Biblioteka
27 pamoka. 2 Nefio 5

27 pamoka

2 Nefio 5

Įvadas

Paklusdamas Viešpaties įspėjimui, Nefis ir jo pasekėjai atsiskiria nuo Lamano, Lemuelio ir Izmaelio sūnų. Jie gyveno teisume ir laimėje, o Lamano ir Lemuelio pasekėjai atkirto save nuo Viešpaties.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 5:1–8

Viešpats atskiria Nefio pasekėjus nuo Lamano ir Lemuelio pasekėjų

Pakvieskite mokinius pamąstyti apie patiriamas sunkias problemas arba sudėtingus sprendimus. Paraginkite juos tų savo asmeninių iššūkių nepamiršti studijuojant apie tai, kaip į iššūkius reagavo Nefis. Priminkite jiems, kad po Lehio mirties Nefis tapo šeimos dvasiniu vadovu. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 5:1–4 eilutes ir pažiūrėti, su kokiu iššūkiu susidūrė Nefis.

  • Ką, pasak 2 Nefio 5:1 eilutės, darė Nefis, bandydamas suprasti, kaip įveikti iššūkį?

  • Ką, net Nefiui pasimeldus dėl pagalbos, Lamanas ir Lemuelis bandė padaryti?

Mokiniams beatsakinėjant, galite pažymėti, kad į mūsų maldas ne visada atsakoma iš karto ar mūsų trokštamu būdu.

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 5:5–8. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką padarė Viešpats, kad padėtų Nefiui ir jo pasekėjams.

Pakvieskite mokinius apibendrinti, ką jie sužinojo iš 2 Nefio 5:1–8 eilučių. Galite pabrėžti kad ir tokią tiesą: Viešpats veda tuos, kurie ištikimai ieško Jo maldoje. Remdamiesi šiomis eilutėmis, užduokite tokius klausimus:

  • Kodėl svarbu išlikti ištikimam, nors į mūsų maldas neatsakoma iš karto arba neatsakoma taip, kaip trokštame?

  • Kokiais būdais mus gali įspėti Viešpats?

Kai mokiniai atsakinės į šį klausimą, galite perskaityti tokį Prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Negalime pasukti blogu keliu pirmiau nepamindami įspėjimo“ (Kenneth Johnson citata, „Yielding to the Enticings of the Holy Spirit“, Ensign, 2002 m. lapkritis, p. 90).

  • Kokiais būdais, susidūrę su iššūkiais, galime sekti Nefio pavyzdžiu?

Su mokiniais aptardami 2 Nefio 5:1–8 eilutes, pažymėkite, kad nefitų atsiskyrimas nuo lamanitų įvyko dėl Lamano ir Lemuelio neapykantos Nefiui. Toks atsiskyrimas tęsėsi ilgus šimtmečius, per kuriuos Lamano ir Lemuelio palikuonys savo vaikus mokė nekęsti Nefio palikuonių (žr. Mozijo 10:12–17).

2 Nefio 5:9–18, 26–27

Nefitai gyvena laimingą gyvenimą

Kartu su mokiniais garsiai perskaitykite 2 Nefio 5:27 eilutę. Mokiniams galite pasiūlyti šią eilutę pasižymėti. Lentoje užrašykite žodį laimė.

  • Ką, jūsų manymu, reiškia „gyventi laimingą gyvenimą“?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Marlino K. Dženseno iš Septyniasdešimties teiginį:

Vyresnysis Marlinas K. Džensenas

„Tam tikri nesikeičiantys principai ir tiesos mūsų gyvenimui teikia laimės. Šia tema domiuosi jau daug metų, ir nors esu laiminamas taip gausiai, kad tikrai būčiau laimingas, tačiau kartais sunku ir ne visada pavyksta išlaikyti natūralų polinkį į džiaugsmą ar linksmumą, kuriuo, rodos, mėgaujasi kai kurie žmonės.

Būtent dėl to prieš kelerius metus mano dėmesį patraukė viena ištrauka iš Mormono Knygos. […] Nefis įkūrė Evangelijos tiesomis grįstą visuomenę; ir apie tą visuomenę pasakė: „Ir buvo taip, kad mes gyvenome laimingą gyvenimą“ (2 Nef 5:27). Ši eilutė mane labai sudomino. […] Mąstydamas … apie tai, kokios galėtų būti tokios tikrai laimingos visuomenės sudedamosios dalys, Nefio raštuose pradėjau ieškoti užuominų. Aš … kviečiu jus atlikti savo asmeninį tyrimą. Tai gali užtrukti visą gyvenimą, tačiau yra verta. […]

… Tos pačios sudedamosios gyvenimo dalys, dėl kurių Nefis ir jo žmonės 560 metų iki Kristaus mėgavosi laime, puikiai tinka ir šiais laikais“ („Living after the Manner of Happiness“, Ensign, 2002 m. gruodis, p. 56, 61).

Paraginkite mokinius priimti vyresniojo Dženseno kvietimą. Paprašykite jų tyliai perskaityti 2 Nefio 5:6, 10–18, 26–27 eilutes ir paieškoti „tikrai laimingos visuomenės ir gyvenimo sudedamųjų dalių“. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti tuos principus, kurie prisidėjo prie nefitų laimės. Po kelių minučių pakvieskite kelis mokinius lentoje užrašyti tai, ką jie surado. (Galimi ir tokie atsakymai: Nefis ir jo pasekėjai pasiėmė savo šeimas [žr. 6 eil.]; pakluso Viešpačiui [žr. 10 eil.]; sunkiai dirbo, kad išlaikytų save [žr. 11, 15–17 eilutes]; su savimi pasiėmė Raštus [žr. 12 eil.]; pastatė šventyklą [žr. 16 eil.] ir sekė teisiais vadovais [žr.18, 26 eilutes].)

Pakvieskite mokinius iš lentoje surašytų principų išsirinkti po vieną ar du ir papasakoti, kaip jie padėjo jiems „gyventi laimingą gyvenimą“.

Priklausomai nuo mokinių akcentuojamų dalykų, galite tęsti užduodami tokius klausimus:

  • Kokių palaimų, pasak 2 Nefio 5:10–11, 16 eilučių, žmonės gavo už tai, kad laikėsi Viešpaties įsakymų? Kada jautėte, kad Viešpats yra su jumis? Kaip Viešpaties įtaka jūsų gyvenime prisidėjo prie jūsų laimės?

  • Kaip šventykla galėjo prisidėti prie to, kad žmonės „gyveno laimingą gyvenimą“? Kaip šventykla jums ar jūsų pažįstamiems žmonėms atnešė daugiau laimės?

  • Kaip sunkus darbas prisideda prie laimės?

Pakvieskite mokinius apibendrinti dalykus, sužinotus apie tai, kaip įgyti daugiau laimės. Nors mokiniai gali kalbėti apie kitokius principus, žiūrėkite, kad jie suprastų, jog, kai Jėzaus Kristaus Evangelija tampa mūsų gyvenimo būdu, tampame laimingesni. Šį principą galite užrašyti lentoje.

Pakvieskite mokinius panagrinėti savo gyvenimą ir nuspręsti padaryti ką nors tokio, kas padėtų jiems gyventi laimingesnį gyvenimą. Paraginkite juos apie tai užsirašyti savo Raštų studijavimo žurnale arba užrašuose. Paliudykite apie tai, kokie principai ir poelgiai jūsų gyvenimą padarė laimingesnį.

2 Nefio 5:19–25

Lamanitai yra prakeikiami dėl nepaklusnumo

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 5:19–24 eilutes ir surasti skirtumų tarp to, kaip gyveno lamanitai ir kaip gyveno nefitai.

  • Kas, pasak 2 Nefio 5:20 eilutės, nutiko dėl lamanitų nepaklusnumo?

  • Kaip 2 Nefio 5:21 eilutė jums padeda suprasti, kodėl lamanitai buvo atkirsti nuo Viešpaties? (Galite paaiškinti, kad titnagas yra kietas akmuo. Sakydamas, kad lamanitai „tapo kaip titnagas“, Nefis akcentavo lamanitų širdžių kietumą.)

  • Kokį įspėjimą apie santuoką su Evangeliją atmetusiais lamanitais Viešpats davė nefitams? (Žr. 2 Nefio 5:23.)

  • Kodėl svarbu vengti pasimatymų ir santuokos su tokiais žmonėmis, kurie neklauso Viešpaties? Kaip, jūsų manymu, jūsų pasimatymų partneriai ir, galiausiai, sutuoktiniai paveiks jūsų pastangas gyventi pagal Evangeliją? (Gali būti naudinga priminti mokiniams tokį Pirmosios Prezidentūros patarimą: „Susitikinėkite tik su tais, kurie gyvena pagal aukštus standartus ir kurių draugijoje jūs galite išlaikyti savuosius“ [Jaunimo stiprybės vardan (knygelė, 2001), p. 24]).

  • Kokių principų galėtume pasimokyti iš 2 Nefio 5:20–24? (Kai mokiniai kalbės apie principus, pasirūpinkite, kad jie suprastų, jog, kai žmonės užkietina širdis prieš Viešpatį, jie atsiskiria nuo Jo.)

Pabrėžkite, kad 2 Nefio 5 skyriuje pateikiamas aiškus kontrastas tarp nefitų ir lamanitų. Mes galime rinktis, kuriuo pavyzdžiu seksime. Paraginkite mokinius prisiminti, ką jie nusprendė daryti, kad gyventų laimingesnį gyvenimą. Išreikškite savo įsitikinimą, kad jie gali sekti Nefio pavyzdžiu ir būti tikrai laimingi.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 5:5-9. Šalinkimės nelabumo

Kartais nutinka taip, kad nuo blogio turime bėgti fiziškai, kaip tai padarė Nefis ir jo pasekėjai. Tačiau ne visada galėsime fiziškai atsiriboti nuo nelabumo. Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip galime apsisaugoti tokiose situacijose:

„Dievas parūpino būdą, kuriuo šiame pasaulyje galėtume gyventi nesusitepdami žeminančia priespauda, kurią nelabieji jame platina. Jūs galite nugyventi dorybingą, produktyvų ir teisų gyvenimą, jei tik seksite jūsų Tėvo Danguje sukurtu apsaugos planu, Jo laimės planu. Šį planą rasite Raštuose ir įkvėptuose Jo pranašų pareiškimuose. […]

Venkite pasaulietiško nelabumo. Žinokite, kad viską valdo Dievas. Atėjus laikui, Šėtonas visiškai pralaimės ir bus nubaustas už savo iškreiptą blogį. Dievas jūsų gyvenimui turi konkretų planą. Kai su tikėjimu ir nuosekliu paklusnumu sieksite sužinoti apie tą planą, Jis jums atskleis jį dalimis. Jo Sūnus jus išlaisvino – ne nuo jūsų veiksmų pasekmių, o padarė laisvus rinktis. Amžinasis Dievo tikslas yra tas, kad šiame žemiškame gyvenime jums sektųsi. Nesvarbu, į kokį nelabumą klimpsta pasaulis, jūs galite pelnyti šią palaimą. Siekite ir atidžiai klausykitės asmeninių pamokymų, kuriuos gausite per Šventąją Dvasią. Būkite visada verti jos. Padėkite tiems, kurie suklumpa ir yra suglumę, nežinantys kuriuo keliu pasukti“ („How to Live Well amid Increasing Evil,“ Ensign arba Liahona, May 2004, 100, 102).

2 Nefio 5:11, 13. „Mes nepaprastai klestėjome“

2 Nefio 5:11, 13 eilutėse Nefis pasakoja apie savo liaudies klestėjimą ir apie sėkmingą gyvulininkystę bei žemdirbystę. Klestėjimą dažnai siejame su apčiuopiamomis palaimomis. Prezidentas Heberis Dž. Grantas mokė, kad tikrasis klestėjimas apima daugiau nei turtą ar materialius pasaulio dalykus:

„Kai kalbu apie klestėjimą, tai omenyje turiu ne vien dolerius ir centus. […] Tikru klestėjimu aš laikau vieną dalyką, kas visiems gyviesiems vyrams ir moterims turi didžiausią vertę, – Dievo pažinimo ir liudijimo augimą, o taip pat galią gyventi pagal Evangeliją ir sugebėjimą įkvėpti savo šeimą daryti tą patį. Tai yra pats tikriausias klestėjimas“ (Teachings of Presidents of the Church: Heber J. Grant [2002], p. 124).

2 Nefio 5:10, 26-27. „Gyvenome laimingą gyvenimą“

Pranašas Džozefas Smitas aiškino, kad yra kelias, vedantis į laimę: „Laimė yra mūsų egzistencijos tikslas ir planas; ją tikrai pasieksime, jei tik eisime į ją vedančiu taku; o tas takas yra dora, sąžiningumas, ištikimybė, šventumas ir visų Dievo įsakymų laikymasis“ (History of the Church, 5:134–135).

Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė: „Laimė kyla iš teisumo. „Nelabumas niekada nebuvo laimė“(Almos 41:10). Nuodėmė niekada nebuvo laimė. Savanaudiškumas niekada nebuvo laimė. Godumas niekada nebuvo laimė. Laimė kyla iš gyvenimo pagal Jėzaus Kristaus Evangelijos principus“ (Iš „Fast-Paced Schedule for the Prophet,“ Church News, Apr. 20, 3).

2 Nefio 5:16. „Aš, Nefis, pastačiau šventyklą“

Vyresnysis Marlinas K. Džensenas iš Septyniasdešimties paaiškino, kaip šventyklos lankymas veda į laimę:

Nefis rašo: „Aš, Nefis, pastačiau šventyklą“ (2 Nef 5:16). Nefio šventykla turbūt kažkuo skyrėsi nuo mūsų pastarųjų dienų šventyklų, tačiau jos esminė paskirtis greičiausiai buvo ta pati: mokyti Dievo vaikus ir padėti suvokti Jo laimės planą jiems, ir suteikti apeigas ir sandoras, būtinas norint pasiekti tą laimę.

Šioje geroje žemėje nugyvenęs daugiau nei penkis dešimtmečius, galiu sąžiningai pasakyti, kad dvasiškai brandžiausi ir laimingiausi yra tie mano pažįstami žmonės, kurie yra uolūs šventyklos lankytojai. Yra gera to priežastis. Būtent šventykloje mums vėl ir vėl rodomas pilnas Dievo programos vaizdas, o su kiekvienu rodymu didėja supratimas ir pasiryžimas gyvenimą gyventi Jo būdu.

Jei norite sužinoti, kaip sekasi eiti pas Kristų, tai atsakykite sau, ką manote apie šventyklą ir apie joje įgyjamus patyrimus. Žodis šventykla gali būti žodžių laimė ir džiaugsmas sinonimas. Taip buvo su Nefiu ir jo liaudimi“ („Living after the Manner of Happiness,“ Ensign, Dec. 2002, 60).

2 Nefio 5:20–25. Lamanitų prakeiksmas

2 Nefio 5:20–25 eilutėse atrandame atsakymus bent į keturis klausimus apie lamanitus ištikusį prakeiksmą:

1. Koks prakeiksmas?

Prakeiksmas yra aiškiai apibrėžtas 2 Nefio 5:20 eilutėje: „atkertami nuo Viešpaties akivaizdos“. Pats lamanitų odos tamsumas nebuvo prakeiksmas.

2. Kas sukėlė prakeiksmą?

Pagal 2 Nefio 5:21 eilutę, prakeiksmas lamanitus ištiko „dėl jų nedorybės“ ir dėl to, kad „jie užkietino savo širdis prieš [Viešpatį]“. Nuo pat Adomo nuopuolio nelabumas visuomet baigdavosi atkirtimu nuo Viešpaties akivaizdos (žr. 1 Nefio 2:21; 2 Nefio 4:4; 9:6; Almos 9:13; Etero 10:11).

3. Kodėl lamanitų oda buvo padaryta tamsi?

Tai buvo ypatinga žymė arba ženklas, skirtas konkretiems tikslams. Nefis paaiškino: „Kad [lamanitai] nebūtų viliojantys mano žmonėms, Viešpats Dievas padarė, kad ant jų užeitų juodumo oda“ (2 Nefio 5:21). Alma pateikė panašų paaiškinimą: „Lamanitų oda buvo tamsi … kad per tai Viešpats Dievas galėtų apsaugoti savo žmones, idant jie nesusimaišytų ir nepatikėtų neteisingomis tradicijomis“ (Almos 3:6, 8). Šie paaiškinimai dera su kitais Raštuose esančiais įspėjimais Viešpaties žmonėms nesituokti su netikinčiaisiais, nes taip darantis teisusis dažnai ima nusisukti nuo Viešpaties (žr. Pakartoto Įstatymo 7:2–4; 1 Karalių 11:4; 2 Korintiečiams 6:14; DS 74:5).

4. Kokios buvo prakeiksmo pasekmės?

Dėl šio prakeiksmo – atkirtimo nuo Viešpaties akivaizdos – lamanitai „tapo tingiais žmonėmis, pilnais piktadarybės ir klastos“ (2 Nefio 5:24).

Šis prakeiksmas tęsėsi tiek, kiek žmonės buvo nelabi. Kai lamanitai atgailavo ir pasirinko gyventi pagal Evangeliją, tai „Dievo prakeiksmas daugiau jų nebepersekiojo“ (Almos 23:18). Mormono Knygoje yra gausu pavyzdžių apie lamanitus, kurie atgailavo ir gavo Viešpaties Dvasios pamokymų. Helamano knygoje pasakojama apie metą, kai lamanitai buvo teisesni už nefitus (žr. Helamano 13:1).