Almos 17

Įvadas

Ruošdamiesi skelbti Evangeliją lamanitams, Mozijo sūnūs per pasninką ir maldą siekė Viešpaties vadovavimo. Viešpats juos paguodė ir pažadėjo, kad jie taps įrankiais Jo rankose „daugeliui sielų išgelbėti“ (Almos 17:11). Anksčiau, per apreiškimą jų tėvui, Jis jiems buvo pažadėjęs, kad išvaduos juos iš lamanitų rankų (žr. Mozijo 28:7). Pastiprinti tokių Viešpaties pažadų ir tikėdamiesi kažkada vėl susitikti, jie išsiskyrė ir patraukė į skirtingas vietoves skelbti Evangelijos. Amonas išvyko į Izmaelio žemę, kur ruošėsi mokyti žmones patarnaudamas jų karaliui.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 17:1–16

Mozijo sūnūs tyrinėja Raštus, meldžiasi ir pasninkauja tam, kad pažintų Dievo žodį ir mokytų su galia

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokį neužbaigtą teiginį: „Pats svarbiausias dalykas, kurį galite daryti ruošdamiesi savo pašaukimui tarnauti [misijoje], yra …“ (Šį teiginį pacituosite vėliau pamokoje.)

Mokinių pasiteiraukite, ar jiems teko sutikti tuos savo giminaičius ar draugus, kurie po ištikimos tarnystės misijoje sugrįžo namo. Pakvieskite kelis mokinius apibūdinti, kokias Kristaus savybes turėjo tie sugrįžę misionieriai.

Kokių teigiamų pokyčių pastebėjote juose po to, kai jie sugrįžo iš savo misijos? Kas, jūsų manymu, turėjo įtakos tokiems pokyčiams?

Paaiškinkite, kad Mozijo sūnūs Nefio žemėje Evangeliją skelbė 14 metų, o po to kartu su Alma sugrįžo į Zarahemlą. Jei mokiniams reikia trumpos apžvalgos apie Almą ir Mozijo sūnus, paklauskite:

Kokie ryšiai siejo Almą su Mozijo sūnumis? (Jei mokiniams reikės pagalbos atsakant į šį klausimą, pagalvokite, ar nevertėtų jų paprašyti perskaityti Mozijo 27 skyriaus santrauką.)

Paaiškinkite, kad, kol Alma Zarahemlos ir kitose žemėse nefitams skelbė atgailą ir tarp jų steigė Bažnyčią, Mozijo sūnūs Evangeliją skelbė Nefio žemėje esantiems lamanitams. (Tai aiškindami galite naudotis Mormono Knygos skirtuku.) Mozijo sūnų vardai buvo Amonas, Aaronas, Omneris ir Himnis (žr. Mozijo 27:34). Almos 17–26 skyriuose aprašomi kai kurie jų misionieriški darbai.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 17:1–2.

Kaip jautėsi Alma, vėl išvydęs savo draugus? Kodėl, jūsų manymu, jis taip jautėsi?

Mokinių dėmesį atkreipkite į neužbaigtą teiginį, kurį lentoje užrašėte prieš pamoką. Pakvieskite mokinius pagalvoti, kaip būtų galima užbaigti tą teiginį. Tada perskaitykite jiems kaip šį teiginį užbaigė vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo: „Vienintelis svarbiausias dalykas, kurį jūs galite daryti, ruošdamiesi pašaukimui tarnauti, tai tapti misionieriumi dar gerokai prieš jums išvykstant į misiją“ („Tapimas misionieriumi“, 2005 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga). Užbaikite teiginį lentoje.

Pažymėkite, kad vienas iš būdų sužinoti, kaip tapti misionieriumi, yra mokytis apie Raštuose aprašytų ištikimų misionierių tarnystę. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 17:2–4 eilutes ir surasti, dėl kokių priežasčių Mozijo sūnums sekėsi atvesti žmones į tiesos pažinimą.

Ką darė Mozijo sūnūs, kad jų misija būtų sėkminga? (Galimi ir tokie atsakymai: jie „stropiai tyrinėjo Raštus“, meldėsi ir pasninkavo.)
Kokias jie gavo palaimas dėl to, kad studijavo, pasninkavo ir meldėsi ? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems surasti tokį principą: Jei tyrinėsime Raštus, melsimės ir pasninkausime, tai galėsime gauti Šventąją Dvasią ir mokyti su galia.)

Pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti šį vyresniojo Bednario teiginį, akcentuojantį, ką galime daryti, kad taptume misionieriais:

„Jūs galite stiprinti savo norą tarnauti Dievui (žr. DS 4:3), jūs galite pradėti mąstyti taip, kaip mąsto misionieriai, skaityti tai, ką skaito misionieriai, melstis taip, kaip meldžiasi misionieriai, ir jausti tai, ką jaučia misionieriai. Galite vengti tų pasaulietinių dalykų, kurie atitolina Šventąją Dvasią, ir galite mokytis atpažinti Dvasios poveikius ir teisingai reaguoti į juos. Eilutė po eilutės, priesakas po priesako, čia truputį ir ten truputį – galiausiai galėsite tapti tokiu misionieriumi, kokiu ir tikitės tapti ir kokio tikisi Gelbėtojas. […]

Pasiruošimas, apie kurį dabar kalbu, nėra orientuotas vien tik į jūsų misionierišką tarnystę, kai jums tėra devyniolika, dvidešimt ar dvidešimt vieneri metai. […] Jūs ruošiatės viso gyvenimo misionieriškam darbui. […] Mes visada esame misionieriai“ („Tapimas misionieriumi“, p. 46).

Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti principus, kurių mokė vyresnysis Bednaris ir kurie aprašyti Almos 17:2–4 eilutėse, paprašykite jų savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose parašyti apie tai, ką jie darys, kad taptų misionieriais dar prieš gaunant pašaukimą tarnauti.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 17:9 eilutę ir surasti, dėl ko meldėsi Mozijo sūnūs ir jų porininkai. Kai mokiniai pasakys, ką surado, paprašykite jų tyliai perskaityti Almos 17:10–12 eilutes ir surasti, kaip Viešpats atsakė į jų maldas.

Kodėl, jūsų manymu, jų „širdys įsidrąsino“, kai iš Viešpaties gavo atsakymą į savo maldas?
Almos 17:11 eilutėje pateikiamas Viešpaties pažadas, kad Jis padarys šiuos misionierius įrankiais Savo rankose. Ką tai reiškia jums? Kokiais būdais mes galime būti įrankiai Viešpaties rankose?
Viešpats nurodė šiems misionieriams „parodyt[-i] gerą pavyzdį“ (Almos 17:11). Kodėl, jūsų manymu, rodyti gerą pavyzdį buvo svarbu jų misionieriškame darbe? (Mokiniams atsakinėjant į šį klausimą, padėkite jiems surasti tokį principą: Jei rodysime gerą pavyzdį, tai Viešpats galės mus padaryti įrankiais Savo rankose. Šią tiesą galite užrašyti lentoje.)
Kokių dalykų žmonės gali sužinoti apie Evangeliją, matydami mūsų gerą pavyzdį?
Kada jums padėjo geras kitų žmonių pavyzdys?

Paliudykite apie tai, kaip svarbu rodyti gerą pavyzdį; taip pat paraginkite mokinius rodyti gerą pavyzdį savo aplinkiniams. Jei galite prisiminti konkrečius atvejus, kai mokiniai parodė gerą pavyzdį, galite juos pagirti už jų darbus. Tačiau negirkite pernelyg abstrakčiai ar tuščiai, nes tai atrodys nenuoširdu.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 17:13–16 eilutes ir pagalvoti apie tai, kaip tuo metu buvo sunku mokyti lamanitus.

Kodėl Mozijo sūnūs ryžosi kęsti suspaudimus ir vykti pas lamanitus? (Žr. Almos 17:16; taip pat žr. Mozijo 28:1–3.)

Almos 17:17–39

Amonas tampa karaliaus Lamonio tarnu ir apsaugo jo kaimenes

Apibendrinkite Almos 17:18–20 eilutes, paaiškindami, kad prieš šiems misionieriams išsiskirstant skelbti Evangeliją skirtingose vietovėse, juos mokė ir palaimino Amonas. Tada jis išvyko į Izmaelio vardu pavadintą žemę. Atvykusį jį suėmė ir nuvedė pas karalių. Pakvieskite du mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 17:21–25.

Kuo, jūsų manymu, reikšmingi Amono žodžiai karaliui: „Aš būsiu tavo tarnas“? (Almos 17:25).
Ar kada matėte, kad tarnystės metu atsiverdavo galimybės pasidalinti Evangelija?

Trumpai apibendrinkite Almos 17:26–27 eilutes, paaiškindami, kad, kol Amonas budėjo prie karaliaus kaimenių, grupelė lamanitų tas kaimenes išsklaidė.

Suskirstykite mokinius grupelėmis po tris. Lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Almos 17:28–32; Almos 17:33–35; Almos 17:36–39. Paprašykite kiekvienos grupelės mokinių tarpusavyje pasiskirstyti tas eilutes. Paprašykite, kad mokiniai tyliai perskaitytų paskirtas Raštų eilutes ir surastų atsakymus į šiuos klausimus. (Klausimus galite surašyti lentoje.)

Kas nutiko jūsų pasakojimo dalyje?
Kaip tai galėjo padėti žmonėms pasiruošti priimti Evangeliją?
Kokius savo būdo bruožus parodė Amonas?

Skirkite grupelėms laiko aptarti savo atsakymus. Po to paklauskite:

Ko galime pasimokyti iš šio pasakojimo? (Mokiniai į šį klausimą gali atsakyti įvairiai. Pavyzdžiui, jie gali sakyti, kad per tarnavimą mes galime padėti kitiems pasiruošti priimti Evangeliją arba kad, tarnaudami Viešpaties tarnystėje, mes galime būti drąsūs ir neliūdėti. Galite paskatinti mokinius šiuos principus užsirašyti savo Raštuose.)

Pakvieskite mokinius savo Raštų studijavimo žurnaluose parašyti apie tai, ką jie galėtų padaryti, kad parodytų gerą gyvenimo pagal Evangeliją pavyzdį. Merginoms šis tikslas gali padėti įvykdyti papildomą Merginų asmeninio tobulėjimo programos skyrelio „Geri darbai“ vertybės užduotį. Kunigams šis tikslas gali padėti išmokti ir įvykdyti savo pareigas, išvardintas „Įvykdysiu savo pareigą Dievui“ knygelės skyreliuose „Kunigystės pareigos“ ir „Kviesk visus ateiti pas Kristų“.

Komentarai ir kontekstas

Almos 17. Nuolatinė vaikinų ir merginų misionieriška tarnystė

Prezidentas Tomas S. Monsonas davė tokį vaikinams ir merginoms skirtą pamokymą apie pareigą tarnauti nuolatinėje misijoje:

„Aarono kunigystės vaikinams ir jums, vyrai, kurie tampate vyresniaisiais, kartoju tai, ko jau seniai moko pranašai – kad kiekvienas vertas, pajėgus vaikinas turi ruoštis tarnauti misijoje. Misionieriška tarnystė yra kunigijos pareiga – priedermė, kurios Viešpats tikisi iš mūsų, tiek daug gavusių. Vaikinai, raginu jus ruoštis misionieriškai tarnystei. Būkite švarūs, tyri ir verti atstovauti Viešpačiui. Rūpinkitės savo sveikata ir jėgomis. Studijuokite Raštus. Kur yra galimybė, dalyvaukite seminarijoje ir institute. Susipažinkite su misionieriško darbo vadovu Skelbti mano evangeliją.

Keletas žodžių jums, jaunosios seserys: nors jūs ir neturite tokios kunigystės prievolės tarnauti nuolatinėje misijoje, kokią turi vaikinai, jūsų, kaip misionierių, indėlis taip pat yra vertingas, ir mes laukiame jūsų tarnystės“ („Mes ir vėl susirinkome“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).