144 pamoka
Etero 2
Įvadas
Kai Jaredas ir jo brolis, ir jų šeimos bei draugai iškeliavo nuo Babelės bokšto, Viešpats juos vedė per tyrus. Jis nurodė Jaredo broliui pastatyti aštuonias baržas, kuriomis jo žmonės galėtų persikelti per jūrą į pažado žemę. Kai Jaredo brolis ir jo žmonės tikėdami pakluso Viešpačiui, Jis vedė juos ir davė jiems nurodymus, kurių reikėjo, kad jų kelionė būtų sėkminga.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Etero 2:1–12
Jareditai pradeda kelionę į pažadėtąją žemę
Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, kaip, sekdami iš Dievo gautais nurodymais, galime pasiruošti gauti tolesnes gaires ir vadovavimą iš Jo, praveskite šią veiklą:
Prieš pamoką kambaryje, kuriame renkatės, paslėpkite kažką, kas atstotų lobį. Paruoškite tris arba keturias užuominas, nukreipsiančias mokinius prie lobio. Duokite mokiniams pirmąją užuominą. Ta užuomina ves prie kitos užuominos, kuri ves prie dar kitos ir taip, kol mokiniai ras lobį. Kai jie ras lobį, paklauskite:
-
Kas būtų nutikę, jeigu būtumėte nekreipę dėmesio į pirmąją užuominą? (Jie nebūtų radę antrosios užuominos.)
Pakvieskite mokinius tyliai peržvelgti Etero 1:41–42 ir ieškoti, kokie buvo pirmieji Viešpaties nurodymai, kurie vedė jareditus į pažadėtąją žemę.
Kad padėtumėte mokiniams pamatyti, kaip jareditai priėmė tuos nurodymus, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Etero 2:1–3.
-
Kaip jareditai priėmė Viešpaties pirmuosius nurodymus?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Etero 2:4–6. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokius palaiminimus gavo jareditai, paklusę pirmiesiems nurodymams.
-
Kas atsitiko, kai jareditai pakluso pirmiesiems Viešpaties nurodymams? (Viešpats per Jaredo brolį davė jiems papildomų nurodymų.)
-
Ko iš šito pasakojimo galime pasimokyti apie tai, kaip priimti Viešpaties nurodymus? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jų atsakymuose turi atsispindėti toks principas: Kai su tikėjimu veikiame pagal Viešpaties mums duotus nurodymus, galime iš Jo gauti daugiau patarimų. Galite pasiūlyti jiems užsirašyti šią tiesą Raštuose, šalia Etero 2:6.)
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti ir pritaikyti šį principą, pakvieskite juos pagalvoti, kokį raginimą ar įkvėpimą jie neseniai gavo iš Viešpaties. Paskui perskaitykite šį vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį apie tai, kaip dažnai gauname apreiškimą:
„Jį gausite po nedaug, mažomis dalimis, kad galėtumėte priimti vis daugiau. Kai kiekvieną dalelę priimsite su tikėjimu, būsite vedami prie kitų dalių, iki kol turėsite visą atsakymą. Tas metodas pareikalaus iš jūsų panaudoti tikėjimą Tėvo sugebėjimu atsakyti. Nors kartais tai labai sunku, jis lems reikšmingą asmeninį augimą“ („Naudokime dangišką maldos dovaną“, 2007 m. balandžio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite mokinius atsakyti į šiuos klausimus sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose. Galite užrašyti juos lentoje arba padiktuoti, kad mokiniai galėtų juos užsirašyti.
-
Kada paklusote dvasiniam paraginimui ir po to gavote tolesnių nurodymų iš Dievo?
-
Kodėl, jūsų manymu, mums kartais reikia veikti pagal dvasinį raginimą, kad paskui galėtume gauti papildomą apreiškimą?
Apibendrinkite Etero 2:8–12, paaiškindami, kad Viešpats pasakė Jaredo broliui, kad, atvykę į pažadėtąją žemę, jareditai turės „tarnauti jam – tikrajam ir vieninteliam Dievui“ (Etero 2:8), kad galėtų tapti didžia tauta, kokia, kaip Jis pažadėjo, jie gali tapti. Jeigu netarnautų Jam, jie būtų „nušluoti“ nuo žemės (Etero 2:8–10). Moronis sakė, kad toks buvo „nesibaigiantis […] įsakas“ (Etero 2:10), o tai reiškia, kad jis bus taikomas visiems, kurie gyvens toje žemėje.
Etero 2:13–15
Viešpats drausmina Jaredo brolį dėl to, kad šis nesišaukė Jo maldoje
Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 2:13–15 ir ieškoti, ką darė jareditai, pasiekę krantą.
-
Ką darė jareditai? (Jie pasistatė palapines ir gyveno pakrantėje ketverius metus.)
-
Kodėl Viešpats drausmino Jaredo brolį?
-
Ko galime pasimokyti iš Etero 2:14? (Mokiniai gali nurodyti skirtingas tiesas, tarp kurių gali būti tokios: Viešpats nori, kad mes reguliariai šauktumėmės Jo maldoje; Viešpats nėra patenkintas, kai nesišaukiame Jo maldoje; ir Dvasia nesipluks su mumis, jeigu būsime nuodėmingi.)
Paprašykite mokinių pagalvoti apie savo asmenines maldas, kada jūs skaitysite tokį vyresniojo Donaldo L. Steilio iš Septyniasdešimties teiginį:
„Kasdienės karštos maldos, siekiant atleidimo ir ypatingos pagalbos bei vadovavimo, yra būtinos mūsų gyvenime ir maitina mūsų liudijimus. Kai imame melstis skubotai, pasikartodami, atsainiai ar užmaršiai, rizikuojame prarasti Dvasios, kurios nuolatinis vadovavimas mums yra gyvybiškai svarbus, kad galėtume sėkmingai įveikti kasdienio gyvenimo iššūkius, artumą“ (“Securing Our Testimonies,” Ensign arba Liahona, Nov. 2004, 39).
Prieš pamoką lentoje užrašykite žemiau pateiktus klausimus. (Arba galite juos paruošti ant popieriaus lapų arba lėtai perskaityti, kad mokiniai galėtų užsirašyti.) Duokite mokiniams dvi arba tris minutes, kad sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašytų trumpus atsakymus į tuos klausimus.
Ką manote apie tai, kaip dažnai meldžiatės asmeniškai?
Ką manote apie savo maldų nuoširdumą?
Ar savo maldose jaučiate, kad tikrai bendraujate su Dangiškuoju Tėvu? Kodėl taip arba ne?
Jeigu galėtumėte kažką pakeisti savo maldose, kas tai būtų?
Etero 2:16–25 (taip pat Etero 3:1–6; 6:4–9)
Jareditai stato baržas, kad persikeltų per vandenyną į pažadėtąją žemę
Paprašykite mokinių pagalvoti, su kokiu sunkumu jie susiduria arba kokį svarbų sprendimą jiems reikia priimti dabar arba teks tai padaryti ateityje. Pavyzdžiui, jie gali galvoti apie sunkią šeimyninę situaciją, iššūkius mokykloje, sprendimą, su kuo tuoktis, arba apie profesijos pasirinkimą. Pakvieskite juos pagalvoti, kaip Viešpats galėtų juos nukreipti arba jiems padėti. Paraginkite juos, kad, studijuodami likusią Etero 2 skyriaus dalį, ieškotų principų, kurie padėtų jiems gauti Viešpaties pagalbą ir priimti teisingus sprendimus.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Etero 2:16–17. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ką Viešpats pasakė jareditams daryti, kad šie galėtų vykti į pažadėtąją žemę. Kada mokinys baigs skaityti, paklauskite, ar kas nors norėtų ateiti prie lentos ir greitai nupiešti, kaip, jo manymu, galėjo atrodyti jareditų baržos.
Nubraižykite lentoje šią lentelę, neįtraukdami atsakymų apatinėse trijose eilutėse. Paruoškite lentelės kopijas arba paprašykite, kad mokiniai nusibraižytų ją sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose.
|
Su baržomis susijusi problema |
Sprendimas |
Ką darė Viešpats |
Ką darė Jaredo brolis |
|---|---|---|---|
|
Nebuvo oro |
Baržos viršuje ir apačioje padarė skyles, kurios galėjo būti atkemšamos ir užkemšamos |
Davė Jaredo broliui nurodymus |
Padarė skyles |
|
Nebuvo vairo |
Vėjas gins baržas link pažadėtosios žemės |
Padarė, kad pūstų vėjas |
Pasitikėjo Viešpačiu |
|
Nebuvo šviesos |
Paruošė ypatingus akmenis ir paprašė Viešpaties paliesti juos, kad jie šviestų |
Informavo Jaredo brolį apie būsimas problemas ir nurodė jam atrasti jų sprendimus Palietė akmenis, kai Jaredo brolis paruošė juos |
Paruošė akmenis ir paprašė Viešpaties juos paliesti, kad jie šviestų tamsoje |
Pakvieskite mokinius asmeniškai tyrinėti Etero 2:18–19 ir surasti tris problemas, kurias Jaredo brolis pastebėjo baržose.
-
Kokias problemas pastebėjo Jaredo brolis? (Mokinių atsakymus užrašykite pirmajame lentelės stulpelyje, kaip parodyta. Paraginkite juos tą patį padaryti savo lentelėse.)
Paskui, kai mokiniai nustatys problemas, pakvieskite juos studijuoti Etero 2:20–25; 3:1–6; 6:4–9. (Pastaba: Ištraukos iš Etero 3 ir 6 skyrių bus detaliau nagrinėjamos 145 ir 147 pamokose.) Duokite jiems laiko patiems užpildyti visą lentelę.
Suteikę mokiniams pakankamai laiko užpildyti lentelę, kad padėtumėte jiems rasti principus iš Jaredo brolio patyrimo, užduokite šiuos klausimus:
-
Remdamiesi problemos dėl oro sprendimu, atsakykite, kaip, Viešpats kartais padeda mums išspręsti mūsų problemas arba atsako į mūsų klausimus? (Kartais Viešpats pasako mums, kaip išspręsti problemą, ir tikisi, kad seksime Jo nurodymais.)
-
Kaip, remiantis problemos dėl vairavimo sprendimu, Viešpats kartais padeda mums išspręsti mūsų problemas arba atsako į mūsų klausimus? (Kartais Viešpats Pats pasirūpina sprendimu.)
-
Kaip, remiantis problemos dėl šviesos sprendimu, Viešpats kartais padeda mums išspręsti mūsų problemas arba atsako į mūsų klausimus? (Kartais Viešpats reikalauja, kad patys rastume sprendimą ir paprašytume Jo patvirtinimo ir pagalbos jį įgyvendinant.)
Lentoje užrašykite tokį principą: Jei šaukiamės Viešpaties ir spręsdami savo problemas darome savo dalį, galime gauti Viešpaties pagalbą. Kad padėtumėte mokiniams pritaikyti šį principą, paprašykite jų apmąstyti svarbų sprendimą, apie kurį jie pagalvojo prieš kelias minutes. Po to paprašykite jų tyliai apmąstyti šiuos klausimus:
-
Ko, jūsų manymu, Viešpats gali tikėtis, kad padarysite priimdami tą sprendimą?
-
Ką Viešpats galėtų padaryti, kad padėtų jums?
-
Kaip galite parodyti pasitikėjimą Viešpačiu, kada galvojate apie šį sprendimą?
Duokite mokiniams kelias minutes užrašyti, ką šiandien sužinojo. Pasidalinkite savo liudijimu, kad, jei ištikimai šaukiamės Viešpaties ir spręsdami savo problemas darome savo dalį, Jis veda mus ir padeda mums pagal Savo išmintį ir galią.
Komentarai ir kontekstas
Etero 2:4–5. Atsakymai į maldas
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Yra labai svarbu suprasti, kad Viešpats taip pat atsako į maldas ir trečiu būdu – neduodamas atsakymo sukalbėjus maldą. Kodėl jis tai daro?
Jis mūsų tobulas Tėvas. Jis myli mus labiau, nei galime suvokti. Jis žino, kas mums geriausia. Jis mato pabaigą nuo pradžios. Jis nori, kad veiktume ir įgytume reikiamos patirties:
Kai Jis atsako taip, Jis tai daro, kad suteiktų mums pasitikėjimo.
Kai Jis atsako ne, tai skirta apsaugoti mus nuo klaidos.
Kai Jis neduoda atsakymo, tai yra mūsų augimui per tikėjimą Juo, paklusnumą Jo įsakymams ir norą elgtis teisingai. Iš mūsų tikimasi, kad prisiimsime atsakomybę ir, negavę išankstinio patvirtinimo, priimsime sprendimą, kuris atitiks Jo mokymus. Neturime pasyviai sėdėti ir laukti arba murmėti, kad Viešpats neprakalbo. Turime veikti.
Dažniausiai tai, ką pasirinkome daryti, yra teisinga. Jis Savo būdu patvirtins, kad mūsų pasirinkimas teisingas. Tas patvirtinimas dažniausiai ateina per pagalbos paketus, randamus pakeliui. Juos randame būdami dvasiškai jautrūs. Jie yra tarytum žinutės nuo mylinčiojo Tėvo, kaip Jo patvirtinimo įrodymas“ (“Learning to Recognize Answers to Prayer,” Ensign, Nov. 1989, 31–32).
Etero 2:14–15. Viešpaties drausminimas kaip meilės išraiška
Kalbėdamas apie Etero 2:14–15, vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo žavėjosi Jaredo brolio charakterio stiprumu ir meiliu Dievo atlaidumu:
„Sunku įsivaizduoti, koks galėtų būti trijų valandų trukmės Viešpaties papeikimas, bet Jaredo brolis jį ištvėrė. Iš karto atgailavęs ir pasimeldęs, šis pranašas vėl siekė vadovavimo jiems skirtai kelionei ir tiems, kurie turėjo į ją leistis. Dievas priėmė jo atgailą ir meiliai davė tolesnius nurodymus dėl svarbios jų misijos“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 15).
Viešpats per pranašą Džozefą Smitą mokė: „Kuriuos aš myliu, aš taip pat ir drausminu, kad jų nuodėmės būtų atleistos, nes drausmindamas paruošiu kelią jiems išvaduoti iš visokios pagundos; o aš jus pamilau“ (DS 95:1).
Etero 2:22–23. Maldą turi lydėti pastangos
Daug kas yra sakęs, jog turime melstis taip, lyg viskas priklausytų nuo Viešpaties, ir dirbti taip, lyg viskas priklausytų nuo mūsų. Vyresnysis Raselas M. Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakė, kad dažnai girdėjo Prezidentą Gordoną B. Hinklį sakant: „Nežinau, kaip ką nors galima padaryti, neatsiklaupus ant kelių ir nemeldžiant pagalbos, o tada neatsistojus ant kojų ir nenuėjus dirbti“ (“Spiritual Capacity,” Ensign, Nov. 1997, 16).