89 pamoka. Almos 31

89 pamoka

Almos 31

Įvadas

Alma sužinojo, kad zoramininkais pasivadinę nefitų atsiskyrėliai nuklydo nuo Evangelijos tiesos ir praktikuoja klaidingus dalykus. Alma, nuliūdęs dėl sužinoto nelabumo, surinko misionierių grupę, kad zoramininkus mokytų Dievo žodžio. Alma kartu su savo bendražygiais matė zoramininkų atskalūnišką garbinimą, materializmą ir išdidumą. Alma nuoširdžiai meldė, kad Viešpats paguostų jį ir jo bendražygius, susidūrus su išbandymu, ir sėkmingai sugrąžintų zoramininkus pas Viešpatį.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 31:1–7

Alma kartu su bendražygiais paliko Zarahemlą, kad skelbtų Dievo žodį atsimetusiems zoramininkams

Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie darytų, jei jų draugas ar šeimos narys pradėtų tolti nuo gyvenimo pagal Evangeliją.

Ką galėtumėte padaryti, kad sugrąžintumėte tą žmogų į Bažnyčią? Kaip tame žmoguje galėtumėte pažadinti troškimą laikytis įsakymų? Į ką galėtumėte kreiptis pagalbos, darbuodamiesi su savo šeimos nariu ar draugu?

Pasakykite mokiniams, kad šiandieninė pamoka pabrėžia tai, kaip Alma ir keletas kitų mėgino padėti nuo Evangelijos nutolusiai žmonių grupei. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 31:1–4. Paprašykite klasės išsiaiškinti, kodėl Alma ir kiti nerimavo dėl zoramininkų.

Kaip jautėsi Alma, sužinojęs apie zoramininkų nedorybes?
Kodėl nefitai pradėjo baimintis dėl zoramininkų?

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie turi galimybę patarti Almai, kaip išsklaidyti jo nuogąstavimus dėl zoramininkų. Paklauskite mokinių, ką jie patartų jam daryti. Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 31:5. Paprašykite klasės surasti, koks, pasak Almos, būtų efektyviausias būdas padėti zoramininkams.

Ką Alma nusprendė daryti, kad padėtų zoramininkams?
Kodėl, jūsų nuomone, padėdamas kitiems žmonėms pasikeisti, Dievo žodis turi didesnę galią nei bet kokia kita jėga ar metodas?

Ko, anot Almos 31:5, galime išmokti apie Dievo žodžio galią mūsų gyvenime? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau pasistenkite, kad jie suprastų šią tiesą: Kai studijuojame Dievo žodį, tai norime elgtis teisiai. Galite šią tiesą užrašyti lentoje.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip Dievo žodžio galia padeda mums elgtis teisiai, pasidalinkite šiuo prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu. (Galite šį teiginį užrašyti lentoje arba paruošti dalijamuosius lapelius.)

„Kai tikroji doktrina suprantama, ji keičia požiūrį ir elgseną.

Evangelijos doktrinų studijavimas pakeis elgseną greičiau nei elgsenos studijavimas. […] Štai kodėl mes taip primygtinai pabrėžiame būtinybę studijuoti Evangelijos doktrinas“ („Little Children“, Ensign, Nov. 1986, p. 17).

Pakvieskite mokinius papasakoti atveją, kai dėl Raštų ar Bažnyčios vadovų mokymų jie arba jų pažįstamas žmogus įgijo didesnį troškimą elgtis teisiai.

Apibendrinkite Almos 31:6–7, pasakydami mokiniams, kad Alma pasikliovė Dievo žodžio galia, todėl jis ir septyni kiti vyko pamokslauti zoramininkams.

Almos 31:8–23

Zoramininkai meldžiasi ir garbina neteisingai

Pasakykite mokiniams, kad Alma ir jo bendražygiai, atėję pas zoramininkus, pastebėjo, kaip keistai žmonės garbina Dievą.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 31:8–11 ir atrasti žodžius bei frazes, kurios apibūdina zoramininkų garbinimą.

Kokie zoramininkų veiksmai, anot 10 eilutės, juos pavertė pagundų pažeistais žmonėmis?
Ko galime išmokti iš zoramininkų nesugebėjimo „kasdien nuolat melstis ir maldauti Dievą“? (Mokiniai gali įvairiai atsakyti, tačiau jie turėtų išreikšti, kad mūsų kasdienės pastangos melstis ir laikytis įsakymų sustiprina mus prieš pagundas. Šį principą galite užrašyti lentoje. Taip pat galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti jį savo Raštuose, šalia Almos 31:9–11.)
Kada esate matę, kaip kasdienės maldos padeda atsispirti pagundoms?

Kai mokiniai diskutuos šia tema, perskaitykite vyresniojo Rulono G. Kreiveno iš Septyniasdešimties teiginį:

„Per pastaruosius metus buvau brolių prašomas susitikti su atgailaujančiais Bažnyčios nariais ir pakalbėti su jais dėl jų šventyklos palaiminimų sugrąžinimo. Palaiminimų atstatymas tiems nuostabiems atgailavusiems žmonėms visada buvo dvasią jaudinanti patirtis. Kai kurių klausiau: „Kas nutiko jūsų gyvenime, dėl ko laikinai praradote savo narystę Bažnyčioje?“ Su ašaromis akyse jie atsakydavo: „Aš nesilaikiau pagrindinių Evangelijos principų: melstis, reguliariai lankyti Bažnyčią, tarnauti Bažnyčioje ir studijuoti Evangeliją. Tada aš pasidaviau pagundoms ir praradau Šventosios Dvasios vadovavimą“ („Temptation“, Ensign, May 1996, p. 76).

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 31:12–14. Po to pakvieskite kitą mokinį garsiai perskaityti Almos 31:15–18. Prieš pradedant skaityti antrajam mokiniui, paklauskite mokinių, ką jie pamanytų, jei išgirstų ką nors taip meldžiantis.

Kokie dalykai jums keltų nerimą, jei išgirstumėte ką nors taip meldžiantis?
Išvardinkite keletą klaidingų doktrinų, kurias savo maldose kalbėjo zoramininkai.
Koks buvo zoramininkų požiūris į kitus žmones? (Galite atkreipti mokinių dėmesį į tai, kaip dažnai zoramininkų maldoje kartojasi žodžiai mes ir mus .)

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Almos 31:19–23. Paprašykite likusių mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti kitų klaidingų dalykų zoramininkų garbinime. Paprašykite mokinių pasakyti savo rastus atsakymus.

Ką, jūsų nuomone, zoramininkams reikėtų pakeisti, kad jų garbinimas taptų pagarbus ir malonus Viešpačiui?

Paaiškinkite, kad mes garbiname Dievą parodydami Jam savo meilę, pagarbą ir atsidavimą. (Galite šias garbinimo sudedamąsias dalis užrašyti ant lentos.) Turėtume garbinti Dievą požiūriu ir veiksmais, ne tik kai meldžiamės, pasninkaujame ir lankome Bažnyčią, bet kiekvieną dieną. Raginkite mokinius įvertinti, kiek jie patys yra susikaupę ir nuoširdūs garbindami.

Paprašykite mokinių nustatyti įvairius būdus, kaip galime deramai garbinti Dievą. Skirkite jiems pakankamai laiko pasidalinti savo mintimis. Galite pakviesti mokinį užrašyti tai lentoje.

Koks turėtų būti mūsų požiūris, kai garbiname? Kaip galime išlaikyti tokį požiūrį kiekvieną dieną?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip požiūris veikia mūsų garbinimą, pakvieskite vieną mokinį perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Garbinimą dažnai sudaro veiksmai, bet tikras garbinimas visada susijęs su tam tikra mąstysena.

Garbinimo nuostata pažadina giliausius lojalumo, dievinimo ir pagarbos jausmus. Garbinimas sujungia meilę ir pagarbumą į pasišventimo būseną, kuri artina mūsų dvasias prie Dievo“ (Pure in Heart [1988], p. 125).

Pakvieskite mokinius savo užrašuose arba Raštų studijavimo žurnaluose trumpai aprašyti, kaip jie šiuo metu garbina ir kokia jų garbinimo nuostata šiose srityse: kasdienė asmeninė malda, kasdienis asmeninis Raštų studijavimas, paklusnumas įsakymams, Bažnyčios lankymas ir sakramento priėmimas kiekvieną savaitę. Paprašykite mokinių užsibrėžti tikslus, pagerinsiančius jų kasdienį garbinimą.

Almos 31:24–38

Alma meldžia stiprybės ir pasisekimo, kad zoramininkus sugrąžintų pas Viešpatį

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Almos 31:24–25 ir išsiaiškinti, koks požiūris ir elgsena sąlygojo zoramininkų atsimetimą. Paprašykite mokinių pasakyti savo rastus atsakymus.

Paaiškinkite, kad Alma, pamatęs zoramininkų nelabumą, meldėsi. Paprašykite mokinių susiskirstyti poromis. Paprašykite porų studijuoti Almos 31:26–35 ir aptarti šiuos klausimus. (Šiuos klausimus galite užrašyti ant dalijamųjų lapelių arba prieš pamoką surašyti lentoje.)

Kam zoramininkai savo maldose skyrė didžiausią dėmesį? ( Sau.)
Kam Alma savo maldoje skyrė didžiausią dėmesį? (Tam, kad padėtų kitiems. Net melsdamasis dėl savęs ir kitų bendražygių, jis prašė jėgų tarnauti zoramininkams.)
Kokius Almos maldos elementus norėtumėte pritaikyti savo asmeninėse maldose?

Užrašykite lentoje šiuos žodžius:

Jei meldžiamės ir darbuojamės su tikėjimu, …

Paaiškinkite, kad maldoje paprašę pagalbos, kad galėtų padėti zoramininkams, Alma ir jo bendražygiai pradėjo tarnauti „visai negalvodami apie save“ (Almos 31:37). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 31:36–38 ir surasti, kokių palaiminimų sulaukė Alma ir jo bendražygiai, kai gavo kunigystės palaiminimus ir skelbė Evangeliją.)

Kokių palaiminimų sulaukė Alma ir jo bendražygiai dėl savo maldų ir veiksmų?

Kaip, remdamiesi tuo, ko išmokote iš Almos ir jo bendražygių pavyzdžio, jūs baigtumėte lentoje užrašytą teiginį? (Teisingi mokinių atsakymai gali būti skirtingi. Apibendrinkite jų atsakymus, teiginį lentoje baigdami taip: Jei meldžiamės ir darbuojamės su tikėjimu, Viešpats sustiprins mus mūsų išbandymuose.)

Paaiškinkite, kad po maldos Alma ir jo bendražygiai pademonstravo savo tikėjimą imdamiesi darbo ir pasikliaudami Viešpačiu, kad Jis rūpinsis jais, kai jie tarnaus Jam. Pakvieskite mokinius sekti Almos pavyzdžiu, kaip reikia melstis su tikėjimu.

Komentarai ir kontekstas

Almos 31:22. „Ta pati malda“

Vyresnysis Džozefas B. Virtlinas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aptarė, kaip svarbu melstis nuoširdžiai:

„Ar kartais jūsų maldos skamba ir atrodo vienodai? Ar esate kada mechaniškai sakę maldą, tartum žodžius bertų mašina? Ar kartais jums nuobodu meldžiantis?

Ar maldos, kurios nereikalauja didelių jūsų pastangų, nusipelno Dangiškojo Tėvo dėmesio? Pastebėję, kad jūsų maldos tampa rutina, stabtelėkite ir pamąstykite. Pamedituokite kurį laiką apie dalykus, už kuriuos išties esate dėkingi. Ieškokite jų. Jie neprivalo būti milžiniški ar didingi. Kartais turėtume išreikšti savo dėkingumą už tokius mažus ir paprastus dalykus kaip lietaus kvapas, mėgstamo maisto skonis, mylimojo balsas“ („Improving Our Prayers,“ Ensign, Mar. 2004, p. 26).

Almos 31:26–35. Malda dėl kitų

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijo apie palaiminimus, kurie ateina, kai meldžiamės už kitus:

„Melsti Dangiškąjį Tėvą palaiminimų, kurių trokštame savo asmeniniame gyvenime, yra gera ir tinkama. Labai svarbi prasmingos maldos dalis yra nuoširdžiai melstis už tuos, kuriuos mylime, ir už tuos, kurie mus piktai išnaudoja. […] Meldimasis už kitus visa sielos galia padidina mūsų gebėjimą girdėti ir paisyti Viešpaties balso“ („Visada melskitės“, 2008 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).