23 pamoka

2 Nefio 2 (1 dalis)

Įvadas

2 Nefio 2 skyriuje tęsiamas priešmirtinis Lehio mokymas. Kalbėdamas konkrečiai savo sūnui Jokūbui, Lehis paliudijo apie Viešpaties gebėjimą suspaudimus pašvęsti mūsų naudai. Kalbėdamas visiems savo sūnums, jis mokė apie Adomo nuopuolį: kodėl jis buvo būtinas, kaip jis paveikė žmoniją, ir kodėl žmonėms reikalingas Jėzaus Kristaus Apmokėjimas. (Lehis taip pat mokė apie valios laisvės doktriną. Ši doktrina bus aptariama kitoje pamokoje.)

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 2:1–4

Lehis Jokūbui kalba apie išbandymus ir palaiminimus

Kad padėtumėte mokiniams pamatyti 2 Nefio 2 skyriaus sąsajas su jų gyvenimu, paprašykite jų prisiminti pažįstamą žmogų, kurį ištiko dideli išbandymai ar vargai. Pakvieskite juos pamąstyti apie tai, kaip jie galėtų tą žmogų padrąsinti. Paprašykite jų pasiruošti savo mintimis pasidalinti su visa klase.

Padėkite mokiniams pamatyti Raštų sąsajas su jais pačiais

Vienas iš efektyviausių būdų padėti mokiniams pasiruošti mokytis yra paprašyti jų pamąstyti apie jiems aktualų klausimą ar situaciją, kuri bus aptariama jūsų mokomuose Raštuose. Tai padės jiems studijuoti Raštus tikslingai.

Paaiškinkite, kad 2 Nefio 2 skyriuje rašoma apie Lehį, kalbantį su sunkumus išgyvenančiu sūnumi. Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti 2 Nefio 2:1. Paprašykite jų atsakyti, apie kokį sūnų kalbama (apie Jokūbą) ir dėl ko tas sūnus patyrė sunkumų (dėl jo brolių grubumo). Tada paprašykite mokinių tyliai perskaityti 2 Nefio 2:2–3. Mokiniams galite pasiūlyti pasižymėti tokius žodžius ir frazes, kurie parodo, ką Viešpats padarys dėl Jokūbo.

Paprašykite, kad mokiniai pasidalintų surastomis frazėmis. Tada, kad padėtumėte jiems suprasti, jog Viešpats mus užklupusius suspaudimus gali pašvęsti mūsų pačių naudai, užduokite tokius klausimus:

• Ką jums reiškia frazė „pašvęs tavo suspaudimus tavo naudai“?

• Ar kada matėte, kaip Viešpats mus užklupusius suspaudimus pašventė mūsų pačių naudai?

2 Nefio 2:5–25

Lehis savo sūnus moko apie Adomo nuopuolį ir apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą

Paaiškinkite, kad Jokūbą ir kitus savo sūnus Lehis mokė apie Adomo ir Ievos nuopuolį. Gali tekti paaiškinti, kad žodis „nuopuolis“ reiškia padarinius, kurie ištiko Adomą, Ievą ir jų palikuonis dėl jų pasirinkimo Edeno Sode ragauti uždrausto vaisiaus.

• Kokį pasirinkimą Edeno Sode Viešpats davė Adomui ir Ievai? (Jis leido jiems pasirinkti, ar valgyti uždrausto vaisiaus ar ne.)

• Kodėl, pasak 2 Nefio 2:15 eilutės, Viešpats jiems davė šį pasirinkimą? („Kad būtų įgyvendinti jo amžini žmogaus paskirties tikslai.“ Galite paraginti mokinius pasižymėti šią frazę.)

• Kokie yra amžinieji Dievo tikslai mums? (Suteikti mums galimybę įgyti amžinąjį gyvenimą ir tapti tokiems kaip Jis. Galite paraginti mokinius savo Raštuose, šalia frazės „amžini žmogaus paskirties tikslai“, pasirašyti pastabą. Taip pat galite jų paprašyti perskaityti Mozės 1:39.)

Lentoje nubraižykite tokią lentelę ir apatinius du langelius palikite tuščius. (Galite pakviesti mokinius šią lentelę nusibraižyti savo Raštų studijavimo žurnaluose ar užrašuose.)

Jei nebūtų nuopuolio	Kai įvyko nuopuolis
Visa tai, kas buvo sukurta, būtų pasilikę tos pačios būsenos (žr. 2 Nefio 2:22). Adomas ir Ieva nebūtų turėję vaikų (žr. 2 Nefio 2:23). Adomas ir Ieva būtų pasilikę nekaltumo būsenos, nepažindami nei džiaugsmo, nei vargo, nei gero, nei nuodėmės (žr. 2 Nefio 2:23).	Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš sodo dirbti žemės (žr. 2 Nefio 2:19). Adomas ir Ieva atvedė vaikus – visos žemės šeimą (žr. 2 Nefio 2:20). Adomas, Ieva ir jų palikuonys gyveno mirtingą gyvenimą, patyrė vargo ir džiaugsmo, gebėjo daryti gera ir nusidėti (žr. 2 Nefio 2:23, 25). Tapome pajungti fizinei ir dvasinei mirčiai (žr. 2 Nefio 9:6; Helamano 14:16).

Pakvieskite vieną mokinį lentoje užrašyti klasės atsakymus. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti 2 Nefio 2:19–25 eilutes ir surasti: (1) kas būtų nutikę, jei Adomas ir Ieva nebūtų ragavę uždrausto vaisiaus ir nupuolę, ir (2) kas nutiko po nuopuolio. Paprašykite, kad mokinys prie lentos klasės atsakymus surašytų į lentelę. Atsakymai turėtų būti tokie, kaip išvardinti aukščiau (išskyrus informaciją apie fizinę ir dvasinę mirtį, kuri bus pridėta vėliau).

Pakvieskite mokinius apžvelgti atsakymus, surašytus stulpelyje „Jei nebūtų nuopuolio“.

• Kaip sąlygos, buvusios Edeno Sode, galėjo Adomui ir Ievai užkirsti kelią tobulėti pagal Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planą? (Žr. 2 Nefio 2:22–23.)

Pakvieskite mokinius apžvelgti atsakymus stulpelyje „Kai įvyko nuopuolis“. Įsitikinkite, kad jie supranta, jog, būdami Adomo ir Ievos palikuonys, mes esame priklausomi nuo tų sąlygų, kurios atsirado po nuopuolio (žr. 2 Nefio 2:21).

• Frazė „dirbti žemės“ reiškia, kad išvaryti iš sodo Adomas ir Ieva turėjo dirbti dėl maisto. Kaip, jūsų manymu, darbas padeda mums tobulėti Dangiškojo Tėvo plane?

• Kaip vaikų turėjimas Adomą ir Ievą padarė panašesnius į Dangiškąjį Tėvą? Kodėl šeimos yra svarbios Dangiškojo Tėvo plane?

• Kaip galimybė patirti džiaugsmą ir vargą padeda tobulėti Dangiškojo Tėvo plane?

Aptarę šiuos klausimus, pabrėžkite, kad Adomo ir Ievos nuopuolis yra esminė Dangiškojo Tėvo laimės plano dalis.

Pažymėkite, kad 2 Nefio 2:25 yra Raštų įvaldymo eilutė. Galite paraginti mokinius ją pasižymėti. Kadangi eilutė trumpa, galite skirti laiko, kad mokiniai ją išmoktų mintinai.

2Nefio 2:25 Kad padėtumėte mokiniams įvaldyti šią Raštų eilutę, peržiūrėkite šios pamokos pabaigoje pateiktą Raštų įvaldymui skirtą mokymo idėją.

Paaiškinkite, kad nuopuolis šiame pasaulyje atvėrė kelią ne tik tobulėjimui, bet ir skausmui, kančiai, nuodėmei ir mirčiai. Kad padėtumėte mokiniams giliau suvokti šią tiesą, pakvieskite vieną jų garsiai perskaityti 2 Nefio 9:6 eilutę. Po to kitą mokinį pakvieskite garsiai perskaityti Helamano 14:15–17 eilutes. Paprašykite klasės surasti šiose eilutėse aprašomo nuopuolio padarinius.

• Ko šios eilutės moko apie nuopuolį? (Jis atnešė fizinę mirtį, kuri yra kūno mirtis, ir dvasinę mirtį, kuri yra atskyrimas nuo Dievo akivaizdos. Lentoje, stulpelyje „Kai įvyko nuopuolis“, užrašykite Esame pajungti fizinei ir dvasinei mirčiai.)

Kad paragintumėte mokinius susimąstyti apie lentoje surašytų nuopuolio padarinių sąsajas su jais pačiais, paraginkite juos tyliai apmąstyti šiuos klausimus. (Klausimus skaitykite lėtai, tarp klausimų darykite pauzes, kad mokiniai turėtų pakankamai laiko apmąstymui.)

• Kokios yra šio gyvenimo vargų priežastys?

• Kodėl mirtis yra būtina Išgelbėjimo plano dalis?

• Kaip bėdos ir sielvartas gali padėti mokytis ir augti?

Paaiškinkite, kad, supratę nuopuolio ryšį su mumis pačiais, pradedame suprasti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo poreikį. Perskaitykite šį Prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį:

„Kaip sotus žmogus nenori valgyti, lygiai taip ir išgelbėjimo per Kristų jis netrokš tol, kol nesupras, kodėl jam reikalingas Kristus.

Joks žmogus adekvačiai ir teisingai nesupras, kodėl jam reikalingas Kristus, kol nesupras ir nepriims doktrinos apie nuopuolį ir jo poveikį visai žmonijai. Ir jokia kita pasaulio knyga šios gyvybiškai svarbios doktrinos neišaiškina geriau nei Mormono Knyga“ („The Book of Mormon and the Doctrine and Covenants“, Ensign, 1987 m. gegužė, p. 85).

Kai mokiniai baigs apmąstymus šiais klausimais, parodykite Gelbėtojo paveikslą. Paliudykite, kad per Apmokėjimą Jėzus Kristus išperka mus iš nuopuolio padarinių ir pasiūlo išpirkti mus iš mūsų nuodėmių.

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 2 Nefio 2:5–10, 21 ir Almos 7:11–13. Paprašykite, kad klasė surastų tokias frazes, kurios parodo, kaip Gelbėtojas mus išperka iš nuopuolio padarinių ir iš mūsų asmeninių nuodėmių. Kad padėtumėte mokiniams analizuoti surastą frazę, paklauskite:

• Kurios frazės šiose eilutėse rodo, kad per Apmokėjimą Gelbėtojas išpirks mus iš fizinės mirties?

• Kurios frazės rodo, kad Gelbėtojas išpirks mus iš dvasinės mirties (iš atskyrimo nuo Dievo akivaizdos)?

• Kurios frazės rodo, kad Gelbėtojas gali mus išpirkti iš mūsų nuodėmių?

• Kurios frazės rodo, kad Gelbėtojas gali padėti mums išbandymų (pvz. ligos ir skausmo) metu?

Ką, pasak 2 Nefio 2:7–9, 21 eilučių, turime daryti, kad gautume visas Apmokėjimo palaimas? (Gali prireikti paaiškinti, kad 7 eilutėje esanti frazė „sudužusi širdis ir atgailaujanti dvasia“ reiškia nuolankų žmogų, pasiruošusį sekti Dievo valia. Toks žmogus labai apgailestauja dėl nuodėmės ir nuoširdžiai trokšta atgailauti.)

Po diskusijos paprašykite mokinių tyliai išnagrinėti paskirtas eilutes ir paieškoti jiems prasmingų frazių. Paprašykite, kad mokiniai susiskirstytų poromis ir vieni su kitais pasidalintų pasirinktomis frazėmis. Pakvieskite juos paaiškinti, kodėl šios frazės jiems yra tokios prasmingos.

Pakvieskite vieną ar porą mokinių visai klasei apibendrinti, kodėl nuopuolis yra esminė Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plano dalis. Tada pakvieskite juos pasidalinti savo pamąstymais apie tai, kaip Jėzaus Kristaus Apmokėjimas mus išperka iš nuopuolio.

Raštų įvaldymas—2 Nefio 2:25

Pastaba: Pagalvokite, ar nevertėtų pasinaudoti šia veikla, kad padėtumėte mokiniams mokant Evangelijos panaudoti 2 Nefio 2:25 eilutę. Dėl šiandienos pamokos pobūdžio ir trukmės šią veiklą galite atlikti kitą dieną, kai turėsite daugiau laiko.

Pakvieskite mokinius pagal 2 Nefio 2:25 eilutę paruošti pamoką apie nuopuolio doktriną. Šią pamoką jie galėtų mokyti per šeimos namų vakarą ar kitomis aplinkybėmis. Kelių mokinių pasiteiraukite, ar jie norėtų papasakoti apie tai, kaip sekėsi mokyti. Jei užteks laiko, leiskite mokiniams pradėti ruoštis jau per pamoką.

Komentarai ir kontekstas

2 Nefio 2:15. Uždraustas vaisius

Pamokęs Adomą ir Ievą apie uždraustojo vaisiaus ragavimą, Viešpats gerbė jų pasirinkimo laisvę. Dievas tarė: „Tu pats gali pasirinkti“ (Mozės 3:17). Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mums padeda suprasti Viešpaties nurodymus Adomui ir Ievai apie uždraustąjį vaisių:

„Iš Biblijos pasakojimo nėra aišku, kodėl Viešpats Adomui sakė draudžiąs valgyti to medžio vaisiaus [žr. Pradžios 2:17], tačiau Mozės knygoje esantis pirminis tekstas [žr. Mozės 3:17] viską paaiškina. Viešpats sakė Adomui, kad, jei šis nori pasilikti sode, neturi valgyti to vaisiaus, tačiau jeigu jis trokšta jo valgyti ir ragauti mirties – jis yra laisvas tą daryti“ (Answers to Gospel Questions, sudarė Joseph Fielding Smith Jr., 5 tomai, [1957–66], 4:81)

2 Nefio 2:14, 25–26. Sukūrimas, nuopuolis ir Apmokėjimas

Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Patys svarbiausi įvykiai, kurie kada nors vyko ar dar vyks amžinybėje … yra Sukūrimas, nuopuolis ir Apmokėjimas.

Dar prieš pradėdami suprasti visa ko laikiną sukūrimą, turime žinoti, kaip šios trys amžinosios tiesos – Sukūrimas, nuopuolis ir Apmokėjimas – yra glaudžiai persipynusios ir sudaro vientisą išgelbėjimo planą. Nei viena iš jų nėra savarankiška; visos jos persipynusios su kitomis dviem; ir jei nežinosime apie jas visas, nesugebėsime sužinoti tiesos apie bet kurią iš jų.

[…] Atminkite, kad Apmokėjimas atsirado dėl nuopuolio. Kristus sumokėjo išpirką už Adomo prasižengimą. Jei nebūtų buvę nuopuolio, tai nebūtų buvę jokio Apmokėjimo ir su juo susijusio nemirtingumo ir amžinojo gyvenimo. Taigi, jei išgelbėjimas ateina per Apmokėjimą, tai jis ateina ir per nuopuolį“ („Christ and the Creation“, Ensign, 1982 m. birželis, p. 9).

2 Nefio 2:24. „Pagal išmintį to, kuris žino viską“

Prezidentas Brigamas Jangas mokė, kad Adomo ir Ievos nuopuolis buvo Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plano dalis:

„Ar [Adomas ir Ieva] atvirai pasipriešino Dievui ir Jo valdžiai? Ne. Tačiau jie sulaužė Viešpaties įsakymą ir dėl to prasižengimo į pasaulį atėjo nuodėmė. Viešpats žinojo, kad jie taip padarys, Jis taip buvo suplanavęs“ (Discourses of Brigham Young, rinko John A. Widtsoe [1954], p. 103).

Papildomos mokymo idėjos

2 Nefio 2:2. „Jis pašvęs tavo suspaudimus tavo naudai“

Lehis matė, kokius suspaudimus Jokūbas kentė dėl „savo brolių grubumo“ (2 Nefio 2:1), tačiau jis taip pat mokė, kad Dievas gali „pašvęsti [Jokūbo] suspaudimus [jo] naudai“ (2 Nefio 2:2). Paprašykite mokinių pamąstyti apie tai, kada Dievas suspaudimą pavertė naudingu dalyku.

Toliau pateiktas Prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros pasakojimas parodo, kaip Viešpats mūsų suspaudimus pašvenčia mūsų naudai:

„Kai buvau vienuolikos metų, mano šeima turėjo skubiai išvykti iš Rytų Vokietijos ir pradėti naują gyvenimą Vakarų Vokietijoje. Iki kol mano tėvas galėjo vėl pradėti dirbti valstybės tarnyboje, mano tėvai miestelyje turėjo įkūrę mažą skalbimo verslą. Aš tapau skalbinių išvežiotoju. O kad efektyviai tai atlikčiau, man reikėjo dviračio, kuriuo galėčiau traukti sunkų skalbinių vežimėlį. Aš visada svajojau turėti gražų, greitą, spindintį sportinį raudoną dviratį. Bet tos svajonės išpildymui mums niekada neužtekdavo pinigų. Vietoj jo aš gavau sunkų, negražų, juodą dviratį – darbinį arklį. Tuo dviračiu prieš pamokas ir po jų aš vežiojau skalbinius daug metų. Dažniausiai nelabai džiaugdavausi savo dviračiu, vežimėliu ar darbu. Kartais tas vežimėlis būdavo toks sunkus, o darbas toks varginantis, kad atrodydavo, jog man trūks plaučiai, ir aš dažnai sustodavau atgauti kvapo. Nepaisant to, aš atlikdavau savo dalį, nes žinojau, jog mūsų šeimai būtinai reikia pajamų, ir taip galėjau prisidėti.

Jei tada būčiau žinojęs tai, ko išmokau praėjus daugybei metų, – jei tik aš būčiau galėjęs žinoti pabaigą nuo pradžios, – tai būčiau labiau branginęs tuos patyrimus, ir tai būtų labai palengvinę mano darbą.

Po daugelio metų, prieš paimant į kariuomenę, aš nusprendžiau būti Oro pajėgų savanoriu ir tapti pilotu. Man patiko skraidyti ir maniau, kad būti pilotu yra kaip tik tai, ko aš noriu.

Kad priimtų į programą, man reikėjo praeiti keletą testų, įskaitant ir griežtą medicininę apžiūrą. Gydytojai buvo truputį sunerimę dėl mano rezultatų ir atliko keletą papildomų medicininių tyrimų. Tuomet jie pranešė: „Tavo plaučiuose yra randų, kurie rodo, kad būdamas paaugliu turėjai plaučių ligą, bet, aišku, dabar viskas yra gerai.“ Gydytojai svarstė, kokį gydymą aš praėjau, kad išsigydžiau tą ligą. Iki pat tos medicininės apžiūros dienos nežinojau, jog turėjau kažkokią plaučių ligą. Tada aš supratau, jog reguliarūs pratimai gryname ore išvežiojant skalbinius buvo svarbiausi veiksniai, padėję man išgyti nuo tos ligos. Jei nebūčiau diena iš dienos miestelio gatvėmis aukštyn ir žemyn mynęs to sunkaus dviračio pedalų, traukdamas skalbinių vežimą, turbūt niekada nebūčiau tapęs naikintuvo pilotu, o galiausiai ir Boingo 747 įgulos vadu“ („Žinoti pabaigą nuo pradžios“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

2 Nefio 2:25. Raštų įvaldymo veikla

Ši Raštų įvaldymo veikla gali padėti mokiniams praktikuotis mokyti 2 Nefio 2:25 eilutėje pateiktą doktriną.

Surenkite vaidinimą apie misionierius, kuriame mokiniai į žemiau išvardintus klausimus atsakys pasiremdami 2 Nefio 2:25 eilute. Suskirstykite mokinius poromis. Parodykite jiems klausimus ir paprašykite jų pagalvoti, kaip jie galėtų į juos atsakyti pasiremdami 2 Nefio 2:25 eilute. Jiems beruošiant atsakymus, paraginkite juos (1) garsiai perskaityti ištrauką, (2) surasti joje mokomą tiesą ir (3) paaiškinti, kaip ši tiesa atsako į užduotus klausimus. Taip pat pakvieskite juos prisiminti, kada jautė džiaugsmą dėl Jėzaus Kristaus Evangelijos. Paprašykite jų pagalvoti, ar norėtų pasidalinti tomis savo mintimis.

Kai baigsis mokinių pasiruošimo laikas, pakvieskite vieną porą ateiti į klasės priekį ir suvaidinti misionierius. Pakvieskite kitą mokinį į klasės priekį ir paprašykite suvaidinti besidomintįjį. Paprašykite besidominčiojo užduoti vieną iš žemiau pateiktų klausimų. Tada paprašykite misionierių atsakyti. Kai misionieriai baigs atsakinėti, padėkokite jiems ir teigiamai įvertinkite tai, ką jie gerai padarė. Taip pat galite paprašyti, kad klasė duotų teigiamą įvertinimą. Po to į priekį pakvieskite kitus tris mokinius ir paprašykite suvaidinti kitą klausimą.

Klausimas A: Man visada sakė, kad Adomas ir Ieva padarė didelę klaidą, kai atsikando uždrausto vaisiaus. Jie gyveno rojuje, kur nebuvo mirties ir gedimo. Ar nemanote, kad mums būtų buvę žymiai geriau, jeigu jie nebūtų nupuolę?

Klausimas B: Aš kalbėjausi su daugybę visokių žmonių ir klausiausi jų įsitikinimų apie tai, kodėl Dievas atsiuntė mus į šią planetą. Kokie yra pastarųjų dienų šventųjų įsitikinimai?