo 23–24

Įvadas

Pabėgę nuo karaliaus Nojaus armijos, Alma ir jo žmonės įkūrė teisiųjų miestą. Nors jie ir buvo atsivertę į Evangeliją, tačiau vis tiek patyrė suspaudimų ir iššūkių. Lamanitai juos pavergė. Kadangi Alma ir jo žmonės naudojo tikėjimą ir kantrybę, tai Viešpats palengvino jų naštas ir galiausiai išlaisvino iš vergovės. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Mozijo 23–24 skyriuose aprašomi įvykiai apima tokį patį laikotarpį, kaip įvykiai Mozijo 19–22 skyriuose.)

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mozijo 23:1–20

Viešpats padeda Almai ir jo žmonėms pabėgti nuo karaliaus Nojaus armijų ir įkurti teisų miestą

Parodykite mokiniams paveikslėlį „Alma krikštija Mormono vandenyse“ (62332; Evangelijos paveikslų knyga [2009], nr. 76). Pakvieskite vieną mokinį visai klasei pasakyti, ką jis žino apie tame paveikslėlyje matomą kitus žmones krikštijantį žmogų. (Jei mokiniams sunku atsakyti, galite jiems pasiūlyti tyliai perskaityti Mozijo 18 skyriaus santrauką ir priminti pasakojimą apie Almą ir jo žmones prie Mormono vandenų.)

Suskirstykite mokinius į poras. Visas poras pakvieskite pakaitomis vienas kitam perskaityti Mozijo 23:1–5, 19 eilutes. Paprašykite juos paieškoti tų frazių, kurios parodo, kaip Viešpats laimino Almą ir jo žmones, kai jie atgailavo ir pasirinko gyventi teisiai. (Galite pasiūlyti mokiniams šias frazes pasižymėti.) Paprašykite mokinių papasakoti apie tai, ką surado.

Pakvieskite mokinius pažvelgti į savo nusibraižytą Mozijo 7–24 skyriuose aprašomų kelionių brėžinį. Nurodykite jiems atitinkamoje savo brėžinio vietoje nupiešti Helamo žemę. Taip pat paprašykite juos nubrėžti rodyklę nuo Mormono vandenų link Helamo žemės ir tą rodyklę pavadinti „Alma ir jo žmonės išvyksta“. (Visas brėžinys pateikiamas šio vadovėlio pabaigoje esančiame priede.)

Trumpai paaiškinkite, kad Mozijo 23:6–14 eilutėse skaitome apie tai, jog Alma atmetė savo žmonių prašymą tapti jų karaliumi. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 23:9–10, 12. Paprašykite klasės surasti, kaip Alma apibūdino karaliaus Nojaus jam ir jo žmonėms padarytą poveikį. Paprašykite mokinių papasakoti apie tai, ką surado.

Ko frazės „pagautas į spąstus“ ir „supančioti nedorybės pančiais“ moko apie nuodėmės pasekmes?
Kodėl mums naudinga žinoti, kokie veiksniai praeityje paskatino mus nusidėti?
Kodėl po atgailos mums būtų svarbu prisiminti, kokia „skausminga“ gali būti atgaila?

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mozijo 23:13. Atkreipkite dėmesį į Almos patarimą „tvirtai stovėt[i] šitoje laisvėje, kuria buvote išlaisvinti“.

Kaip šis patarimas susijęs su atgailos procesu? (Padėkite mokiniams suprasti, kad, kai Viešpats mus išvaduoja iš nuodėmės ir mes patiriame atleidimo laisvę, turime ir toliau teisingai pasirinkti, kad tą laisvę išlaikytume.)

Pakvieskite mokinius tyliai patyrinėti Mozijo 23:14–18 eilutes ir surasti kelis dalykus, kuriuos, kaip Alma mokė savo žmones, reikia daryti, kad išlaikytume laisvę. Paprašykite kelių mokinių papasakoti apie savo rastus atsakymus.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mozijo 23:19–20. Paprašykite klasės surasti frazę, kuri parodytų, kaip Viešpats palaimino tuos žmones už tai, kad jie pasirinko gyventi teisiai („pradėjo nepaprastai klestėti“).

Kaip apibendrintumėte tai, ko išmokote iš pasakojimo apie Almą ir jo žmones? (Be kitų tiesų, mokiniai dar gali sakyti, kad, kai atgailaujame ir pasirenkame gyventi teisiai, Viešpats mus laimina ir išlaisvina iš nedorybės pančių.)
Kada šis principas išsipildė jūsų ar jūsų draugo, ar šeimos nario gyvenime? (Priminkite mokiniams, kad jiems nebūtina dalintis tokiais patyrimais, kurie yra pernelyg asmeniški.)

Mozijo 23:21–29

Lamanitų armija ir nelabieji Nojaus kunigai paima Almą ir jo žmones į vergiją

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, jog teisieji taip pat turi patirti išbandymų, paprašykite mokinių prisiminti tokį savo gyvenimo atvejį, kuris sietųsi su šiuo vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu:

„Išbandymas […] reikalingas net tuomet, kai gyvenate vertą, teisų gyvenimą ir paklūstate [Dievo] įsakymams. Kai jau atrodo, kad viskas klojasi gerai, tai ima ir iš visų pusių vienu metu pasipila iššūkiai“ („Trust in the Lord“, Ensign, 1995 m. lapkritis, p. 16).

Paprašykite mokinių Mozijo 23:21–22 eilutėse surasti, kodėl Viešpats leidžia, kad pasirenkantys gyventi teisiai patirtų išbandymus ir priespaudą. Kai mokiniai atsakinės, padėkite jiems suprasti, kad Viešpats mūsų kantrybę ir tikėjimą bando tam, kad padėtų mums labiau pasikliauti Juo.

Pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnaluose ar klasės užrašuose užsirašyti toliau pateikiamus klausimus. Paprašykite jų apmąstyti šiuos klausimus, kai studijuos likusią Mozijo 23 skyriaus dalį. Atsakymų jie neturėtų rašyti tol, kol nepaprašysite tai padaryti vėliau šios pamokos metu.

Kokius išbandymus šiuo metu patiriate?
Kaip savo išbandymo metu galite panaudoti tikėjimą ir pasikliovimą Dievu?

Paprašykite mokinius perskaityti Mozijo 23:23–29 eilutes. Pakvieskite juos surasti, kaip buvo išbandomi Alma ir jo žmonės bei ką jie darė, kad parodytų, jog pasikliauja Dievu.

Kaip malda ir sekimas pranašo patarimu gali padėti išbandymo metu? (Gali padėti tapti kantresniems ir labiau tikintiems. Taip pat gali padėti įgyti stiprybės, gauti asmeninį apreiškimą, jausti ramybę ir pasitikėjimą, o viso to dėka – ištverti išbandymus ir suprasti, kaip iš jų išsivaduoti.)

Mozijo 23:30–24:25

Alma ir jo žmonės kenčia nuo persekiojimo, tačiau Viešpats palengvina jų naštas ir stebuklingai juos išlaisvina

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip Amulonas susijęs su lamanitais ir jų karaliumi, apibendrinkite Mozijo 23:30–39 ir 24:1–7 eilutes. Paaiškinkite, kad Amulonas buvo nelabųjų kunigų vadovas pas karalių Nojų, kuris už Abinadžio palaikymą išvarė Almą. Amulonas kartu su kitais nelabaisiais kunigais ir lamanitėmis jų žmonomis prisijungė prie lamanitų. Kai Amulonas užsitarnavo lamanitų karaliaus palankumą, jis buvo paskirtas valdyti visus Helamo žemėje esančius nefitus, įskaitant Almos žmones.

Į klasės priekį pasikvieskite vieną mokinį ir paprašykite jo užsidėti tuščią kuprinę. (Tam mokiniui reikės turėti Raštus.) Mokinio paklauskite, kaip būtų lengva visą likusią dienos dalį nešiotis tuščią kuprinę. Pakvieskite tą mokinį garsiai perskaityti Mozijo 24:8–11. Kaskart, kai mokinys perskaito ką nors, kas Almai ir jo žmonėms galėtų būti išbandymas, į to mokinio kuprinę įdėkite akmenį ar kokį kitą sunkų daiktą. Kai mokinys baigs skaityti, pasiteiraukite, ar būtų jam lengva visą likusią dienos dalį nešiotis prikrautą kuprinę. (Mokinys klasės priekyje užsidėjęs sunkią kuprinę turėtų likti tol, kol jam bus leista atsisėsti.) Paklauskite klasės:

Ką kuprinėje esantys akmenys ar sunkūs daiktai galėtų simbolizuoti mūsų gyvenime?
Kaip tokia našta mus veikia?

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mozijo 24:10–12. Pakvieskite klasę atkreipti dėmesį į tai, ką Almos žmonės darė, kad gautų pagalbos dėl savo naštų. Pakvieskite mokinius pasidalinti savo atsakymais.

Kaip nešant sunkias naštas mums gali padėti malda?
Kodėl išbandymų metu mus gali guosti žinojimas, jog Dievas žino „[mūsų] širdžių mintis“?

Pakvieskite mokinius perskaityti Mozijo 24:13–15 eilutes ir surasti, kas atsitiko Almos žmonėms, kai jie nesiliovė meldęsi dėl pagalbos.

Ką Viešpats pažadėjo padaryti dėl Almos žmonių? (Kai mokiniai atsakinės, galite paprašyti kito mokinio ar dviejų mokinių pakelti už kuprinės apačios ir taip palengvinti kuprinę nešančio mokinio naštą – tai simbolizuotų mūsų naštas galintį palengvinti Viešpatį.) Kaip šis pažadas siejasi su sandora, kurią jie sudarė prie Mormono vandenų? (Žr. Mozijo 18:8–10.)
Kodėl naudinga žinoti, kad Viešpats ne visada iš karto pašalina mūsų naštas ar išbandymus?
Ko galime pasimokyti iš to, kaip į išbandymus reagavo Alma ir jo žmonės?
Ar kada jautėte, kai Viešpats jums suteikė stiprybės ištverti išbandymą ar pakelti naštą?

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Mozijo 24:16–17, 21. Paprašykite jų surasti tuos žodžius ir frazes, kurios papildomai parodytų, kaip tie žmonės reagavo į išbandymus ir kaip jiems padėjo Viešpats. Pakvieskite vieną ar du mokinius savais žodžiais paaiškinti, kokį jie mato ryšį tarp tų žmonių veiksmų ir Viešpaties veiksmų. Lentoje užrašykite tokį principą: Kai kantriai atsiduosime Viešpaties valiai, Jis mus sustiprins ir Savo laiku išlaisvins iš mūsų išbandymų.

Pakvieskite klasės priekyje esantį mokinį nusiimti kuprinę. Pasiteiraukite jo, kaip jis jaučiasi būdamas laisvas nuo naštos? Pakvieskite jį perskaityti Mozijo 24:21–22. Galite to mokinio pasiteirauti, kuo jo situacija susijusi su jo perskaitytose eilutėse esančių žmonių situacija.

Mozijo 24:18–25 eilutes apibendrinkite paaiškindami, kad Alma ir jo žmonės sugebėjo pabėgti todėl, kad Viešpats giliai užmigdė lamanitus. Tada Viešpats Almą ir jo žmones atvedė į Zarahemlą, kur juos su džiaugsmu sutiko karalius Mozijas. Alma ir jo žmonės „liejo savo padėkas Dievui“ žinodami, kad „niekas negalėjo jų išvaduoti, išskyrus Viešpatį, jų Dievą“ (Mozijo 24:21; taip pat žr. Mozijo 25:16).

Paprašykite mokinių Mozijo 7–24 skyriuose aprašomų kelionių brėžiniuose nuo Helamo žemės link Zarahemlos žemės nusipiešti rodyklę. Nurodykite jiems šią kelionę pavadinti „Almos žmonės pabėga“.

Baigdami pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnale raštu atsakyti į anksčiau pamokoje jų užsirašytus du klausimus. Paprašykite jų pamąstyti apie savo išbandymus ir kaip jie gali ištverti panaudodami tikėjimą ir pasikliaudami Dievu. Paliudykite, kad, jei kantriai atsiduosime Viešpaties valiai, Jis mus sustiprins ir Savo laiku išvaduos iš mūsų išbandymų. Taip pat galite pakviesti mokinius pasidalinti pasakojimais apie tai, kaip išbandymų metu juos sustiprino Viešpats.

Komentarai ir kontekstas

Mozijo 21–24. Limhio žmonių vergijos palyginimas su Almos žmonių vergija

Limhio žmonės	Almos žmonės
Po didelių kraujo praliejimų jie buvo pajungti vergijon (žr. Mozijo 21:5–13).	Vergijon jie buvo pajungti be didelių kraujo praliejimų (žr. Mozijo 23:35–38).
Viešpats buvo lėtas išgirsti jų šauksmą dėl jų nedorybių (žr. Mozijo 21:15).	Į jų maldas Viešpats atsakė greitai (žr. Mozijo 23:10–13).
Jų naštos buvo palengvintos, nes Viešpats suminkštino lamanitų širdis (žr. Mozijo 21:15).	Viešpats juos sustiprino tiek, kad jie galėtų nesunkiai pakelti savo naštas (žr. Mozijo 24:14–15).
Gideonas sugalvojo pabėgimo planą (žr. Mozijo 21:36; 22:1–9).	Viešpats jiems tarė: „Būkite paguosti, nes rytoj aš išvaduosiu jus iš vergijos“ (Mozijo 24:16).
Jie nugirdė sargybinius (žr. Mozijo 22:10).	Viešpats užmigdė sargybinius (žr. Mozijo 24:19).

Mozijo 23:21. Kuo mums gali būti naudingi išbandymai?

Nors žmonės, kurie ėjo su Alma, buvo ištikimi ir atgailavo, bandydamas jų kantrybę ir tikėjimą, Viešpats leido, kad jie laikinai būtų prispausti lamanitų.

Vyresnysis Orsonas F. Vitnis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad visi mūsų išgyvenimai gali pamokyti mus vertingų pamokų:

„Joks mūsų patiriamas skausmas ar išbandymas nepraeina veltui. Tai padeda išsiugdyti tokias savybes kaip kantrybė, tikėjimas, dvasios tvirtumas ir nuolankumas. Visos mūsų kančios ir visa tai, ką ištveriame, ypač kai tai ištveriame kantriai, ugdo charakterį, apvalo širdį, praplečia sielą ir daro mus švelnesnius, geraširdiškesnius ir vertesnius vadintis Dievo vaikais […], ir būtent per sielvartą ir kančią, sunkų darbą ir sunkius išmėginimus išmokstame tų dalykų, kurių išmokti ateiname čia ir kurie mus padarys panašesnius į mūsų Tėvą bei Motiną danguje“ (iš Spencer W. Kimball, Faith Precedes the Miracle [1972], p. 98).

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip aiškino išmėginimų vertę ir prasmę:

„Jei išmėginimai nėra jūsų nepaklusnumo išdava, tai reiškia, kad Viešpats mano, jog esate pasiruošę toliau tobulėti (žr. Patarlių 3:11–12). Todėl jis siunčia jums tai, kas skatintų augimą, supratimą ir giliaširdiškumą – tai, kas jus apšlifuotų jūsų amžinajam labui. Kad iš dabartinės savo vietos patektumėte ten, kur Jis nori jus matyti, reikia gerokai pasitempti, o tai, bendrai kalbant, reiškia nepatogumus ir skausmą“ („Trust in the Lord,“ Ensign, Nov. 1995,16–17).

Mozijo 24:15–16. Kaip mūsų nusistatymas gali veikti mūsų asmeninį augimą per išbandymus?

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo ragino mus iššūkių akimirkomis kliautis Viešpačiu:

„Viešpats atkakliai siekia jūsų asmeninio augimo ir vystymosi. Toks progresas paspartėja tuomet, kai esate pasiryžę leisti Jam vesti jus per visus jūsų augimo patyrimus, nesvarbu, ar pradžioje jums tai patinka ar ne. Kai pasikliaujate Viešpačiu ir esate pasiryžę savo širdis ir protą sukoncentruoti į Jo valią, kai prašote Dvasios vadovavimo tam, kad vykdytumėte Jo valią, tai ilgainiui ši žemiška patirtis jums garantuos didžiausią laimę ir didžiausią pasitenkinimą. Jei nuolat abejojate jums duodamų darbų prasme arba jei, ištikus nemaloniems iššūkiams, nuolat spyriojatės – taip tik trukdote Viešpačiui jus laiminti“ („Finding Joy in Life,“ Ensign, May 1996, 25).